Išsiskyrė nuomonės dėl siūlymo kompensuoti žalą sveikatai dėl skiepų
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
LRS sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas TV3 teigė, kad „Pirminis pasiūlymas yra daugiau populistinis, bet diskusijas pradėsime. Ar tai realu įgyvendinti ir galima žalos atlyginimą taikyti tik vienam skiepui ar keliems, sunku pasakyti“, – kalbėjo jis. O kas mokės įmokas? Valstybė mokės už privačių kompanijų pagamintus vaistus ar skiepus? Sunku patikėti. Klausimas, ir kiek tai kainuos“, – kalbėjo konservatorius.
LRS sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas TV3 teigė, kad „Pirminis pasiūlymas yra daugiau populistinis, bet diskusijas pradėsime. Ar tai realu įgyvendinti ir galima žalos atlyginimą taikyti tik vienam skiepui ar keliems, sunku pasakyti“, – kalbėjo jis. O kas mokės įmokas? Valstybė mokės už privačių kompanijų pagamintus vaistus ar skiepus? Sunku patikėti. Klausimas, ir kiek tai kainuos“, – kalbėjo konservatorius.
A. Veryga patvirtino, kad įstatymo projekte kažkokio naujo kompensavimo mechanizmo pasiūlyta nėra, tačiau jis mano, jog iš pradžių pakaktų ir dabar žalos fondo surenkamų lėšų. Matyt, reikėtų kalbėti su farmacijos kompanijomis dėl rizikos pasidalinimo ir galbūt jos prie fondo galėtų prisidėti. Bet, taip, tada reikėtų kalbėti apie ne tik apie vakcinavimą, bet bendresnį principą, susijusį su vaistiniais preparatais“, – kalbėjo A. Veryga.
Prof. habil. dr. Vytautas Usonis teigė iš esmės palaikantis idėją atlyginti skiepų šalutinius poveikius, tačiau stebėjosi, kodėl šiuo atveju išskiriamos tik tam tikros vakcinos. Profesorius teigia, kad šis klausimas gana sudėtingas ir ta prasme, kad tuomet reikėtų kalbėti apie žalos atlyginimą plačiau – ne tik patyrus nepageidaujamą poveikį dėl skiepų, bet ir pavartojus bet kokių kitų vaistų. „Tada jau prasideda labai sudėtingi dalykai ir ne visose Europos valstybėse tokios sistemos yra“, – sakė jis.
Pagal TV3.lt, plačiau: https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/zalos-po-skiepu-atlyginimo-pasiulymas-sukele-klausimu-kodel-isskirtos-kelios-vakcinos-ir-kas-uz-tai-mokes-n1113290
Pirmąjį šių metų pusmetį dauguma viešųjų gydymo įstaigų dirbo pakankamai stabiliai, tačiau dalis aukštesnio lygmens ligoninių vis dar susiduria su finansiniais iššūkiais, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys.
Spalio 3 d. LGS pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo. Dokumentu įsipareigojama dešimtus metus iš eilės didinti darbo užmokestį LNSS gydymo įstaigų darbuotojams. Kitais metais prioritetas bus teikiamas mažiausiai uždirbantiems.
Per 5 metus PSDF padidėjo nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų. Tai atrodytų tarsi ir gerai, bet realiai visas tas iš lėto didėjančias pajamas „suvalgė“ didesni atlyginimai ir infliacija. Jei lygintume su BVP, kaip buvo mažiau nei 5 proc., taip ir liko. Tai tie mūsų 5 proc. BVP sėdi Europos dugne. Realiai galėtų būti 7,5–8 proc. BVP, arba 6 mlrd. vietoj 4 mlrd. eurų, sako VLK direktorius G. Bendorius.
E. sveikatos informacinėje sistemoje sukurta nauja laboratorinių tyrimų duomenų posistemė. Tai reiškia, kad pacientų tyrimų duomenys bus tvarkomi centralizuotai, visos klinikinės laboratorijos teiks tyrimų atsakymus į posistemę tarptautiniu struktūrizuotu formatu. Darbui su nauja posisteme pritaikyti E. sveikatos specialisto ir paciento portalai. Tad suvestus laboratorinių tyrimų duomenis galės matyti tiek gyventojai, prisijungę prie savo paskyros E. sveikatos portale, tiek gydytojai specialisto portale.
Seimas pradėjo svarstyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma įteisinti galimybę gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigalioja atnaujinta pacientų skundų dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pažeistų paciento teisių nagrinėjimo tvarka .
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) išdavimo (pardavimo) tvarką, kuri įsigalios lapkričio mėnesį ir bus paprastesnė bei patogesnė tiek pacientams, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.
Gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali šie sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas. Laikinai einančios sveikatos apsaugos ministro pareigas Marijos Jakubauskienės įsakymu tikslinama iki šiol galiojusi tvarka, pagal kurią pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę pacientui galėjo išrašyti tik gydytojas.
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos patarėja paskirta ir nuo rugpjūčio 1 d. Ekonominės ir socialinės politikos grupėje pradeda dirbti Sonata Jarmalaitė. Patarėja bus atsakinga už asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimus .
