Išsiskyrė nuomonės dėl siūlymo kompensuoti žalą sveikatai dėl skiepų
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
LRS sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas TV3 teigė, kad „Pirminis pasiūlymas yra daugiau populistinis, bet diskusijas pradėsime. Ar tai realu įgyvendinti ir galima žalos atlyginimą taikyti tik vienam skiepui ar keliems, sunku pasakyti“, – kalbėjo jis. O kas mokės įmokas? Valstybė mokės už privačių kompanijų pagamintus vaistus ar skiepus? Sunku patikėti. Klausimas, ir kiek tai kainuos“, – kalbėjo konservatorius.
LRS sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas TV3 teigė, kad „Pirminis pasiūlymas yra daugiau populistinis, bet diskusijas pradėsime. Ar tai realu įgyvendinti ir galima žalos atlyginimą taikyti tik vienam skiepui ar keliems, sunku pasakyti“, – kalbėjo jis. O kas mokės įmokas? Valstybė mokės už privačių kompanijų pagamintus vaistus ar skiepus? Sunku patikėti. Klausimas, ir kiek tai kainuos“, – kalbėjo konservatorius.
A. Veryga patvirtino, kad įstatymo projekte kažkokio naujo kompensavimo mechanizmo pasiūlyta nėra, tačiau jis mano, jog iš pradžių pakaktų ir dabar žalos fondo surenkamų lėšų. Matyt, reikėtų kalbėti su farmacijos kompanijomis dėl rizikos pasidalinimo ir galbūt jos prie fondo galėtų prisidėti. Bet, taip, tada reikėtų kalbėti apie ne tik apie vakcinavimą, bet bendresnį principą, susijusį su vaistiniais preparatais“, – kalbėjo A. Veryga.
Prof. habil. dr. Vytautas Usonis teigė iš esmės palaikantis idėją atlyginti skiepų šalutinius poveikius, tačiau stebėjosi, kodėl šiuo atveju išskiriamos tik tam tikros vakcinos. Profesorius teigia, kad šis klausimas gana sudėtingas ir ta prasme, kad tuomet reikėtų kalbėti apie žalos atlyginimą plačiau – ne tik patyrus nepageidaujamą poveikį dėl skiepų, bet ir pavartojus bet kokių kitų vaistų. „Tada jau prasideda labai sudėtingi dalykai ir ne visose Europos valstybėse tokios sistemos yra“, – sakė jis.
Pagal TV3.lt, plačiau: https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/zalos-po-skiepu-atlyginimo-pasiulymas-sukele-klausimu-kodel-isskirtos-kelios-vakcinos-ir-kas-uz-tai-mokes-n1113290
Seimas pradėjo svarstyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma įteisinti galimybę gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigalioja atnaujinta pacientų skundų dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pažeistų paciento teisių nagrinėjimo tvarka .
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) išdavimo (pardavimo) tvarką, kuri įsigalios lapkričio mėnesį ir bus paprastesnė bei patogesnė tiek pacientams, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.
Gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali šie sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas. Laikinai einančios sveikatos apsaugos ministro pareigas Marijos Jakubauskienės įsakymu tikslinama iki šiol galiojusi tvarka, pagal kurią pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę pacientui galėjo išrašyti tik gydytojas.
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos patarėja paskirta ir nuo rugpjūčio 1 d. Ekonominės ir socialinės politikos grupėje pradeda dirbti Sonata Jarmalaitė. Patarėja bus atsakinga už asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimus .
SAM įpareigojo šalies stacionarines gydymo įstaigas savo vidaus tvarkose numatyti, kaip bus užtikrinamas artimųjų orus atsisveikinamas su mirštančiu pacientu. Iki šiol prievolė stacionarines paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms užtikrinti galimybę mirštančio paciento artimiesiems oriai atsisveikinti su mirštančiuoju nebuvo reglamentuota.
„Nuoširdžiai dėkojame jums visiems už tai, ką padarėte Lietuvos labui ir ką nuveiksite ateityje. Kiekvieno iš Jūsų gyvenimo pavyzdys – tai gyvas drąsios, kūrybingos, modernios valstybės, aktyviai dalyvaujančios tarptautiniame gyvenime, įrodymas“, – teikdamas ordinus ir medalius sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės dienos proga per 70 Lietuvos ir užsienio piliečių buvo apdovanoti Valstybės ordinais ir medaliais.
VASPV tarnyba parengė standartų šeimos medicinos paslaugai versiją, kuri įsigaliojo 2025 m. gegužės 25 d. Šiuo metu Lietuvoje yra išduota 70 įstaigos akreditavimo pažymėjimų, o apie 35 proc. pacientų yra prisirašę prie įstaigų, akredituotų šeimos medicinos paslaugai.
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.
