Komiteto posėdyje toliau svarstyta Klaipėdos universiteto ligoninės finansinė situacija. Pasak komiteto pirmininko A. Matulo, norima susipažinti su informacija, kas padaryta per laikotarpį nuo praėjusio posėdžio. Liepos viduryje vykusiame posėdyje šios gydymo įstaigos generalinis direktorius Audrius Šimaitis sakė, kad šiemet įstaigai trūksta maždaug 28 mln. eurų, o kitąmet kyla grėsmė, jog ji gali tapti nemoki. Pasak Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadovo, papildomų lėšų poreikis susidarė siekiant sulyginti bazinio atlyginimo koeficientus, norint įstaigą ketinantiems palikti darbuotojams išmokėti išeitines, taip pat siekiant įsigyti reikalingą įrangą, pritaikyti patalpas po įstaigos sujungimo.

SAM atstovai parlamentarams sakė, kad situacija, susijusi su išlaidų didėjimu įstaigoje, tikrai verta Generalinės prokuratūros dėmesio. SAM kreipėsi į ligoninę bei Klaipėdos miesto savivaldybę dėl susijusių sprendimų dėl darbo užmokesčio didinimo dar 2022 m. pabaigoje priėmimo, siekdama įvertinti problemos mastą, kad ministerija galėtų kreiptis į Generalinę prokuratūrą spręsti šio klausimo. Praėjusiame posėdyje gydymo įstaigai buvo teigta, kad bus skiriama lėšų ligoninės reorganizacijai. Pasirašytas įsakymas dėl daugiau kaip 700 tūkst. eurų skyrimo įstaigą paliekančių darbuotojų išeitinėms bei atostoginiams išmokėti.

Ministro teigimu, artimiausiu metu planuojamas ligoninės dalininkų posėdis, kuriame turėtų būti sprendžiamas ir šios gydymo įstaigos išlaidų klausimas. Pasak VLK vadovo G. Bendoriaus, ligonių kasos neturi tikslių duomenų. Antro ketvirčio nuostolis KUL siekė 1,9 mln. eurų. Taip, veikla nuostolinga, bet nuostolis gerokai mažesnis nei per pirmą ketvirtį. Pirmą šių metų pusmetį įstaigos nuostolis siekia 5,3 mln. eurų. Jis yra didesnis nei per praėjusių metų pirmą pusmetį. VLK vadovas teigė, kad žiūrint ketvirčiais tendencija būtų pozityvi. Darbo užmokestis sudaro 76 proc. įstaigos biudžeto. G. Bendoriaus manymu, tai – nelabai sveikas rodiklis, nes tai reiškia, kad mažiau lėšų lieka medikamentams ir investicijoms. Ligonių kasų pažiūriu, įstaiga veikia gerai, teikia daug paslaugų, gerokai daugiau nei ankstesniais laikotarpiais. Anot VLK vadovo, pajamų ir paslaugų dalyje jokių rūpesčių nėra. Atrodytų, kad visos problemos, visi iššūkiai yra sąnaudų pusėje ir daugiausia su tvaria atlyginimų sistema.

KUL vadovas Audrius Šimaitis patvirtino, kad šiemet įstaiga teikia daugiau visų ambulatorinių paslaugų. Visas augimas buvo per ambulatorinių paslaugų teikimą ir, pasak KUL vadovo, tai džiuginantis dalykas, tai rodo ir įstaigos potencialą. Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovo Dariaus Steponkaus nuomone, išeitinėms pašalpoms, kai išeina gydytojai, slaugytojai, kurie turėtų teikti paslaugas pacientams, nereikėtų skirti nė vieno euro, nes tai – žmonės, įstaigai atnešantys naudą.

„Tas problemas įstaigos administracija sprendžia pagal savo lygį, sudarydama problemų kitiems. Noriu informuoti, kad nuo rugsėjo 1 d. yra visiškai paralyžiuotas mūsų (Klaipėdos respublikinės ligoninės) ausų, nosies skyriaus darbas, nes visi skyriaus darbuotojai (pradedant vedėju ir gydytojomis) išeina į KUL, kur jiems siūlomas gerokai didesnis atlyginimas. Manau, kad SAM skirtos išeitinių lėšos bus panaudotos tiems ateinantiems darbuotojams ir sudarys problemų kitai įstaigai. Žinoma, medikų pasirinkimas yra jų reikalas, bet viso skyriaus nuviliojimas į kitą įstaigą nebeatlaiko jokios kritikos. Sveikatos sistemoje būtų vienintelis ir niekur nematytas reiškinys. Mes tą problemą išspręsime, bet manau, kad tokių dalykų būti neturėtų. Nesąžiningas ir negarbingas elgesys – didžiulė problema, nes šių paslaugų teikimas sutriks ne tik mūsų ligoninėje, bet ir visame Klaipėdos regione. Manau, kad tie 6 gydytojai išeina ne į tokias sąlygas, kuriomis jie galėtų daryti tuos darbus“, – mano D. Steponkus.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė Jelena Kutkauskienė sakė, kad norėtų atkreipti dėmesį į KUL vadovą, pasižiūrėti į įstaigų, kurios susijungė į KUL, veiklos rezultatus ir apimtį: 2019 m. pirmą pusmetį dvi ligoninės (Jūrininkų ir Klaipėdos universitetinė), kurios aktyviai teikė paslaugas. Jos suteikė daugiau kaip 25 tūkst. paslaugų. Dabar per pirmą pusmetį (viešai skelbiama VLK informacija) yra suteikta beveik 18 tūkst. paslaugų, tad matomas mažėjimas 30 proc. Augimas buvo laikinas 2023 m. „Šiemet vėl matome kritimą. Dienos stacionaras realiai auga, tačiau ir ambulatorinės konsultacijos nesiekia buvusios apimties, net ir dienos chirurgijos apimtis negrįžo į buvusį lygį, nors ligonių kasos minėjo didžiulę plėtrą nuo 2019 m. Atsižvelgdama į tai, rekomenduočiau koncentruotis ne tik į išlaidų subalansavimą su pajamomis, bet ir atkreipti dėmesį į veiklos organizavimą, jo apimtį“, – kalbėjo J. Kutkauskienė.

Komiteto pirmininkas A. Šimaičiui priminė, kad KUL administracija yra gerokai didesnė nei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų. „Ar imsitės administracijoje kokių nors permainų, nes jūsų administracija atitinka SAM darbuotojų dydį. Ar reikia daugiau kaip 150 administracijos darbuotojų?“ – klausė A. Matulas.

Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras teigė, kad Gydytojų vadovų sąjunga diskutavo sužinojusi, kad gali būti kompensuojama ta susidariusi skola. „Šiandien vyksta sveikatos centrų kūrimas savivaldybėse, įstaigos jungiamos funkciniu ar struktūriniu būdu, sąlygos ir atlyginimai beveik visose įstaigose (poliklinikose, PSPC) yra didesni nei ligoninėse. Reikia lėšų išlyginti, ir įstaigų vadovai kažkaip jų randa. Jeigu būtų kompensuojama, Gydytojų vadovų sąjunga nepritaria tokiam žingsniui. O jei bus skirta, manau, tiek SAM, tiek VLK gaus daug raštų ir prašymų analogiškai kompensuoti susidariusius įsiskolinimus. Manau, kad tai bus pagrįsti reikalavimai. Tokiam žingsniui mes nepritariame“, – pareiškė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas K. Štaras.

A. Matulas buvusią ir dabartinę ligoninės vadovybę kaltina neatsakingumu ir nesiorientavimu teisės aktuose. „Raginu ministeriją sustiprinti šios įstaigos vadovavimą, galbūt sudarant laikiną valdybą, galbūt paskiriant iš Gydytojų vadovų sąjungos ir ministerijos patyrusius specialistus patarėjus, su kuriais turėtų būti derinami procesai. Įstaigoje taip pat nedelsiant turi būti peržiūrėta etatų struktūra. Ir abejoju, ar A. Šimaitis yra tinkamai pasiruošęs vadovauti šiai įstaigai“, – mano Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas. Jis priminė, kad rugsėjo 11 d. vyksiančiame posėdyje bus priimtas komiteto galutinis sprendimas dėl KUL finansinės situacijos.