Valstybės kontrolės išvados dėl reformos

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

Valstybės kontrolė įvardijo sveikatos priežiūros tinklo pertvarkos rizikas


Valstybės kontrolės atlikta sveikatos priežiūros tinklo pertvarkos apžvalga atskleidžia rizikas, kurias lėmė bendro reformos plano nebuvimas ir sveikatos priežiūros specialistų trūkumas mažesnėse savivaldybėse.

Siekdama užtikrinti kokybiškų ir saugių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visiems Lietuvos gyventojams, Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo Sveikatos priežiūros įstaigų ir Sveikatos sistemos įstatymų pakeitimus, sudarydama prielaidas tinklo pertvarkai. Planuojama, kad penktoji sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka bus įvykdyta iki 2030 m. ir, lyginant su ankstesnėmis, apims daugiausia sveikatos sistemos sričių.

„Mūsų apžvalgos tikslas – laiku, prasidedant pertvarkai ir turint galimybę ją tobulinti, informuoti apie rizikas, kurias būtina suvaldyti, kad reforma vyktų sklandžiau ir kiekvienas sveikatos priežiūros sistemos specialistas galėtų prie jos prisidėti. Prireikus svarbu koreguoti reformos apimtis, tikslus ir etapus, tačiau, neturint fiksuoto bendro reformos vaizdo, sunkiau suvaldyti ir kylančius iššūkius“, – sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Auditoriai pastebi, kad, neturint apibendrinančio, numatytų veiksmų nuoseklumą atskleidžiančio dokumento, sveikatos sistemos dalyviai buvo informuojami pateiktimis, kurios keitėsi, todėl trūksta aiškumo dėl planuojamos gydymo įstaigų tinklo struktūros, jų teikiamų paslaugų apimčių ir pan.

Naujas paslaugų tinklas efektyviai veiks tik tada, jeigu turėsime pakankamai sveikatos priežiūros specialistų. Analizė, kiek ir kokių specialistų reikės įvertinus pertvarkos prielaidas, 2022 m. pabaigoje dar nebuvo atlikta, nors naujasis paslaugų teikimo modelis turi įsigalioti jau nuo šių metų rugpjūčio. Pertvarkos sėkmei labai svarbus pakankamas slaugytojų skaičius (o jų, pertvarkius tinklą, reikės daugiau), tačiau 2000–2019 m. baigusiųjų slaugos studijas mažėjo, 2020–2022 m. stojančiųjų skaičius išlieka labai panašus, o valstybės finansuojamų vietų slaugos studijų programose mažėja. 2020 m. turėtą pasiekti slaugytojų ir gydytojų skaičiaus santykį (2:1) dabar planuojama pasiekti iki 2025 m.


Žemiau galite susipažinti su VK apžvalga:
file:///C:/Users/Aiste/Downloads/sveikatos-prieziuros-tinklo-pertvarkos-apzvalga.pdf


Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. lapkričio 19 d.
Susitarimu įsipareigota nuo 2027 m. sausio 1 d. didinti viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų mažiausios pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydžius.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 29 d.
Ligoninė nurodo, kad siekiant užtikrinti Ligoninės finansinį tvarumą Ligoninėje būtų teikiami rašytiniai pasiūlymai ligoninės darbuotojams (DK 45 str.) keisti jų darbo sutartyje numatytas darbo apmokėjimo sąlygas, nustatant LNSS šakos kolektyvinėje sutartyje numatytus kiekvienai profesinei grupei minimalius pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies (Ap) koeficientus ir kiekvienam darbuotojui be pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies minimalaus koeficiento(Ap) darbo sutartyse būtų nustatoma atitinkama darbo užmokesčio kintamoji dalis- Ak, kompensuojanti kiekvieno darbuotojo darbo užmokesčio skirtumą, kuris 2027 metais atsirastų dėl mažesnio pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficiento Ap nustatymo.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 15 d.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo siūloma įteisinti mišrų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų finansavimo modelį.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 15 d.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Numatyta, kad 2027-aisiais PSDF pajamos sieks 4,86 mlrd. eurų ir bus 12,9 proc. didesnės nei šiemet, o išlaidos sudarys 4,76 mlrd. eurų – 10,5 proc. daugiau nei 2026 metais. Didesnis finansavimas leis toliau plėsti gyventojams teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, didinti jų prieinamumą, kompensuoti naujus vaistus ir medicinos priemones bei stiprinti sveikatos sistemos skaitmenizaciją.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 7 d.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras stebi situaciją dėl rusijos laboratorijos darbuotojo, kuriam, kaip skelbiama žiniasklaidoje, buvo diagnozuotanežinomos kilmės pneumonija ir kuris vėliau mirė, atvejo.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugsėjo 9 d.
Lietuvos rajonų ligoninėse supaprastinami reikalavimai intensyviajai terapijai ir atveriamos galimybės išlaikyti gyvybiškai svarbias paslaugas arčiau gyventojų namų.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugsėjo 1 d.
Valstybinė ligonių kasa susipažino su STT atlikto antikorupcinio vertinimo išvadomis ir jas vertina kaip galimybę toliau tobulinti derybų su gydymo įstaigomis procesą.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugpjūčio 27 d.
Vyriausybės pasitarime pritarta sprendimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo skirti 44,4 mln. eurų 2026 m. II ketvirtį gydymo įstaigų suteiktoms viršsutartinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugpjūčio 6 d.
Nuo lapkričio 1 d. Skubiosios medicinos pagalbos (SMP) skyriuose - pokytis - suteikus daugiau savarankiškumo SMP specializacijos išplėstinės praktikos slaugytojams, jie galės patys apžiūrėti lengvesnės būklės pacientus ir suteikti jiems reikiamą pagalbą. Dėl to gyventojai atsakymus gaus nedelsiant, o gydytojai galės visą dėmesį skirti sudėtingiems ir gyvybei pavojingiems atvejams.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. liepos 21 d.
Medikų pastangos nugalėti vėžį sukeliančią ligą Lietuvoje įvertintos tarptautiniu pripažinimu