A. Pečkauskas pradeda eiti sveikatos apsaugos ministro pareigas

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

Premjerei Ingridai Šimonytei pateikus sveikatos apsaugos viceministro Aurimo Pečkausko kandidatūrą eiti sveikatos apsaugos ministro pareigas ir Prezidentui Gitanui Nausėdai pasirašius dėl to dekretą, nuo rugpjūčio 6 d. A. Pečkauskas pradeda eiti sveikatos apsaugos ministro pareigas. Jis poste keičia Arūną Dulkį, kuris sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjo trejus metus ir septynis mėnesius.

A. Pečkauskas teigia, kad svarbu užtikrinti pradėtų darbų tęstinumą, taip pat gilinti dialogą su profesinėmis bendruomenėmis bei savivaldybėmis, kurios pertvarko savo sveikatos paslaugų teikimą. „Sveikatos apsaugos sistema yra viena didžiausių viešųjų paslaugų teikime, todėl būtina geriau atliepti tiek profesinių bendrijų, tiek pacientų, tiek savivaldybių lūkesčius. Tam bus skiriamas esminis dėmesys. Kaip pagrindinius artimiausius darbus įvardinčiau susitarimo su medikų profesinėmis bendruomenėmis pasiekimą dėl socialinių garantijų ir atlygio pokyčių bei Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto paruošimą kitiems metams – nuo šių sprendimų priklausys, kaip sėkmingai sveikatos apsaugos sistema funkcionuos kitąmet“, – teigia naujasis sveikatos apsaugos ministras.

A. Pečkauskas dar turi duoti ministro priesaiką – tai jis padarys per artimiausią Seimo sesiją. Kartu su naujuoju ministru darbą ir toliau tęs esama politinė pasitikėjimo komanda.

37-erių A. Pečkauskas nuo 2021 m. gegužės mėnesio ėjo sveikatos apsaugos viceministro pareigas, kuravo farmacijos politikos, sveikatos draudimo bei asmens sveikatos sritis. Anksčiau jis užėmė Respublikinės Kauno ligoninės direktoriaus medicinai pareigas, dirbo LSMU Kauno klinikose, vienoje iš Londono ligoninių. A. Pečkauskas yra baigęs Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU), čia įgijęs gydytojo anesteziologo-reanimatologo specializaciją. Ministras turi pedagoginės darbo praktikos, yra dėstęs LSMU, yra keliolikos mokslinių straipsnių autorius, kartu su kolegomis parašęs medicinos vadovėlį, aktyviai veikė nevyriausybinėse organizacijose.

pagal SAM informaciją

< Senesni įrašai

Naujesni įrašai >

Spinduliai, paspartinę medicinos mokslo vystymąsi

2025 m. gegužės 8 d.

Šiemet minime žymaus vokiečių fiziko Vilhelmo Konrado Rentgeno gimimo 180-ąsias metines. Jis buvo keleto Vokietijos universitetų profesorius. Tai – pirmasis fizikas, 1901 m. gavęs Nobelio fizikos premiją. Jis buvo vienturtis sūnus pasiturinčių gelumbės gamintojų šeimoje, kuri gyveno Lenepe (dabar – Remšeidas). 1848 m. revoliucijos ir politinis sujudimas nulėmė, kad Rentgenų šeima prarado Vokietijos pilietybę ir nusprendė persikelti į Apeldorno miestą Vidurio Rytų Nyderlanduose. Būtent ten Vilhelmas praleido didžiąją dalį vaikystės. Pradinį ir vidurinį išsilavinimą jis įgijo privačiame Martino Hermano van Dorno institute Apeldorne. Būdamas septyniolikos ėmė lankyti Utrechto technikos mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikatūros nupiešimu. Būsimojo mokslininko ateitis tada neatrodė šviesi. Pašalintas iš mokyklos ir nelaikęs baigiamųjų egzaminų, jis negalėjo būti priimtas į Utrechto universitetą. Tačiau jis neoficialiai jame lankė fizikos, botanikos, zoologijos ir chemijos paskaitas.

Vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijų 7-asis suvažiavimas-konferencija „Vaikų gastroenterologija ir mityba 2025“

Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2025 m. gegužės 6 d.

Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugija ir Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas organizuoja respublikinę konferenciją „Vaikų gastroenterologija ir mityba 2025“, tai kartu bus ir Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos 7-asis suvažiavimas. Suvažiavimas vyks 2025 m. gegužės 29 d. Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete, Didlaukio g. 45, Vilnius. Konferencija vyks gyvai ir nuotoliniu būdu. Konferencija skirta visų specialybių gydytojams, slaugytojams, dietistams, visuomenės sveikatos specialistams. Dalyvaujant gyvai bus dovanojamas 2024 m. išleistas vadovėlis „Vaikų pagrindinių ligų ir būklių diagnostikos ir gydymo algoritmai“.

LGS pozicija dėl priemokų

Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2025 m. balandžio 16 d.

Lietuvos gydytojų sąjunga pateikė pastabas Sveikatos apsaugos ministerijai dėl įstatymų projektų, susijusių su priemokomis, tobulinimo, susipažinusi su Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu ir lydimaisiais įstatymų projektais (toliau – Pakeitimai), aiškinamuoju raštu, pateiktais 2025-03-28 derinimui institucijoms ir visuomenei (iki 2025-04-11), TAIS Nr. 25-5262, siūlymu pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9, 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2790 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios.

SAM: panaikinti neteisėtas priemokas už PSDF lėšomis apmokamas paslaugas

Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2025 m. balandžio 4 d.

Įgyvendindama Vyriausybės programą, SAM teikia įstatymų pakeitimus, kurie turėtų užtikrinti, kad iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.

CPME Asamblėja: Žingsniai link geresnės gydytojų ateities

Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2025 m. balandžio 2 d.

2025 m. kovo 20–22 d. Briuselyje įvyko Europos nuolatinio gydytojo komiteto (CPME) Asamblėja, kuri pažymėjo svarbų žingsnį sprendžiant visuotinę gydytojų krizę Europoje. Susitikimas prasidėjo Europos Parlamente, kur CPME delegatai susitiko su naujaisiais Sveikatos komiteto nariais – dr. András Kulja ir Tilly Metz.

LGS siūlymai dėl QR kodų

Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2025 m. kovo 19 d.

Lietuvos gydytojų sąjunga, atstovaudama šalies gydytojų pažeidžiamus interesus dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 str. 1 d. numatyto draudimo įgyvendinimo, kreipėsi į LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą ragindama atkreipti dėmesį į problemą, susiklosčiusią dėl teisinio reguliavimo pakeitimo sukeliamų neigiamų pasekmių sveikatos priežiūros sistemai ir paslaugų prieinamumui.