Priedams už darbą su COVID gruodžio mėnesį TLK ASPĮ jau pervedė 17,3 mln. eurų
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
Padidintam darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti už gruodžio mėnesį ligonių kasos gydymo įstaigoms pervedė 17,3 mln. eurų. Lėšos skirtos iš 2021 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), kuriame atlyginimų padidinimui dėl COVID-19 kompensuoti numatyta 45,6 mln. eurų.
Prašymus ir paraiškas kompensuoti PSDF lėšomis gruodžio mėnesio sąnaudas, susidariusias dėl darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo, teritorinėms ligonių kasoms pateikė 252 Asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ), padidintus atlyginimus gaus 25,5 tūkst. medicinos darbuotojų.
Ligonių kasos jau netrukus pradės vertinti ir ASPĮ pateiktas paraiškas padidintam darbo užmokesčiui kompensuoti už sausio mėnesį.
Priminsime, kad darbuotojams, dirbantiems su ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergančiais pacientais, ir sveikatos priežiūros specialistams, vykdantiems prevenciją užkrečiamųjų ligų židiniuose, papildomai nuo 60 iki 100 procentų didesnės mėnesio algos mokamos vadovaujantis Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu. Šiam tikslui 2020 metais buvo naudojamos PSDF rezervo pagrindinės dalies lėšos.
Kompensuodamos spalio mėnesio medicinos darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo išlaidas, ligonių kasos gydymo įstaigoms pervedė 3,3 mln. eurų. Tuomet papildomos lėšos buvo skirtos tik tų savivaldybių medikams, kuriose jau spalį buvo įvestas karantinas. Lėšų poreikis kompensuoti lapkričio mėnesio medicinos darbuotojų darbo užmokesčio padidinimą už darbą su Covid iš viso sudarė 13,7 mln. eurų.
Visoje Lietuvoje karantinas buvo įvestas lapkričio 7 dieną.
Pirmojo karantino metu kovo-birželio mėnesiais kompensuojant gydymo įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo sąnaudas, iš PSDF rezervo sveikatos apsaugos ministro įsakymais iš viso buvo skirta 24,5 mln. eurų arba vidutiniškai po 7,6 mln. eurų kas mėnesį. Taigi mėnesio lėšų poreikis šiam tikslui išaugęs daugiau nei dvigubai.
VLK informacija

Gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali šie sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas. Laikinai einančios sveikatos apsaugos ministro pareigas Marijos Jakubauskienės įsakymu tikslinama iki šiol galiojusi tvarka, pagal kurią pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę pacientui galėjo išrašyti tik gydytojas.

SAM įpareigojo šalies stacionarines gydymo įstaigas savo vidaus tvarkose numatyti, kaip bus užtikrinamas artimųjų orus atsisveikinamas su mirštančiu pacientu. Iki šiol prievolė stacionarines paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms užtikrinti galimybę mirštančio paciento artimiesiems oriai atsisveikinti su mirštančiuoju nebuvo reglamentuota.

„Nuoširdžiai dėkojame jums visiems už tai, ką padarėte Lietuvos labui ir ką nuveiksite ateityje. Kiekvieno iš Jūsų gyvenimo pavyzdys – tai gyvas drąsios, kūrybingos, modernios valstybės, aktyviai dalyvaujančios tarptautiniame gyvenime, įrodymas“, – teikdamas ordinus ir medalius sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės dienos proga per 70 Lietuvos ir užsienio piliečių buvo apdovanoti Valstybės ordinais ir medaliais.

Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.

Nuo 2025 m. liepos 1 dienos penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – prijungiamos prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), kuriai pereina visos jų teisės ir pareigos. Šia pertvarka siekiama modernizuoti ir efektyvinti privalomojo sveikatos draudimo vykdymą visos šalies mastu.

Birželio 10 d. po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų draudžiama iš pacientų reikalauti papildomų mokėjimų už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Šie pakeitimai įvardijami kaip pirmasis žingsnis, stiprinant viešąjį sveikatos sektorių.