Išsiskyrė nuomonės dėl siūlymo kompensuoti žalą sveikatai dėl skiepų
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
LRS sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas TV3 teigė, kad „Pirminis pasiūlymas yra daugiau populistinis, bet diskusijas pradėsime. Ar tai realu įgyvendinti ir galima žalos atlyginimą taikyti tik vienam skiepui ar keliems, sunku pasakyti“, – kalbėjo jis. O kas mokės įmokas? Valstybė mokės už privačių kompanijų pagamintus vaistus ar skiepus? Sunku patikėti. Klausimas, ir kiek tai kainuos“, – kalbėjo konservatorius.
LRS sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas TV3 teigė, kad „Pirminis pasiūlymas yra daugiau populistinis, bet diskusijas pradėsime. Ar tai realu įgyvendinti ir galima žalos atlyginimą taikyti tik vienam skiepui ar keliems, sunku pasakyti“, – kalbėjo jis. O kas mokės įmokas? Valstybė mokės už privačių kompanijų pagamintus vaistus ar skiepus? Sunku patikėti. Klausimas, ir kiek tai kainuos“, – kalbėjo konservatorius.
A. Veryga patvirtino, kad įstatymo projekte kažkokio naujo kompensavimo mechanizmo pasiūlyta nėra, tačiau jis mano, jog iš pradžių pakaktų ir dabar žalos fondo surenkamų lėšų. Matyt, reikėtų kalbėti su farmacijos kompanijomis dėl rizikos pasidalinimo ir galbūt jos prie fondo galėtų prisidėti. Bet, taip, tada reikėtų kalbėti apie ne tik apie vakcinavimą, bet bendresnį principą, susijusį su vaistiniais preparatais“, – kalbėjo A. Veryga.
Prof. habil. dr. Vytautas Usonis teigė iš esmės palaikantis idėją atlyginti skiepų šalutinius poveikius, tačiau stebėjosi, kodėl šiuo atveju išskiriamos tik tam tikros vakcinos. Profesorius teigia, kad šis klausimas gana sudėtingas ir ta prasme, kad tuomet reikėtų kalbėti apie žalos atlyginimą plačiau – ne tik patyrus nepageidaujamą poveikį dėl skiepų, bet ir pavartojus bet kokių kitų vaistų. „Tada jau prasideda labai sudėtingi dalykai ir ne visose Europos valstybėse tokios sistemos yra“, – sakė jis.
Pagal TV3.lt, plačiau: https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/zalos-po-skiepu-atlyginimo-pasiulymas-sukele-klausimu-kodel-isskirtos-kelios-vakcinos-ir-kas-uz-tai-mokes-n1113290
Dienos chirurgijos paslaugų sąrašas papildytas naujomis intervencijomis, patikslintos jų atlikimo sąlygos, išplėstas specialistų, galinčių teikti šias paslaugas, ratas.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos nuo liepos 1 d. leis teikti nuotolines paslaugas už ASPĮ ribų
Seimas pritarė Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms, kurios keis Valstybinės ligonių kasos (VLK) sutarčių sudarymo su gydymo įstaigomis principus. Pirmiausia sutartys dėl sveikatos priežiūros paslaugų bus sudaromos su viešojo sektoriaus gydymo įstaigomis, o privačios įstaigos sutartis su VLK galės sudaryti tik dėl tos dalies paslaugų, kurių negalės užtikrinti viešasis sektorius. Ši nauja tvarka nebus taikoma pirminei sveikatos priežiūrai.
Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino Slaugytojo padėjėjo veiklos reikalavimų aprašą: praplėtė šių specialistų kompetencijas, o tai leis slaugytojų padėjėjams atlikti dalį nesudėtingų funkcijų, kurios iki šiol buvo priskiriamos tik slaugytojams.
LNSS įstaigos gydytojas specialistas nuo liepos 1 d., suteikdamas mokamą paslaugą, turės galimybę pacientui išrašyti siuntimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamai paslaugai gauti.
Džiugi žinia ieškantiems informacijos Lietuvių išeivijos spaudoje. Jau galima naudotis portalu SPAUDA.org
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, jog teisė gauti šią paslaugą buvo apibrėžta per plačiai, tačiau sistema jau pradėta tvarkyti
Pacientų pavėžėjimo paslaugos, kurias teikė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT), buvo apmokamos didesniais tarifais, nei leidžia teisės aktai. Iki 85 proc. pavėžėjimo paslaugų kainos kai kuriais mėnesiais sudarė administravimo išlaidos. Nustatyta atvejų, kai vieno kilometro pavėžėjimas valstybei kainavo 159 Eur. Ketvirtadalis 2025 m. skirto finansavimo buvo panaudota ankstesnių metų skoloms padengti. GMPT papildomą finansavimą iš PSDF rezervo gavo nepaisant fiksuoto 2,2 mln. Eur pelno.
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymams pakeisti stacionarinių akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų profilio paslaugų teikimo reikalavimus. Priimti sprendimai leis išsaugoti šias paslaugas regionuose ir užtikrins, kad gyventojai jas galėtų gauti arčiau savo gyvenamosios vietos.