PROGRAMAPROGRAMA

Šiemet minime žymaus vokiečių fiziko Vilhelmo Konrado Rentgeno gimimo 180-ąsias metines. Jis buvo keleto Vokietijos universitetų profesorius. Tai – pirmasis fizikas, 1901 m. gavęs Nobelio fizikos premiją. Jis buvo vienturtis sūnus pasiturinčių gelumbės gamintojų šeimoje, kuri gyveno Lenepe (dabar – Remšeidas). 1848 m. revoliucijos ir politinis sujudimas nulėmė, kad Rentgenų šeima prarado Vokietijos pilietybę ir nusprendė persikelti į Apeldorno miestą Vidurio Rytų Nyderlanduose. Būtent ten Vilhelmas praleido didžiąją dalį vaikystės. Pradinį ir vidurinį išsilavinimą jis įgijo privačiame Martino Hermano van Dorno institute Apeldorne. Būdamas septyniolikos ėmė lankyti Utrechto technikos mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikatūros nupiešimu. Būsimojo mokslininko ateitis tada neatrodė šviesi. Pašalintas iš mokyklos ir nelaikęs baigiamųjų egzaminų, jis negalėjo būti priimtas į Utrechto universitetą. Tačiau jis neoficialiai jame lankė fizikos, botanikos, zoologijos ir chemijos paskaitas.

Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugija ir Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas organizuoja respublikinę konferenciją „Vaikų gastroenterologija ir mityba 2025“, tai kartu bus ir Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos 7-asis suvažiavimas. Suvažiavimas vyks 2025 m. gegužės 29 d. Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete, Didlaukio g. 45, Vilnius. Konferencija vyks gyvai ir nuotoliniu būdu. Konferencija skirta visų specialybių gydytojams, slaugytojams, dietistams, visuomenės sveikatos specialistams. Dalyvaujant gyvai bus dovanojamas 2024 m. išleistas vadovėlis „Vaikų pagrindinių ligų ir būklių diagnostikos ir gydymo algoritmai“.

Lietuvos gydytojų sąjunga pateikė pastabas Sveikatos apsaugos ministerijai dėl įstatymų projektų, susijusių su priemokomis, tobulinimo, susipažinusi su Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu ir lydimaisiais įstatymų projektais (toliau – Pakeitimai), aiškinamuoju raštu, pateiktais 2025-03-28 derinimui institucijoms ir visuomenei (iki 2025-04-11), TAIS Nr. 25-5262, siūlymu pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9, 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2790 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios.

Įgyvendindama Vyriausybės programą, SAM teikia įstatymų pakeitimus, kurie turėtų užtikrinti, kad iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.

2025 m. kovo 20–22 d. Briuselyje įvyko Europos nuolatinio gydytojo komiteto (CPME) Asamblėja, kuri pažymėjo svarbų žingsnį sprendžiant visuotinę gydytojų krizę Europoje. Susitikimas prasidėjo Europos Parlamente, kur CPME delegatai susitiko su naujaisiais Sveikatos komiteto nariais – dr. András Kulja ir Tilly Metz.

Lietuvos gydytojų sąjunga, atstovaudama šalies gydytojų pažeidžiamus interesus dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 str. 1 d. numatyto draudimo įgyvendinimo, kreipėsi į LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą ragindama atkreipti dėmesį į problemą, susiklosčiusią dėl teisinio reguliavimo pakeitimo sukeliamų neigiamų pasekmių sveikatos priežiūros sistemai ir paslaugų prieinamumui.

Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT) pradeda teikti paslaugas atnaujinta tvarka.

Seimo narė Jurgita Šukevičienė užregistravo pakeitimų projektą, kuriuo siūlo keisti nuostatą dėl sveikatos priežiūros įstaigų vadovų skyrimo antrai kadencijai.