Seime įvyko Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Linos Šukytės-Korsakės organizuotas pasitarimas su rajoninių ligoninių vadovais dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo pokyčių ir kitų finansinių problemų. Pasitarime dalyvavo sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, viceministrė Laimutė Vaidelienė, Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius.

Parlamentarė L. Šukytė-Korsakė vasaros mėnesiais lankėsi įvairių rajonų gydymo įstaigose, susitikimuose išgirdo daug diskusinių klausimų: „Kalbėdama su Sveikatos apsaugos ministerijos ir VLK vadovais, siūliau padaryti bendrą susitikimą, kuriame bus aptartos šių ir kitų metų finansinės galimybės. Iš įstaigų atstovų susitikimuose išgirdau daug negatyvių pasisakymų, bėdų. Tad šiame susitikime bandysime aptarti gydymo įstaigų problemas ir kt.“

Viceministrė Laimutė Vaidelienė sakė, kad tema yra aktuali, visiems suprantama ir skaudi: „Tikrai ministerija žino tas problemas. Situacija ta, kad ne viską galime spręsti, kaip norėtume. Girdėdami vieni kitus, galime kažką padaryti.“

Valstybinės ligonių kasos direktorius G. Bendorius  pateikė pranešimą „Sveikatos paslaugų finansavimas 2025–2026 m.“. Jis kalbėjo apie šių metų III ir IV ketvirčių paslaugų apmokėjimo tvarką, paslaugų teikimo tendencijas, apie siuntimų konsultacijoms tendencijas, taip pat kitų metų planuojamas PSDF pajamas ir apie galimus mokėjimo už paslaugas pakeitimus 2026 m. „Per 5 metus PSDF padidėjo nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų. Tai atrodytų tarsi ir gerai, bet realiai visas tas iš lėto didėjančias pajamas „suvalgė“ didesni atlyginimai ir infliacija. Jei lygintume su BVP, kaip buvo mažiau nei 5 proc., taip ir liko. Tai tie mūsų 5 proc. BVP sėdi Europos dugne. Realiai galėtų būti 7,5–8 proc. BVP, arba 6 mlrd. vietoj 4 mlrd. eurų. Tai būtų daug teisingesnis fondo dydis Lietuvos pacientų atžvilgiu. 32 proc. asmeninių išlaidų sveikatai susimoka mūsų gyventojai. Tai per didelės išlaidos. Daugiausia sumokama už vaistus, odontologijos paslaugas, papildomas priemokas ir kt. Mes neturime vieno galimo papildomo pajamų šaltinio – paciento mokesčio. Tarkime, Estijoje yra vizito mokestis (apie 20 eurų pas specialistą), daugelyje Europos šalių įprasta, kad šiek tiek už sveikatą reikia prisimokėti, tuomet tas vizitas labiau vertinamas, išvengiama perteklinio vartojimo, bet yra pavojus dėl sveikatos paslaugų prieinamumo. Mes nesiūlome recepto mokesčio, lovadienio ar vizito mokesčių. Priemokų dalis šiuo metu nėra svarstoma.“

Pasak VLK vadovo, planuojamas išlaidas šiemet PSDF galės apmokėti tik maksimaliai panaudojęs rezervą. Nuo lapkričio 1 d. 4,2 mln. eurų bus skirta naujiems vaistams kompensuoti. Apie 28 mln. eurų reikės skubios pagalbos paslaugoms kompensuoti, taip pat numatytos lėšos (per 93 mln. eurų) III–IV ketvirčių viršsutartinėms paslaugoms apmokėti. Susitikime VLK direktorius Gytis Bendorius teigė, jog nepaisant pastangų įgalinti medikus paslaugų kiekis nugali kokybę ir greitį. Išrašomų siuntimų per metus daugėja (padidėja 0,8 mln.). Šiemet siuntimų išrašyta beveik 11 mln. Paslaugų skaičiai auga visose grupėse, išskyrus aktyvaus stacionaro. Drastiškai auga konsultacijų, brangių tyrimų, radiologų ir kt. paslaugos. Anot jo, kai kurių paslaugų augimas atrodo mediciniškai nepagrįstas. Sakysime, operacijos stacionare ir dienos stacionare. Tad šiemet kai kurios viršsutartinės paslaugos bus apmokamos tik 50 ar 70 proc., o stacionarinės paslaugos – 30 proc. Mes esame išskyrę 9 priežastis, dėl ko rašomi siuntimai, turime idėjų, kaip su tuo tvarkytis. Iš tų priežasčių pagrindinės tokios: pacientas reikalauja, šantažuoja gydytoją, jei nerašysi siuntimų, persirašysiu pas kitą šeimos gydytoją; šeimos gydytojas turi didelį krūvį ir tingi arba nemoka, neišmano dirbti ir dėl to siunčia; kartais yra administracijos finansinis spaudimas (nustatomos kvotos šeimos gydytojams, kiek turi išrašyti siuntimų, kad „pamaitintų“ specialistus), kai kuriose gydymo įstaigose konsultacijų skaičiai yra labai išaugę. Bet kokiam sistemos optimizavimui finansavimas yra svarbus. Tai vienas elementų, bet ne vienintelis. Medicininės elgsenos nekeičia finansinis reguliavimas. Reikia susitarimo dėl indikacijų. Galimi mokėjimo už paslaugas pakeitimai 2026 m. Būtina sudaryti realias sutartis (indeksuotomis kainomis ir tokiam pat paslaugų skaičiui) ir apriboti sutarčių viršijimą. Estai sudaro realias sutartis, galima viršyti 10 proc. paslaugų ir apmokama 70 proc. kainos. Visas viršytas paslaugas apmokėti 30–60 proc. kainos. Pakeisti konsultacijų epizodą – iš 3 vizitų į 2 ir išgyvendinti „pakartotinius“ siuntimus. KT, MRT poreikį reikėtų skaičiuoti ir finansuoti savivaldybės lygmeniu, paslaugų apriboti medicininėmis indikacijomis. Baziniai mokėjimai, pediatrijos, skubios pagalbos, intensyvios terapijos, akušerijos, neonatologijos, TBC skyriams, šeimos gydytojų finansinis skatinimas – išspręsti kuo daugiau sveikatos problemų, dalį šeimos gydytojų GDR mokėjimų pakeisti skatinamosiomis paslaugomis.

„2026 m. turime du planus. Pirmasis – jeigu niekas nesikeičia su finansavimu, PSDF biudžetas bus 4,226 mlrd. eurų, bet XIX ir XX Vyriausybės savo programose yra įsirašiusios didinti sumas už valstybės draudžiamus asmenis. Esame pateikę, sunkiai, su gausybe asmenų diskutuojame su Finansų ministerija dėl to realaus padidinimo. Mūsų maksimalus norimas planas būtų 4,8 mlrd. eurų, bet ar tai pavyks – kitas klausimas. Jeigu pajamos bus tokios, kaip įstatymai numato (4,2 mlrd. eurų), be finansavimo pokyčių 2026 m. PSDF galės apmokėti tiek pat vaistų ir paslaugų kaip ir šiemet. Tuomet galėsime tik indeksuoti paslaugų kainas atlyginimams ir kompensuojamųjų vaistų tęstinumą. Finansų ministerija mano, kad kitąmet vidutinis atlyginimas Lietuvoje didės 7,5 proc. Gydymo įstaigos atlyginimus turės pakelti apie 6 proc. Tam nueis 185 mln. eurų. 23 mln. eurų bus skiriama kompensuojamiesiems vaistams pratęsti. 2025 m. PSDF planuojamos išlaidos siekė 4 mlrd. eurų. Sudėjus visas šias sumas ir bus 4,226 mlrd. eurų – visas 2026 m. PSDF biudžetas. Intensyviosios terapijos klasteriui, šeimos gydytojų tyrimų plėtrai, pediatrijai, naujiems kompensuojamiesiems vaistams, skubiai pagalbai ir kt. paslaugoms lėšų paprasčiausiai nebus. Bet jei būtų PSDF biudžetas 4,8 mlrd. eurų, būtų galimybė padidinti paslaugų apimtį. Todėl SAM ir VLK toliau diskutuoja su Finansų ministerija. Tad papildomas poreikis būtų 322 mln. eurų“, – kalbėjo VLK direktorius G. Bendorius.

Diskusijas pradėjo Kėdainių ligoninės vadovė Asta Šakickienė. Ji teigė nesuprantanti gydymo įstaigų sutarčių esmės: „Kėdainiai turi 45 tūkst. gyventojų, pagal sutartį vieno žmogaus suma – 280 eurų, o Druskininkai turi daug mažiau gyventojų, bet jų sutarties suma vienam žmogui yra apie 500 eurų. Susipažinusi su kitų rajonų duomenimis supratau, kad gyventojų skaičius čia nieko nelemia. Kaip atsitiko, kad sutartys skirtingos, o gyventojų skaičius bemaž visur vienodas? Paskirsčius paslaugas pagal prioritetus, reiktų atkreipti dėmesį į dienos stacionarą, ten patenka vaikai su ankstyva korekcija. Pas mus jie sudaro 23–27 proc. Tai labai jautri sritis. Ten pat patenka geriatrija. Tai nauja paslauga, įsteigti skyriai, skirtas finansavimas. Ji auganti, padeda mūsų senoliams neatsidurti slaugos ligoninėje. Jie pateko į tą patį katiliuką, plius kraujo perpylimas, kraujo komponentai perėjo į dienos stacionarą. Mes turime tas paslaugas mažinti, kertame tą šaką, apribodami finansavimą. Nesutiksiu, kad gydomi ligoniai nuo onkologijos negali patekti į stacionarą. Vemiantys, viduriuojantys kasdien turi važiuoti į stacionarą. Mes jų negalime paguldyti, nes „viršijame“ stacionarą. Gal galima tam tikras kritines ligas atskirti? Atėjusi pirmais metais dirbti daug skaičiavau. Kiek gydytojas dirba. Įvertinus visas atostogas, privalomą ar neprivalomą kvalifikaciją, sudėliojame vaikadienius, mamadienius (tėvadienius), bendru sutarimu su profesinėmis sąjungomis išsiaiškinome, kad 280 konsultacijų per mėnesį būtų norma (vienai konsultacijai skiriama 20 min.). Dienos pabaigoje galėtų 1 valandą skirti normaliai dokumentams sutvarkyti. Taip pat pasidėliojame, kurie vykdo išplėstinės konsultacijas, kurie dirba su vaikais, kur yra procedūrų. Jie turėtų konsultacijai skirti 30 min. (jei norima normalaus tyrimo). Aš niekaip nesuprantu, kai VLK vadovas savo pranešime teigė, kad galima 450 konsultacijų.“

Atsakydamas į Kėdainių ligoninės vadovės klausimus, G. Bendorius teigė: „ Aš pats nesuprantu, man taip pat yra paslaptis dėl sutarčių, kaip jos sumuojamos. Iš kažkur atsiradusi „70 – 30“ taisyklė (70 proc. buvusios sumos, 30 proc. – nuo buvusio fakto). Tai yra būdas suskaičiuoti, stabilioje ekonomikoje būtų normalu. Dabar skaičiuojame pagal regiono poreikį, nuskaičiuojama, kur pacientas paslaugą gavo. Šiuos pakitimus būtų galima būtų ir koreguoti. Atsakant į kitą klausimą, reiktų patikslinti, kas yra prioritetinis stracionaras. Lietuvoje yra didelis išvengiamas hospitalizacijos procesas (13,5 proc.). Iš 480 tūkst. stacionaro atvejų – 20 tūkst. atvejų išvengiama hospitalizacijos. Tai – apie 130 mln. eurų. Jeigu juos „nupjautume“, mums liktų pinigų, bet ligoninė „užsilenktų“ į nuostolius. Kartais pacientus laiko pinigams pasiimti, o kartais jie būna išleisti. Kalbant ir aiškinantis dėl konsultacijų, kaip dabar suorganizuotas darbas, galimas atvejis, kad 280 konsultacijų specialistas gali padaryti. Bet niekas nesako, kad tai – gerai. Vokiškas standartas yra 20 min. naujam pacientui, 15 min. – pakartotiniam, iš 300 šeimos gydytojų 30-iai dokumentaciją rengia dirbtinis intelektas. Jokia slaugytoja, jokia papildoma valanda. Bet tai ilgas ir sunkus atvejis, kaip tai padaryti. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje vyko panaši diskusija: kodėl nėra mums normų, sunorminkite mums darbus. Mano atsakymas jiems buvo toks: jei sunorminsime, jūs neapsidžiaugsite. Tuomet atsistojo Akašerijos skyriaus vadovas, kuris dirbo Londone ir taip pat Norvegijoje. Jis patvirtino, kad užsienio ligoninėse po prakaitu dirbama ir padaroma du kartus daugiau. Medikų darbo našumo klausimas yra „stiprus“, jų algos yra panašios į europines, o darbo našumas – dar ne. Kaip tai padaryti? Sveikatos centrų idėja prieš 30 metų buvo išdraskyta, sujungti I ir II lygius, vėliau išskirti. Amžinas klausimas, kokius darbus šeimos gydytojas atliks. Kartais reikalaujama laisvės gydymo įstaigoms, o kartais daug reguliavimo, atseit, nustatykite algas ir priedus, nustatykite krūvius. Kiek galima perrašyti vadovėlius: kiek ir ką operuoti ir kt. Išprotėsime, jei perrašysime vadovėlius. Per COVID-19 kai kas atprato dirbti. Pacientas ir gydytojas yra suinteresuoti to vieno atvejo maksimalizavimo. Ligoninės vadovas, SAM ir VLK suinteresuoti, kad bendras sveikatos kiekis Lietuvoje būtų kuo didesnis. Dėl šeimos gydytojų siuntimų galvojama. Yra per 70 būklių, kurias turi įtarti ir gydyti, esant reikalui pasitelkdamas kitus specialistus.“

Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas manantis, jog Lietuvoje nesame apsisprendę, kur kokias paslaugas, kokioje ligoninėje privaloma teikti: „Todėl tie pinigai išsibarsto. Mums Tauragėje priimti gydytojus į priėmimo skyrių pasitarė gan keblu. Kai kuris tiesiai šviesiai pareiškia, kad geriau važiuos į šalia esančias ligonines, kuriose priėmimo skyrius nėra tiek apkrautas. Ten gaus tiek pat pinigų, premiją ir mažiau reikės dirbti. Kaip tą bizniavimą panaikinti? Gydytojui dabar nėra ribų, kiek paprašo, tiek gydymo įstaiga turi jam mokėti. Tai nėra normalu. Tai – finansavimo ydingumo klausimas. Kaip jį pakeisti? Nežinau. Reikia skatinti gydymo įstaigose greitesnį dirbtinį intelektą, galėsime sutaupyti lėšų. Konsultacinę veiklą tikrai ateityje pakeis dirbtinis intelektas. Dabar gydytojai turi visą derybų galią, o slaugytojai neturi jokios.“

Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis manantis, kad bazinis mokėjimas vertas dėmesio. „Skubios pagalbos medikų rengimas labai „buksuojantis“. Tam, kad paslaugų spektras būtų platus, reikalingi skubios pagalbos gydytojai. Kita problema – intensyvios terapijos paslaugų teikimas. Buvo sakoma, kad iki kovo bus priimti sprendimai dėl intensyviosios terapijos klasterio. Šiandien – rugsėjo pabaiga, dabar teigiama, kad tai bus nutarta metų pabaigoje. Iš tikrųjų konsultacijų skaičius kyla. Ten, kur yra struktūriniai sveikatos centrai, juose dažnai turimi nurodymai, kad konsultacijų būtų daugiau, nei jų reikia. Dirbtinai eilė daroma tam, kad iš ligonių kasų būtų gauti papildomi apmokėjimai. Jūs pateikėte galimus 2026 m. PSDF biudžeto du variantus – 4,2 ir 4,8 mlrd. eurų. 4,2 mlrd. eurų variantas – tai paklodė, labai jau susidėvėjusi, bet mūsų visų – gydymo įstaigų, manau, kad ir savivaldybių – tikslas, kad PSDF biudžetas būtų didesnis. Aš nepavydžiu sveikatos apsaugos ministrei M. Jakubauskienei, kai jai reikia derėtis su Finansų ministerija, nes labai dažnai derybos baigiasi žodžiu iš dviejų raidžių – „ne“. Kaip padaryti, kad finansininkai priimtų mums palankius sprendimus? VLK pranešime paminėjote apie kai kuriose šalyse esamus recepto, registracijos mokesčius. Jei pabandytume išsakyti tokius norimus variantus. Visuomenėje ir žiniasklaidoje kiltų šaršalas, gal tada būtų geresnė galimybė SAM derėtis su Finansų ministerija? Mes turime su visomis partijomis sutarti, kad būtina didinti PSDF biudžetą“, – teigė A. Klišonis, Lietuvos rajoninių ligoninių asociacijos narys.

Jonavos ligoninės vadovas Gediminas Ramanauskas kalbėdamas apie stacionaro neapmokėjimus pastebėjo ir pasiūlė nusipirkti duonos tik už 30 proc. jos apmokėjimą: „Niekaip nepavyks to padaryti. Kaip daugelis šio susitikimo dalyvių pastebėjo, ši viduramžių baudžiava vis tęsiasi. Negali šitaip būti. Reikia priminti, kad niekas pacientų negaudo tinklais: yra ligos, patenka jos į indikacijos spektrą – turi gauti paslaugas. Bet iš ko jas apmokėti? Tai gal atidarykime papildomą draudimo fondą? Dar vienas siūlymas: krašto apsaugai siektina 4 proc. BVP, tai gal tik 3,8 proc.? Gal reikėtų ieškoti konsensuso? Stacionarinė paslauga nėra vienalytė. Gal reikia atskirti, kas į tą stacionarą patenka, nes dabar „patenka po viena eilute“ visi – ir naujagimiai, ir chirurginiai, ir pediatriniai ligoniai bei kiti pacientai. Tokiam prognozavimui būtų vietos.“

Pasiūlymus bei pastabas susitikime taip pat išsakė Anykščių ligoninės vadovas Dalius Drunga, Kaišiadorių rajono savivaldybės centro direktorius Linas Vitkus, Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romualdas Sakalauskas, Šalčininkų ligoninės direktorė Valentina Vaitkienė ir kt. Viceministrė L. Vaidelienė irgi pateikė keletą pastabų. Susitikime buvo išsakytos pastabos dėl skubios pagalbos gydytojų ruošimo, vietų į skubios pagalbos gydytojų rezidentūrą buvo padidinta, bet, deja, niekas nepageidavo stoti. SAM pateikė įstatymo projektą dėl nuotolinių paslaugų. Jei bus priimtas įstatymo pakeitimas, bus palengvinimas.

Sveikatos apsaugos ministrė apibendrindama susitikimą sakė, kad dalyvių keliami klausimai yra svarbūs, jie nėra pamiršti SAM veikloje: „Mes girdime, kad finansavimas yra aktualiausias nuo pat PSDF biudžeto iki institucijos lygmens. Mes tai girdime, skiriame dėmesį ir dirbtinio intelekto įrankių paieškai, ir inovacijoms pritaikyti, nes tai prisidėtų prie efektyvumo gerinimo. Kol kas nėra vieningos opinijos ir pozicijos, bet kalbame apie reguliavimą, kontrolės mechanizmą, subalansavimą ir apie standartizuotus sprendimus. Pasižymėjome pastabas, komentarus ir galėsime apie tai detaliau diskutuoti. Atsižvelgiant ir regionų sveikatos politiką, kuri SAM veikloje – prioritetinė sritis, dabar labiau stiprės, atsakant į jūsų išreikštus poreikius. Mes kalbame apie paslaugų teikėjų ir gyventojų sveikatos ekosistemas savivaldybės lygmeniu. Dalis tų problemų, su kuriomis susiduria ligoninių stacionarai, yra susijusios su ne visai gal efektyviai veikiančia sveikatos sistemos dalimi. Tie klausimai turės būti aptarti ir aiškiai įvardinti, siekis būtų simbiozė teikiant paslaugas ir vertinant savivaldybės sveikatos lygį, kad tai būtų maksimaliai užtikrinta ir išsaugota.“
 

                                          „Gydytojų žinių“ informacija.