Prof. A. Utkus vienbalsiai išrinktas NST pirmininku
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
Į pirmą posėdį susirinko naujai išrinktos Nacionalinės sveikatos tarybos (NST) nariai. NST sudaro 15 narių, į naująją tarybos struktūrą įtraukta daugiau atstovų iš mokslo ir studijų institucijų, mokslinių organizacijų bei draugijų. NST misija – stebėti visuomenės sveikatos pokyčius, aiškintis jų priežastis ir vadovaujantis moksliniais įrodymais bei tarptautinių sveikatos organizacijų rekomendacijomis teikti pasiūlymus situacijai gerinti. Viena NST naujų funkcijų – skleisti visuomenei informaciją apie savo veiklą, organizuoti diskusijas sveikatos klausimais, sudaryti ekspertų komisijas ir darbo grupes NST funkcijoms įgyvendinti. Tikimasi, kad NST, turėdama daugiau teisių, galės geriau atlikti jai pavestas funkcijas ir sėkmingiau bendradarbiauti su kitų valstybių panašiomis institucijomis.
Pirmą šios tarybos posėdį pradėjo laikinai iki nuotolinio tarybos pirmininko paskyrimo šias pareigas einanti Ona Ragažinskienė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas priminė, kad per pastaruosius 4–5 metus NST veikla sumenko dėl daugybės priežasčių. NST sudarymo tvarka buvo nepakankamai tobula, per mažai atstovų į ją buvo deleguojama iš mokslo ir studijų institucijų, mokslinių organizacijų ir draugijų. NST nariai dirbo visuomeniniais pagrindais ir kai kurie, matyt, išsisėmė. Dėl mažo biudžeto nepakako lėšų ekspertų paslaugoms apmokėti, metiniai pranešimai ir konferencijos dažnai būdavo blankūs, neturėjo didelio visuomenės susidomėjimo. „Tikiuosi ir viliuosi, kad jūs patenkinsite norimas viltis, kad NST veikla būtų gerokai aktyvesnė ir žinoma visuomenėje. Manau, kad rasite jėgų panaudoti visas savo mokslines žinias, kad visuomenės sveikata gerėtų“, – teigė parlamentaras A. Matulas.
O. Ragažinskienė tarybos narius supažindino su NST misija, jos veiklos tikslais. Priminta, kad taryba sudaroma 4 metų kadencijai. NST yra Seimui atsakinga sveikatos politikos vertinimo ir formavimo patariamoji institucija. Kai kurie naujosios tarybos nariai jau yra dirbę ir praėjusią kadenciją. Tarybos pirmininko pareigas einanti Vytauto Didžiojo universiteto profesorė O. Ragažinskienė pasiūlė nariams išsirinkti nuolatinį tarybos pirmininką. Į tarybos pirmininkus teikta VU Medicinos fakulteto dekano, VU ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos vadovo profesoriaus Algirdo Utkaus kandidatūra.
„Ačiū, kolegos, už išreikštą pasitikėjimą. Aš esu antrą kartą NST ir manyčiau, kad tik kolektyvinis darbas gali duoti tam tikrus rezultatus. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas pabrėžė, kad mūsų interesai turėtų būti Lietuva, o ne kažkokie atskiri regionai ir pan. Pagal galimybes mes visi turime tai dirbti ir įgyvendinti. NST funkcijos yra aiškiai apibrėžtos – kokie darbai priklauso. Jei patvirtintų mano kandidatūrą, tai būtų mūsų visų kolektyvinis darbas, suformuojant tam tikras darbo grupes, pasiskirstant pagal kompetencijas ir reiktų įgyvendinti tuos savo užsibrėžtus tikslus. Jei būtų pritarta mano kandidatūrai, artimiausiu metu susitikčiau su kiekvienu tarybos nariu, identifikuotume tuos taškus, kuriuose jūs galėtumėte atstovauti mūsų visai NST. Žinoma, tarybos pirmininkui tektų visos rykštės. Kiekvienas NST narys turėtų galimybę pareikšti savo nuomonę, taip pat išreikšti visos NST nuomonę“, – sakė pretendentas į NST vadovo postą.
NST nariai atviru balsavimu vienbalsiai patvirtino šią kandidatūrą, ji dar bus tvirtinama Seimo plenariniame posėdyje.
„Gydytojų žinių“ informacija.
Šiemet minime žymaus vokiečių fiziko Vilhelmo Konrado Rentgeno gimimo 180-ąsias metines. Jis buvo keleto Vokietijos universitetų profesorius. Tai – pirmasis fizikas, 1901 m. gavęs Nobelio fizikos premiją. Jis buvo vienturtis sūnus pasiturinčių gelumbės gamintojų šeimoje, kuri gyveno Lenepe (dabar – Remšeidas). 1848 m. revoliucijos ir politinis sujudimas nulėmė, kad Rentgenų šeima prarado Vokietijos pilietybę ir nusprendė persikelti į Apeldorno miestą Vidurio Rytų Nyderlanduose. Būtent ten Vilhelmas praleido didžiąją dalį vaikystės. Pradinį ir vidurinį išsilavinimą jis įgijo privačiame Martino Hermano van Dorno institute Apeldorne. Būdamas septyniolikos ėmė lankyti Utrechto technikos mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikatūros nupiešimu. Būsimojo mokslininko ateitis tada neatrodė šviesi. Pašalintas iš mokyklos ir nelaikęs baigiamųjų egzaminų, jis negalėjo būti priimtas į Utrechto universitetą. Tačiau jis neoficialiai jame lankė fizikos, botanikos, zoologijos ir chemijos paskaitas.
Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugija ir Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas organizuoja respublikinę konferenciją „Vaikų gastroenterologija ir mityba 2025“, tai kartu bus ir Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos 7-asis suvažiavimas. Suvažiavimas vyks 2025 m. gegužės 29 d. Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete, Didlaukio g. 45, Vilnius. Konferencija vyks gyvai ir nuotoliniu būdu. Konferencija skirta visų specialybių gydytojams, slaugytojams, dietistams, visuomenės sveikatos specialistams. Dalyvaujant gyvai bus dovanojamas 2024 m. išleistas vadovėlis „Vaikų pagrindinių ligų ir būklių diagnostikos ir gydymo algoritmai“.
Lietuvos gydytojų sąjunga pateikė pastabas Sveikatos apsaugos ministerijai dėl įstatymų projektų, susijusių su priemokomis, tobulinimo, susipažinusi su Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu ir lydimaisiais įstatymų projektais (toliau – Pakeitimai), aiškinamuoju raštu, pateiktais 2025-03-28 derinimui institucijoms ir visuomenei (iki 2025-04-11), TAIS Nr. 25-5262, siūlymu pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9, 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2790 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios.
Įgyvendindama Vyriausybės programą, SAM teikia įstatymų pakeitimus, kurie turėtų užtikrinti, kad iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.
2025 m. kovo 20–22 d. Briuselyje įvyko Europos nuolatinio gydytojo komiteto (CPME) Asamblėja, kuri pažymėjo svarbų žingsnį sprendžiant visuotinę gydytojų krizę Europoje. Susitikimas prasidėjo Europos Parlamente, kur CPME delegatai susitiko su naujaisiais Sveikatos komiteto nariais – dr. András Kulja ir Tilly Metz.
Lietuvos gydytojų sąjunga, atstovaudama šalies gydytojų pažeidžiamus interesus dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 str. 1 d. numatyto draudimo įgyvendinimo, kreipėsi į LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą ragindama atkreipti dėmesį į problemą, susiklosčiusią dėl teisinio reguliavimo pakeitimo sukeliamų neigiamų pasekmių sveikatos priežiūros sistemai ir paslaugų prieinamumui.
Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT) pradeda teikti paslaugas atnaujinta tvarka.
Seimo narė Jurgita Šukevičienė užregistravo pakeitimų projektą, kuriuo siūlo keisti nuostatą dėl sveikatos priežiūros įstaigų vadovų skyrimo antrai kadencijai.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė ir pristatė naujosios Vyriausybės programos prioritetus sveikatos srityje.