Prof. A. Utkus vienbalsiai išrinktas NST pirmininku
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
Į pirmą posėdį susirinko naujai išrinktos Nacionalinės sveikatos tarybos (NST) nariai. NST sudaro 15 narių, į naująją tarybos struktūrą įtraukta daugiau atstovų iš mokslo ir studijų institucijų, mokslinių organizacijų bei draugijų. NST misija – stebėti visuomenės sveikatos pokyčius, aiškintis jų priežastis ir vadovaujantis moksliniais įrodymais bei tarptautinių sveikatos organizacijų rekomendacijomis teikti pasiūlymus situacijai gerinti. Viena NST naujų funkcijų – skleisti visuomenei informaciją apie savo veiklą, organizuoti diskusijas sveikatos klausimais, sudaryti ekspertų komisijas ir darbo grupes NST funkcijoms įgyvendinti. Tikimasi, kad NST, turėdama daugiau teisių, galės geriau atlikti jai pavestas funkcijas ir sėkmingiau bendradarbiauti su kitų valstybių panašiomis institucijomis.
Pirmą šios tarybos posėdį pradėjo laikinai iki nuotolinio tarybos pirmininko paskyrimo šias pareigas einanti Ona Ragažinskienė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas priminė, kad per pastaruosius 4–5 metus NST veikla sumenko dėl daugybės priežasčių. NST sudarymo tvarka buvo nepakankamai tobula, per mažai atstovų į ją buvo deleguojama iš mokslo ir studijų institucijų, mokslinių organizacijų ir draugijų. NST nariai dirbo visuomeniniais pagrindais ir kai kurie, matyt, išsisėmė. Dėl mažo biudžeto nepakako lėšų ekspertų paslaugoms apmokėti, metiniai pranešimai ir konferencijos dažnai būdavo blankūs, neturėjo didelio visuomenės susidomėjimo. „Tikiuosi ir viliuosi, kad jūs patenkinsite norimas viltis, kad NST veikla būtų gerokai aktyvesnė ir žinoma visuomenėje. Manau, kad rasite jėgų panaudoti visas savo mokslines žinias, kad visuomenės sveikata gerėtų“, – teigė parlamentaras A. Matulas.
O. Ragažinskienė tarybos narius supažindino su NST misija, jos veiklos tikslais. Priminta, kad taryba sudaroma 4 metų kadencijai. NST yra Seimui atsakinga sveikatos politikos vertinimo ir formavimo patariamoji institucija. Kai kurie naujosios tarybos nariai jau yra dirbę ir praėjusią kadenciją. Tarybos pirmininko pareigas einanti Vytauto Didžiojo universiteto profesorė O. Ragažinskienė pasiūlė nariams išsirinkti nuolatinį tarybos pirmininką. Į tarybos pirmininkus teikta VU Medicinos fakulteto dekano, VU ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos vadovo profesoriaus Algirdo Utkaus kandidatūra.
„Ačiū, kolegos, už išreikštą pasitikėjimą. Aš esu antrą kartą NST ir manyčiau, kad tik kolektyvinis darbas gali duoti tam tikrus rezultatus. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas pabrėžė, kad mūsų interesai turėtų būti Lietuva, o ne kažkokie atskiri regionai ir pan. Pagal galimybes mes visi turime tai dirbti ir įgyvendinti. NST funkcijos yra aiškiai apibrėžtos – kokie darbai priklauso. Jei patvirtintų mano kandidatūrą, tai būtų mūsų visų kolektyvinis darbas, suformuojant tam tikras darbo grupes, pasiskirstant pagal kompetencijas ir reiktų įgyvendinti tuos savo užsibrėžtus tikslus. Jei būtų pritarta mano kandidatūrai, artimiausiu metu susitikčiau su kiekvienu tarybos nariu, identifikuotume tuos taškus, kuriuose jūs galėtumėte atstovauti mūsų visai NST. Žinoma, tarybos pirmininkui tektų visos rykštės. Kiekvienas NST narys turėtų galimybę pareikšti savo nuomonę, taip pat išreikšti visos NST nuomonę“, – sakė pretendentas į NST vadovo postą.
NST nariai atviru balsavimu vienbalsiai patvirtino šią kandidatūrą, ji dar bus tvirtinama Seimo plenariniame posėdyje.
„Gydytojų žinių“ informacija.
Spalio 24 ir 25 d. Atėnuose vyko Europos gydytojų nuolatinio komiteto (CPME) Generalinė Asamblėja, kurią organizavo Graikijos gydytojų asociacija (Panhellenic Medical Association) savo 100-ųjų metinių proga.
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas pirmą kartą organizavo iškilmingą ceremoniją po mirties medicinos mokslui kūnus paaukojusiems žmonėms palaidoti.
Pirmąjį šių metų pusmetį dauguma viešųjų gydymo įstaigų dirbo pakankamai stabiliai, tačiau dalis aukštesnio lygmens ligoninių vis dar susiduria su finansiniais iššūkiais, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys.
Spalio 3 d. LGS pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo. Dokumentu įsipareigojama dešimtus metus iš eilės didinti darbo užmokestį LNSS gydymo įstaigų darbuotojams. Kitais metais prioritetas bus teikiamas mažiausiai uždirbantiems.
Per 5 metus PSDF padidėjo nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų. Tai atrodytų tarsi ir gerai, bet realiai visas tas iš lėto didėjančias pajamas „suvalgė“ didesni atlyginimai ir infliacija. Jei lygintume su BVP, kaip buvo mažiau nei 5 proc., taip ir liko. Tai tie mūsų 5 proc. BVP sėdi Europos dugne. Realiai galėtų būti 7,5–8 proc. BVP, arba 6 mlrd. vietoj 4 mlrd. eurų, sako VLK direktorius G. Bendorius.
E. sveikatos informacinėje sistemoje sukurta nauja laboratorinių tyrimų duomenų posistemė. Tai reiškia, kad pacientų tyrimų duomenys bus tvarkomi centralizuotai, visos klinikinės laboratorijos teiks tyrimų atsakymus į posistemę tarptautiniu struktūrizuotu formatu. Darbui su nauja posisteme pritaikyti E. sveikatos specialisto ir paciento portalai. Tad suvestus laboratorinių tyrimų duomenis galės matyti tiek gyventojai, prisijungę prie savo paskyros E. sveikatos portale, tiek gydytojai specialisto portale.
Seimas pradėjo svarstyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma įteisinti galimybę gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigalioja atnaujinta pacientų skundų dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pažeistų paciento teisių nagrinėjimo tvarka .
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) išdavimo (pardavimo) tvarką, kuri įsigalios lapkričio mėnesį ir bus paprastesnė bei patogesnė tiek pacientams, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.
