Nauja akreditavimo šeimos medicinos paslaugai standartų versija

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

VASPV tarnyba parengė standartų šeimos medicinos paslaugai versiją, kuri įsigaliojo 2025 m. gegužės 25 d. Šiuo metu Lietuvoje yra išduota 70 įstaigos akreditavimo pažymėjimų, o apie 35 proc. pacientų yra prisirašę prie įstaigų, akredituotų šeimos medicinos paslaugai.

Nacionalinių akreditavimo standartų šeimos medicinos paslaugai nauja versija sudaryta iš penkių skyrių:

1. Į pacientą orientuota sveikatos priežiūra – paciento, kaip centrinės figūros, dalyvavimas savo sveikatos priežiūroje pripažįstamas pagrindiniu aukštos kokybės sveikatos priežiūros komponentu. Sveikatos priežiūros įstaigos raginamos įtraukti pacientą ir padaryti jį aktyviu sveikatos priežiūros dalyviu. Tai į individo poreikius orientuota priežiūra, kai priimant klinikinius sprendimus užtikrinamos individo preferencijos, poreikiai ir vertybės, kai teikiama individus gerbianti ir atliepianti priežiūra. Į pacientą orientuota sveikatos priežiūra užtikrina, kad paslaugos yra individualizuotos, koordinuojamos ir įgalinančios asmenis rinktis, tvarkyti savo sveikatą ir gyventi nepriklausomai, jei tai leidžia jų sveikata.

2. Klinikinė priežiūra – dėmesys skiriamas šeimos gydytojo komandos teikiamoms paslaugoms, būtinoms tenkinti pacientų klinikinės priežiūros, sveikatos stiprinimo ir prevencinės priežiūros poreikius, įskaitant ankstyvosios diagnostikos programas, susirgimų diagnostiką ir gydymą, užtikrinant prieinamumą, diagnostinių, gydomųjų ir kitų klinikinių paslaugų savalaikiškumą, priežiūros koordinavimą ir tęstinumą pačioje įstaigoje ir už jos ribų, o taip pat ir sistemas sekti pacientams teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumą ir rezultatus. Detalesni reikalavimai leis užtikrinti registravimosi pas šeimos gydytoją ir jo komandos narius sistemos lankstumą, atsižvelgiant į priežiūros skubumą ir pacientų poreikius (pvz., lėtinėmis ir dauginėmis ligomis sergančių, komunikacijos problemų turinčių, negalią turinčių).

3. Paciento sveikatos informacijos valdymas – įstaigoje užtikrinamas paciento sveikatos informacijos privatumas ir konfidencialumas, kaip ir kam atskleidžiama ir perduodama paciento sveikatos informacija, esanti asmens sveikatos istorijoje ir kituose medicininiuose dokumentuose. Paciento sveikatos informacijos valdyme pagrindinis dėmesys skiriamas elektroninei sveikatos istorijai ir ypač paciento svarbios informacijos dokumentavimui bei prieigai prie jos (alergijos, persirgtos ligos, chirurginės intervencijos, ligos, dėl kurių pacientas nuolat stebimas, specialūs paciento poreikiai ir pan.). Labai dažnai įstaigų naudojamose informacinėse sistemose nėra galimybės sveikatos priežiūros specialistams tokią informaciją turėti lengvai prieinamoje vietoje, jos tenka ieškoti tarp daugybės kitų chronologine tvarka sudėliotų įrašų. Taigi nuostatuose numatyti detalesni reikalavimai pacientų identifikavimui ne tik teikiant paslaugas, bet ir pildant jo medicininę dokumentaciją, nes netinkamas pacientų identifikavimas yra nereta nepageidaujamų įvykių.

4. Sauga ir kokybės gerinimas – reikalavimai, kaip sumažinti netyčinę pacientų žalą didesnės klinikinės rizikos atvejais; kaip išvengti ir tvarkytis su problemomis ir nepageidaujamais įvykiais, įskaitant su sveikatos priežiūra susijusias infekcijas; kaip užtikrinti darbo vietos saugą ir palaikyti nukentėjusius pacientus ar personalą. Ypač akcentuojamas kokybės gerinimo procesas, įstaigoje kuriant rizikos valdymo sistemą ir kokybės gerinimo planą. Dėmesys prisirašiusių pacientų populiacijos poreikiams ir pacientų patirčiai. Kalbant apie pacientų saugą, numatyta, kad turi būti akcentuojama ne tik nepageidaujamų įvykių registravimas ir analizė, bet ir rizikos valdymas bei saugos kultūros diegimas.

5. Įstaigos ištekliai – švarios, saugios ir apsaugotos fizinės infrastruktūros reikalavimai, įskaitant atitinkamus medicinos prietaisų, vaistų ir efektyvų žmogiškųjų išteklių valdymą. Aiškiau detalizuoti reikalavimai riboto judumo pacientų poreikiams bei šeimos gydytojo komandos komplektacijai.

Be to, pagal naują tvarką mažinamas reikalaujamų dokumentų skaičius, labiau akcentuojama į tai, kaip vykdomi reikalavimai, o ne į tai, kaip tai turėtų vykti (kaip aprašyta vidaus dokumentuose).

Visi šie nauji aspektai, taikytini akredituotoms šeimos medicinos paslaugai sveikatos priežiūros įstaigoms dar metų pradžioje buvo pristatyti medikų bendruomenei specialiai tam organizuotuose seminaruose.


Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. lapkričio 19 d.
Susitarimu įsipareigota nuo 2027 m. sausio 1 d. didinti viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų mažiausios pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydžius.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 29 d.
Ligoninė nurodo, kad siekiant užtikrinti Ligoninės finansinį tvarumą Ligoninėje būtų teikiami rašytiniai pasiūlymai ligoninės darbuotojams (DK 45 str.) keisti jų darbo sutartyje numatytas darbo apmokėjimo sąlygas, nustatant LNSS šakos kolektyvinėje sutartyje numatytus kiekvienai profesinei grupei minimalius pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies (Ap) koeficientus ir kiekvienam darbuotojui be pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies minimalaus koeficiento(Ap) darbo sutartyse būtų nustatoma atitinkama darbo užmokesčio kintamoji dalis- Ak, kompensuojanti kiekvieno darbuotojo darbo užmokesčio skirtumą, kuris 2027 metais atsirastų dėl mažesnio pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficiento Ap nustatymo.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 15 d.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo siūloma įteisinti mišrų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų finansavimo modelį.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 15 d.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Numatyta, kad 2027-aisiais PSDF pajamos sieks 4,86 mlrd. eurų ir bus 12,9 proc. didesnės nei šiemet, o išlaidos sudarys 4,76 mlrd. eurų – 10,5 proc. daugiau nei 2026 metais. Didesnis finansavimas leis toliau plėsti gyventojams teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, didinti jų prieinamumą, kompensuoti naujus vaistus ir medicinos priemones bei stiprinti sveikatos sistemos skaitmenizaciją.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 7 d.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras stebi situaciją dėl rusijos laboratorijos darbuotojo, kuriam, kaip skelbiama žiniasklaidoje, buvo diagnozuotanežinomos kilmės pneumonija ir kuris vėliau mirė, atvejo.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugsėjo 9 d.
Lietuvos rajonų ligoninėse supaprastinami reikalavimai intensyviajai terapijai ir atveriamos galimybės išlaikyti gyvybiškai svarbias paslaugas arčiau gyventojų namų.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugsėjo 1 d.
Valstybinė ligonių kasa susipažino su STT atlikto antikorupcinio vertinimo išvadomis ir jas vertina kaip galimybę toliau tobulinti derybų su gydymo įstaigomis procesą.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugpjūčio 27 d.
Vyriausybės pasitarime pritarta sprendimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo skirti 44,4 mln. eurų 2026 m. II ketvirtį gydymo įstaigų suteiktoms viršsutartinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugpjūčio 6 d.
Nuo lapkričio 1 d. Skubiosios medicinos pagalbos (SMP) skyriuose - pokytis - suteikus daugiau savarankiškumo SMP specializacijos išplėstinės praktikos slaugytojams, jie galės patys apžiūrėti lengvesnės būklės pacientus ir suteikti jiems reikiamą pagalbą. Dėl to gyventojai atsakymus gaus nedelsiant, o gydytojai galės visą dėmesį skirti sudėtingiems ir gyvybei pavojingiems atvejams.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. liepos 21 d.
Medikų pastangos nugalėti vėžį sukeliančią ligą Lietuvoje įvertintos tarptautiniu pripažinimu