Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius pabrėžia, kad esminis šių metų pokytis – ne apimčių augimas, o jų stabilizavimas: „Šiemet paskirstėme praktiškai visą fondo biudžetą gydymo įstaigų sutartims. Todėl papildomų lėšų paslaugų apimtims didinti neturime.“ 

Nors 2026 metų sutartys yra didesnės nei praėjusiais metais, šis augimas susijęs su paslaugų įkainių indeksavimu, o ne su didesniu planuojamu paslaugų skaičiumi. Todėl iš gydymo įstaigų tikimasi užtikrinti panašias paslaugų apimtis kaip 2025 metais. Vis dėlto skirtingose paslaugų srityse situacija gali skirtis, todėl kiekviena įstaiga turi individualiai vertinti savo sutartinius įsipareigojimus ir pacientų poreikius. 

Pirmieji šių metų mėnesiai rodo, kad finansinė aplinka išlieka įtempta. Per sausio ir vasario mėnesius fondas gavo 631 mln. eurų pajamų, t. y. 15 mln. eurų mažiau nei planuota. Nors šis skirtumas dar nėra vertinamas kaip kritinis, didesnio nei planuota pajamų augimo nesitikima. Tikslesnė situacija paaiškės pasibaigus pirmajam ketvirčiui, įvertinus ekonominius rodiklius ir surenkamas įmokas. 

Per šį laikotarpį gydymo įstaigos suteikė paslaugų už 488,7 mln. eurų, nors sutartyse buvo numatyta 483,8 mln. eurų – tai yra 4,9 mln. eurų daugiau nei planuota. Šis skirtumas susidarė dėl nevienodo sutarčių vykdymo: dalis įstaigų paslaugų suteikė mažiau nei numatyta (–27 mln. eurų), o dalis – daugiau (+31,9 mln. eurų). 

Didžiausi viršijimai fiksuoti ambulatorinių konsultacijų (3,7 mln. eurų) ir dienos chirurgijos (5,8 mln. eurų) srityse. VLK atkreipia dėmesį, kad dienos chirurgijos paslaugų plėtra Lietuvoje jau yra pasiekusi reikiamą lygį, todėl papildomas apimčių didinimas šioje srityje nėra būtinas. 

G. Bendorius akcentuoja, kad svarbiausias gydymo įstaigų vadovų uždavinys šiemet – užtikrinti, kad turimų lėšų pakaktų visiems metams. „Lėšos turi pasiekti tuos pacientus, kuriems jų labiausiai reikia, todėl planuoti pravartu racionaliai paskirstant sutartines lėšas visiems metų ketvirčiams,“ – sako jis. 

Viršsutartinių paslaugų apmokėjimo galimybės šiais metais bus itin ribotos. Kadangi visos fondo lėšos jau paskirstytos sutartyse, papildomas paslaugų apmokėjimas būtų įmanomas tik tuo atveju, jei metų pabaigoje paaiškėtų, kad dalis įstaigų neįvykdė suplanuotų apimčių. Tokiu atveju nepanaudotos lėšos galėtų būti perskirstytos sutartis viršijusioms įstaigoms, tačiau tik pasibaigus metams, o ne einamuoju laikotarpiu. 

VLK pabrėžia, kad šiais metais ligonių kasos ir jos sutarčių partnerių pagrindinis tikslas – užtikrinti stabilų, prognozuojamą ir pacientų poreikius atitinkantį paslaugų teikimą, laikantis sutartyse numatytų apimčių ir racionaliai naudojant turimus finansinius išteklius.