Seimo rudens sesijoje - prioritetas visuomenės saugumui
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
Rugsėjo 10 d. Seimas pradėjo III (rudens) sesiją, kurios pirmajame posėdyje buvo pateiktas sesijos darbų programos projektas. Seimo rudens sesijos darbus pristatė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus – Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Pasak Seimo vadovės, nors dauguma veiklų jau atliekamos įprastu režimu, vis dėlto situacija šalyje dar reikalauja išskirtinio dėmesio ir dėl pandemijos, ir dėl migrantų. „Dėl šių iššūkių sunkiau susikalbėti skirtingoms visuomenės grupėms, deja, ir politikams. Nepaisydama to tikiu, kad dauguma parlamentarų rudens sesijoje sugebės valdyti emocijas ir pirmumą teiks profesionalumui. Tai mums leis baigti pradėtus darbus tiek valdant pandemiją, tiek tvarkantis su migracijos banga“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo Pirmininkė tvirtino, kad šios sesijos darbų programa nestokoja ambicingumo. „Nors įstatymų projektų registruojama ir ruošiama daug, mūsų tikslas išlieka teisėkūros kokybė, o ne kiekybė. Ekonominės galimybės, socialinis jautrumas, būtini Konstitucijos pakeitimai, pirmi žingsniai realizuojant susitarimą dėl švietimo ir žaliojo kurso laikymasis, viešojo sektoriaus reforma ir pagalba šeimoms. Tai – tik kelios kryptys. Tikiu, kad priimti sprendimai stiprins mūsų valstybę ir suteiks kiekvienam galimybes kurti savo gerovę“, – pabrėžia parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen.
Rudens darbų programoje – 430 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Dalis projektų perkelta iš praėjusių parlamento sesijų. Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 127, Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda – 8, Seimo nariai (frakcijos) – 270 teisės aktų projektų.
Prioritetinis dėmesys bus skiriamas švietimui, inovacijų reformai, socialinės atskirties mažinimui, sveikatos apsaugai, Lietuvos žaliajam kursui, viešajam administravimui ir valstybės tarnybai, į nacionalinę teisę bus perkeliamos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos.
Tarp pagrindinių Seimo rudens darbų – 2022 m. valstybės biudžeto, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimas. Kartu numatoma peržiūrėti mokestiniuose įstatymuose nustatytas neterminuotas lengvatas ir specialiąsias apmokestinimo sąlygas.
Saugios visuomenės ir valstybės užtikrinimas išlieka tarp prioritetų
Tarp rudens sesijos darbų – siekis ir toliau užtikrinti visuomenės ir šalies saugumą. Siūlomais projektais siekiama atnaujinti Nacionalinio saugumo strategiją, kuri leistų tinkamai ir visapusiškai stiprinti šalies saugumą.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimais planuojama numatyti, kad darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių sąraše, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami darbuotojo ar darbdavio lėšomis, taip pat nustatyti tam tikrų profesijų darbuotojams privalomą vakcinaciją nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas.
Pagal darbų programos projektą sesijoje numatoma teikti įstatymų pakeitimus, kuriais įtvirtinami asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų išdėstymo ir teikiamų paslaugų organizavimo bei tarpusavio bendradarbiavimo teikiant šias paslaugas principai ir kriterijai.
Be to, siūlomais projektais bus sprendžiama dėl palankesnių moters pagalbinio apvaisinimo sąlygų, būdų ir tvarkos.
Pagal lrs.lt

Ligoninė nurodo, kad siekiant užtikrinti Ligoninės finansinį tvarumą Ligoninėje būtų teikiami rašytiniai pasiūlymai ligoninės darbuotojams (DK 45 str.) keisti jų darbo sutartyje numatytas darbo apmokėjimo sąlygas, nustatant LNSS šakos kolektyvinėje sutartyje numatytus kiekvienai profesinei grupei minimalius pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies (Ap) koeficientus ir kiekvienam darbuotojui be pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies minimalaus koeficiento(Ap) darbo sutartyse būtų nustatoma atitinkama darbo užmokesčio kintamoji dalis- Ak, kompensuojanti kiekvieno darbuotojo darbo užmokesčio skirtumą, kuris 2027 metais atsirastų dėl mažesnio pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficiento Ap nustatymo.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Numatyta, kad 2027-aisiais PSDF pajamos sieks 4,86 mlrd. eurų ir bus 12,9 proc. didesnės nei šiemet, o išlaidos sudarys 4,76 mlrd. eurų – 10,5 proc. daugiau nei 2026 metais. Didesnis finansavimas leis toliau plėsti gyventojams teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, didinti jų prieinamumą, kompensuoti naujus vaistus ir medicinos priemones bei stiprinti sveikatos sistemos skaitmenizaciją.

Nuo lapkričio 1 d. Skubiosios medicinos pagalbos (SMP) skyriuose - pokytis - suteikus daugiau savarankiškumo SMP specializacijos išplėstinės praktikos slaugytojams, jie galės patys apžiūrėti lengvesnės būklės pacientus ir suteikti jiems reikiamą pagalbą. Dėl to gyventojai atsakymus gaus nedelsiant, o gydytojai galės visą dėmesį skirti sudėtingiems ir gyvybei pavojingiems atvejams.








