Opozicija siūlo Vyriausybei COVID-19 karantino pasekmių mažinimo gaires

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, matydama, jog Vyriausybė ir dabartinis operacijų vadovas Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys neturi konkretaus ir apčiuopiamo priemonių plano, siekdama būti konstruktyvia opozicija, kuri ne tik kritikuoja, bet ir teikia racionalius siūlymus, teikia savo parengtus pasiūlymus, kurie padėtų greičiau įveikti COVID-19 pasekmes šalies ekonomikai ir visuomenei.

„Matome daug blaškymosi ir nekonkretumo kalbant apie COVID-19 priemones. Konservatorių-liberalų Vyriausybė ėmėsi tik vienos priemonės, kuri jiems atrodė paprasčiausiai įgyvendinama – sustabdyti bet kokį žmonių judėjimą. Tačiau ši Vyriausybė, kaip matome, neturi kompetencijų įvertinti to pasekmių, kurios gali būti ilgalaikės ir gana sudėtingai sprendžiamos ateityje. Todėl mes tiesiame pagalbos ranką Vyriausybei, raginame nebūti išdidžiais ir priimti mūsų gerai apsvarstytus pasiūlymus, kurie, kaip tikimės, jau trumpalaikėje perspektyvoje turėtų teigiamus rezultatus“, – sako LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, kuris drauge su buvusiu Sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga šiandien Seime pristatė LVŽS siūlomas gaires efektyviai kovai prieš COVID-19 pasekmes ir atitaisant padarytas šios Vyriausybės klaidas.

Su LVŽS siūlomomis priemonėmis plačiau susipažinti galima čia

„Mes vis dar tikėjomės išvysti valdančiųjų gerai parengtą COVID-19 suvaldymo planą. Tačiau tiek visuomenė, tiek šalies Prezidentas, tiek Seimo nariai buvo tik sąmoningai klaidinami teigiant, kad egzistuoja detalus 130 žingsnių infekcijos suvaldymo planas. Šiuo metu matome, kad kartojami buvusios Vyriausybės priimti sprendimai, tačiau jie taikomi ne taip specifiškai, neatsižvelgiant į labiausiai pažeidžiamas sritis, neįvertinant pirmosios pandemijos bangos metu sukauptos patirties ir iš jos nesimokant. Dangstant plano nebuvimą, priėmus kokią nors konkrečią priemonę yra paskelbiama, kad tai buvusi 130 žingsnių infekcijos suvaldymo plano dalis. Toks elgesys, kai neapdairiai įvardijami neegzistuojantys planai, neskatina nei tarpinstitucinio bendradarbiavimo, nei visuomenės pasitikėjimo ir diskredituoja valdžios taikomas priemones“ – sako A. Veryga. Pasak jo, dar didesnį nerimą kelia tai, kad Vyriausybė neturi jokio aiškaus išėjimo iš karantino plano. Jo nėra net pirminėse stadijose.

„Mums nerimą kelia ir tai, kaip Vyriausybė renkasi ekspertus. Pagrindiniais ekspertais ir pandemijos valdymo „viešais veidais“ dažnu atveju yra ne specialiųjų žinių turintys epidemiologai ar infekcinių ligų specialistai, bet kitų sričių klinikinę praktiką turintys gydytojai, pavyzdžiui hematologas, šeimos gydytojas ir kt. Nebematome pirmosios bangos metu dirbusių ir situaciją visuomenei komentavusių epidemiologų. Galbūt tai lemia tai, kad ir ekspertų pateikti ligos suvaldymo scenarijams trūksta Lietuvos situacijos pajautimo ir unikalumo, kai tiesiog nukopijuojami kitų valstybių kitai pandeminei situacijai kurti scenarijai ir aklai pasitikima karantinu, kaip vienintele priemone“, – sako R. Karbauskis.

Pasak R. Karbauskio, LVŽS pateikia priemones, kurios susijusios su gyventojų judėjimu, smulkiuoju verslu, švietimo ir sveikatos apsaugos sistemomis, vakcinavimu ir testavimu.

Planuojant vakcinaciją LVŽS siūlo naudotis jau parengta užsienio šalių patirtimi, ypač kai tos šalys panašios savo teritorija, gyventojų struktūra bei kitais požymiais. Pavyzdžiui, savo išsamumu bei detalumu išsiskiria Airijos vakcinavimo strategija bei turimas priemonių planas, kuriame detalizuotos tiek skiepijamų asmenų grupės, kurios dažnai susietos su paslaugų ar sričių atidarymu, kaip antai mokytojai, tiek ir pagrįstas jų eiliškumas, apibrėžta logistika, visų subjektų funkcijos bei vieninga valdymo sistema.

LVŽS siūlo žmonių judėjimą reguliuoti tik per didžiąsias metų šventes, reguliuoti susibūrimus prekybos centruose, leisti veikti smulkiam verslui, kuris užtikrintų klientų saugumą. Švietimo srityje LVŽS siūlo atsisakyti brandos egzaminų, mokytojus įtraukti kaip prioritetinę grupę skiepų eilėje ir kt. Jei į LVŽS siūlymus atsižvelgtų Vyriausybė ir juos imtų taikyti praktikoje, tai turėtų teigiamai spręsti susidariusias problemas valstybėje ir padėtų susitvarkyti su COVID-19 sukeltomis pasekmėmis.

pagal LVŽS informaciją

2025 m. rugpjūčio 7 d.
Gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali šie sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas. Laikinai einančios sveikatos apsaugos ministro pareigas Marijos Jakubauskienės įsakymu tikslinama iki šiol galiojusi tvarka, pagal kurią pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę pacientui galėjo išrašyti tik gydytojas.
Autorius Lietuvos Gydytojų sąjunga 2025 m. rugpjūčio 4 d.
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos patarėja paskirta ir nuo rugpjūčio 1 d. Ekonominės ir socialinės politikos grupėje pradeda dirbti Sonata Jarmalaitė. Patarėja bus atsakinga už asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimus .
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. rugpjūčio 4 d.
SAM įpareigojo šalies stacionarines gydymo įstaigas savo vidaus tvarkose numatyti, kaip bus užtikrinamas artimųjų orus atsisveikinamas su mirštančiu pacientu. Iki šiol prievolė stacionarines paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms užtikrinti galimybę mirštančio paciento artimiesiems oriai atsisveikinti su mirštančiuoju nebuvo reglamentuota.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. liepos 7 d.
„Nuoširdžiai dėkojame jums visiems už tai, ką padarėte Lietuvos labui ir ką nuveiksite ateityje. Kiekvieno iš Jūsų gyvenimo pavyzdys – tai gyvas drąsios, kūrybingos, modernios valstybės, aktyviai dalyvaujančios tarptautiniame gyvenime, įrodymas“, – teikdamas ordinus ir medalius sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės dienos proga per 70 Lietuvos ir užsienio piliečių buvo apdovanoti Valstybės ordinais ir medaliais.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 30 d.
VASPV tarnyba parengė standartų šeimos medicinos paslaugai versiją, kuri įsigaliojo 2025 m. gegužės 25 d. Šiuo metu Lietuvoje yra išduota 70 įstaigos akreditavimo pažymėjimų, o apie 35 proc. pacientų yra prisirašę prie įstaigų, akredituotų šeimos medicinos paslaugai.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 19 d.
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 16 d.
Seimo Audito komitetas kelia klausimus dėl PSDF biudžeto rezervo dydžio pagrįstumo ir maksimalaus dydžio
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 12 d.
Nuo 2025 m. liepos 1 dienos penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – prijungiamos prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), kuriai pereina visos jų teisės ir pareigos. Šia pertvarka siekiama modernizuoti ir efektyvinti privalomojo sveikatos draudimo vykdymą visos šalies mastu.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 11 d.
Birželio 10 d. po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų draudžiama iš pacientų reikalauti papildomų mokėjimų už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Šie pakeitimai įvardijami kaip pirmasis žingsnis, stiprinant viešąjį sveikatos sektorių.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 5 d.
Nesveikas gyvenimo būdas ir fizinio aktyvumo stoka tiesiogiai veda prie daugelio sveikatos problemų. Ten, kur nesuveikia prevencija, tenka įsikišti gydytojams. Kartais tai nutinka pernelyg vėlai. Kainą dėl to moka ne vien pacientai, jų artimieji, bet ir mūsų valstybė.