Pasak Vilniaus universiteto rektoriaus profesoriaus Rimvydo Petrausko, tai išskirtinis pagarbos žmonėms, prisidėjusiems prie Medicinos mokslo pažangos ir būsimų medikų ugdymo, ženklas, taip pat dėkingumo jų šeimoms išraiška.

lškilminga donorų pagerbimo ceremonija prasidėjo ryte Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, kur žvakių liepsnoje ir gėlėse buvo sustatytos visos 27 po mirties medicinos mokslui kūnus paaukojusių žmonių palaikų urnos. Čia artimieji, akademinės bendruomenės nariai, dėstytojai, studentai galėjo atsisveikinti su 27 kremuotais palaikais, su tais, kurie savo valia buvo išreiškę norą būti palaidoti Vilniaus universiteto numatytoje vietoje. Iškilmingos ceremonijos pradžioje Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas Dalius Jatužis žiniasklaidos atstovams priminė, kad „tai – neįkainojama dovana, už kurią mes esame be galo dėkingi tiems, kurie paaukojo po mirties savo kūnus anatomijos studijoms ir būsimiems gydytojams ruošti. Ta auka mūsų geradarių turbūt yra didžiausias nemirtingumo įprasminimas. Be abejonės, ne tik iš knygų, muliažų, lentelių, bet ir kompiuterių, simuliatorių. Bet visgi tas prisilietimas prie žmogaus kūno, supratimas jo sandūros yra be galo svarbus žinių įgijimo etapas. Kita vertus, tai yra pati pirmoji žmogiškumo pamoka pradedant medicinos studijas. Tas būsimasis medikas gali suprasti būtent tą auką, tą atnašavimą, prie kurio jis prisiliečia, prie žmogaus kūno, prie trapumo. Taip įgauna pirmą galimybę išmokti pagarbos, orumo ir supratimo, ką reiškia žmogaus kūnas.“

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vadovė profesorė Janina Tutkuvienė pabrėžė, kad tik dabar buvo galima pagerbti šiuos 27 žmones, kurie buvo išreiškę savo valią būti palaidoti universiteto numatytoje vietoje. „Labai daug palaikų pasiima artimieji, pats žmogus būna valios pareiškime parašęs, kad norėtų būti palaidotas savo giminės numatytoje vietoje. Tad šių palaikų urnos kaupėsi Medicinos fakultete keletą metų – tiesiog užtruko visi procesai, reglamentavimai. Tas procesas užtruko 8 metus, kol gavome laidojimo vietą, tinkamas orias sąlygas. Mes esame įsipareigoję žmonėms, jų artimiesiems, bet sklypą gauti užtruko gana ilgai. Pradžioje mums pasiūlė sklypą labai toli, periferijoje. Bet manėme, kad šie žmonės privalo būti pagerbti aukščiausiu lygmeniu. Prieš keletą metų tai suprato ir mūsų valdininkai. Buvo skirtas labai didelis, gražus plotas sostinės Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje. Ši vieta pritaikyta ne tik šios laidotuvių ceremonijos žmonėms, ateityje kapavietėje bus galima sutalpinti per 1 000 urnų. Ateityje galėsime ten pat su ta pačia pagarba, oriai, periodiškai atsisveikinti su žmonių, mokslui paaukojusių savo kūnus po mirties, palaikais. Žmonės, dovanojantys savo kūną po mirties anatomijos studijoms, yra pralenkę laiką savo mąstymu, drąsa, pasiaukojimu, altruizmu ir supratimu, kad po mirties jie dar daug pasitarnautų. Ir kiekvienas toks poelgis yra tarsi žingsnis link tikslesnės diagnozės, geresnio gydymo ir netgi išsaugotos gyvybės. Šiuolaikinės technologijos leidžia nusileisti net iki ląstelės, molekulinio lygmens, bet pastaruoju metu iš makroskopinių, anatominių tyrimų mes supratome, kad labai mažai žinome, nes atsirado naujos technologijos, įgalinančios tai suprasti. Mes galime studijuoti žmogų iš dovanotų kūnų, pasitelkę kitas technologijas. Studentai supranta ir pamato, kokie yra įvairūs kūnai, varijuoja organų dydžiai, nervų kraujagyslių šakojimai. Tai svarbu. Kai mes prisiliečiame savo žvilgsniu, savo rankomis prie to dovanoto kūno, nagrinėjame jį, tai – neišdildomas įspūdis studentui visam gyvenimui. Jiems pirmą kartą šis įspūdis, prisilietimas kelia nemažai klausimų: ar aš galiu, ar negaliu dirbti tokį darbą. Tikrai būna, kai vienas kitas studentas pakeičia nuomonę. Mes visi esame skirtingi. Tai – stiprus išbandymas profesine prasme“, – pabrėžė prof. J. Tutkuvienė.

Pasak jos, daugėja žmonių, norinčių paaukoti kūną mokslui. „Svarbiausias veiksnys, kodėl žmonės vis dažniau savo valia aukoja kūną studijoms, – besikeičiantis mąstymas, išlaisvėjimas, platesnis šio reiškinio nušvietimas žiniasklaidoje, palankus Bažnyčios požiūris ir didėjantis žmonių altruizmas bei noras pasitarnauti dar ir po mirties“, – įsitikinusi prof. J. Tutkuvienė. Ji prisimena katedroje pirmąjį (1990 m.) ranka rašytą Vilniaus universiteto biomedicinos srities garbaus profesoriaus emerito pareiškimą. Savo noru paaukoti kūną mokslui po mirties Lietuvoje galima nuo 2007 m., kai įsigaliojo Žmonių palaikų laidojimo įstatymas. Anot J. Tutkuvienės, kūnų donorystės pareiškimų Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas gauna nuo 30 iki 60 per metus, vidutinis žmonių amžius – 64 metai. Donorų kūnų kiekvienais metais gaunama nuo 6 iki 11 (vidutiniškai – 8). Profesorė pridūrė pridūrė, kad valios pareiškimas forminti savo kūną donorystei mokslinių tyrimų tikslams yra labai griežtas, atitinkantis vakarietišką požiūrį. Paprastai užpildyti formos negalima, tai turi būti patvirtinta notaro. Pastaruosius dvejus trejus metus valios pareiškimai skaičiuojami jau dešimtimis. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vadovė prof. J. Tutkuvienė įsitikinusi, kad žmogaus kūno dovanojimas medicinos studijoms ir mokslui – vienas kilniausių ir prasmingiausių poelgių, kokį galima padaryti. Ji improvizuotoje spaudos konferencijoje sakė, kad kai kurie paaukoję kūnus mokslo labui nenorėjo skelbti savo pavardės. Tad ant kai kurių urnų nėra asmens pavardžių, tik urnos viduje yra pateikti asmens vardas, pavardė ir kiti duomenys.

lškilmingos donorų pagerbimo Medicinos fakultete ceremonijos metu giesmes atliko garsusis ansamblis „Kankleliai“. Po atsisveikinimo su 27 kremuotais palaikais, kuriuos palaimino Vilniaus universiteto kapelionas Aldonas Gudaitis, procesija pajudėjo į Antakalnio kapines, kur prasidėjo iškilminga laidojimo ceremonija specialiai įrengtoje kapavietėje. Kremuotus palaikus į paskutinę kelionę palydėjo geradarių artimieji, Vilniaus universiteto kapelionas, Vilniaus universiteto rektorius R. Petrauskas, Medicinos fakulteto dekanas D. Jatužis, profesorė J. Tutkuvienė, taip pat gausus Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojų ir studentų būrys.

„Ši ceremonija reikšminga ne tik Vilniaus universiteto bendruomenei, bet ir visai visuomenei. Kiekvienas žmogus, paaukojęs savo kūną medicinos mokslui, dovanoja galimybę būsimiems gydytojams mokytis realios kūno anatomijos, o mums visiems – galimybę siekti pažangesnės medicinos. Ši ceremonija – mūsų nuoširdus padėkos ženklas jiems ir jų artimiesiems už šią kilnią dovaną“, – sakė Vilniaus universiteto rektorius R. Petrauskas.

                                                         „Gydytojų žinių“ informacija.