Seimo rudens sesijoje - prioritetas visuomenės saugumui
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
Rugsėjo 10 d. Seimas pradėjo III (rudens) sesiją, kurios pirmajame posėdyje buvo pateiktas sesijos darbų programos projektas. Seimo rudens sesijos darbus pristatė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus – Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Pasak Seimo vadovės, nors dauguma veiklų jau atliekamos įprastu režimu, vis dėlto situacija šalyje dar reikalauja išskirtinio dėmesio ir dėl pandemijos, ir dėl migrantų. „Dėl šių iššūkių sunkiau susikalbėti skirtingoms visuomenės grupėms, deja, ir politikams. Nepaisydama to tikiu, kad dauguma parlamentarų rudens sesijoje sugebės valdyti emocijas ir pirmumą teiks profesionalumui. Tai mums leis baigti pradėtus darbus tiek valdant pandemiją, tiek tvarkantis su migracijos banga“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo Pirmininkė tvirtino, kad šios sesijos darbų programa nestokoja ambicingumo. „Nors įstatymų projektų registruojama ir ruošiama daug, mūsų tikslas išlieka teisėkūros kokybė, o ne kiekybė. Ekonominės galimybės, socialinis jautrumas, būtini Konstitucijos pakeitimai, pirmi žingsniai realizuojant susitarimą dėl švietimo ir žaliojo kurso laikymasis, viešojo sektoriaus reforma ir pagalba šeimoms. Tai – tik kelios kryptys. Tikiu, kad priimti sprendimai stiprins mūsų valstybę ir suteiks kiekvienam galimybes kurti savo gerovę“, – pabrėžia parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen.
Rudens darbų programoje – 430 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Dalis projektų perkelta iš praėjusių parlamento sesijų. Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 127, Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda – 8, Seimo nariai (frakcijos) – 270 teisės aktų projektų.
Prioritetinis dėmesys bus skiriamas švietimui, inovacijų reformai, socialinės atskirties mažinimui, sveikatos apsaugai, Lietuvos žaliajam kursui, viešajam administravimui ir valstybės tarnybai, į nacionalinę teisę bus perkeliamos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos.
Tarp pagrindinių Seimo rudens darbų – 2022 m. valstybės biudžeto, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimas. Kartu numatoma peržiūrėti mokestiniuose įstatymuose nustatytas neterminuotas lengvatas ir specialiąsias apmokestinimo sąlygas.
Saugios visuomenės ir valstybės užtikrinimas išlieka tarp prioritetų
Tarp rudens sesijos darbų – siekis ir toliau užtikrinti visuomenės ir šalies saugumą. Siūlomais projektais siekiama atnaujinti Nacionalinio saugumo strategiją, kuri leistų tinkamai ir visapusiškai stiprinti šalies saugumą.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimais planuojama numatyti, kad darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių sąraše, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami darbuotojo ar darbdavio lėšomis, taip pat nustatyti tam tikrų profesijų darbuotojams privalomą vakcinaciją nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas.
Pagal darbų programos projektą sesijoje numatoma teikti įstatymų pakeitimus, kuriais įtvirtinami asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų išdėstymo ir teikiamų paslaugų organizavimo bei tarpusavio bendradarbiavimo teikiant šias paslaugas principai ir kriterijai.
Be to, siūlomais projektais bus sprendžiama dėl palankesnių moters pagalbinio apvaisinimo sąlygų, būdų ir tvarkos.
Pagal lrs.lt
Seimas pradėjo svarstyti Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku paskirti Lietuvos neurologų asociacijos prezidentą, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekaną, Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos profesorių Dalių Jatužį.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė siūlymui skirti 11,3 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies sveikatos priežiūros paslaugų bazinėms kainoms kelti. Dar apie 0,5 mln. eurų numatyta skirti iš šių metų fondo biudžeto. Šios lėšos leis jau 2026 metų pradžioje padidinti medikų atlyginimus, kaip numatyta Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinėje sutartyje.
sveikatos priežiūros specialistai nuo šiol elektroninius dokumentus E. sveikatos sistemoje gali pasirašyti nauja elektroninio parašo priemone – mobiliąją programėle LT ID.
E. sveikata – nuo lapkričio 8 d. atsinaujino. Po atnaujinimo stabilizavus sistemos darbą, ja jau gali naudotis tiek sveikatos priežiūros specialistai, tiek gyventojai.
Spalio 24 ir 25 d. Atėnuose vyko Europos gydytojų nuolatinio komiteto (CPME) Generalinė Asamblėja, kurią organizavo Graikijos gydytojų asociacija (Panhellenic Medical Association) savo 100-ųjų metinių proga.
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas pirmą kartą organizavo iškilmingą ceremoniją po mirties medicinos mokslui kūnus paaukojusiems žmonėms palaidoti.
Pirmąjį šių metų pusmetį dauguma viešųjų gydymo įstaigų dirbo pakankamai stabiliai, tačiau dalis aukštesnio lygmens ligoninių vis dar susiduria su finansiniais iššūkiais, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys.
Spalio 3 d. LGS pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo. Dokumentu įsipareigojama dešimtus metus iš eilės didinti darbo užmokestį LNSS gydymo įstaigų darbuotojams. Kitais metais prioritetas bus teikiamas mažiausiai uždirbantiems.
Per 5 metus PSDF padidėjo nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų. Tai atrodytų tarsi ir gerai, bet realiai visas tas iš lėto didėjančias pajamas „suvalgė“ didesni atlyginimai ir infliacija. Jei lygintume su BVP, kaip buvo mažiau nei 5 proc., taip ir liko. Tai tie mūsų 5 proc. BVP sėdi Europos dugne. Realiai galėtų būti 7,5–8 proc. BVP, arba 6 mlrd. vietoj 4 mlrd. eurų, sako VLK direktorius G. Bendorius.
E. sveikatos informacinėje sistemoje sukurta nauja laboratorinių tyrimų duomenų posistemė. Tai reiškia, kad pacientų tyrimų duomenys bus tvarkomi centralizuotai, visos klinikinės laboratorijos teiks tyrimų atsakymus į posistemę tarptautiniu struktūrizuotu formatu. Darbui su nauja posisteme pritaikyti E. sveikatos specialisto ir paciento portalai. Tad suvestus laboratorinių tyrimų duomenis galės matyti tiek gyventojai, prisijungę prie savo paskyros E. sveikatos portale, tiek gydytojai specialisto portale.
