Opozicija siūlo Vyriausybei COVID-19 karantino pasekmių mažinimo gaires

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, matydama, jog Vyriausybė ir dabartinis operacijų vadovas Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys neturi konkretaus ir apčiuopiamo priemonių plano, siekdama būti konstruktyvia opozicija, kuri ne tik kritikuoja, bet ir teikia racionalius siūlymus, teikia savo parengtus pasiūlymus, kurie padėtų greičiau įveikti COVID-19 pasekmes šalies ekonomikai ir visuomenei.

„Matome daug blaškymosi ir nekonkretumo kalbant apie COVID-19 priemones. Konservatorių-liberalų Vyriausybė ėmėsi tik vienos priemonės, kuri jiems atrodė paprasčiausiai įgyvendinama – sustabdyti bet kokį žmonių judėjimą. Tačiau ši Vyriausybė, kaip matome, neturi kompetencijų įvertinti to pasekmių, kurios gali būti ilgalaikės ir gana sudėtingai sprendžiamos ateityje. Todėl mes tiesiame pagalbos ranką Vyriausybei, raginame nebūti išdidžiais ir priimti mūsų gerai apsvarstytus pasiūlymus, kurie, kaip tikimės, jau trumpalaikėje perspektyvoje turėtų teigiamus rezultatus“, – sako LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, kuris drauge su buvusiu Sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga šiandien Seime pristatė LVŽS siūlomas gaires efektyviai kovai prieš COVID-19 pasekmes ir atitaisant padarytas šios Vyriausybės klaidas.

Su LVŽS siūlomomis priemonėmis plačiau susipažinti galima čia

„Mes vis dar tikėjomės išvysti valdančiųjų gerai parengtą COVID-19 suvaldymo planą. Tačiau tiek visuomenė, tiek šalies Prezidentas, tiek Seimo nariai buvo tik sąmoningai klaidinami teigiant, kad egzistuoja detalus 130 žingsnių infekcijos suvaldymo planas. Šiuo metu matome, kad kartojami buvusios Vyriausybės priimti sprendimai, tačiau jie taikomi ne taip specifiškai, neatsižvelgiant į labiausiai pažeidžiamas sritis, neįvertinant pirmosios pandemijos bangos metu sukauptos patirties ir iš jos nesimokant. Dangstant plano nebuvimą, priėmus kokią nors konkrečią priemonę yra paskelbiama, kad tai buvusi 130 žingsnių infekcijos suvaldymo plano dalis. Toks elgesys, kai neapdairiai įvardijami neegzistuojantys planai, neskatina nei tarpinstitucinio bendradarbiavimo, nei visuomenės pasitikėjimo ir diskredituoja valdžios taikomas priemones“ – sako A. Veryga. Pasak jo, dar didesnį nerimą kelia tai, kad Vyriausybė neturi jokio aiškaus išėjimo iš karantino plano. Jo nėra net pirminėse stadijose.

„Mums nerimą kelia ir tai, kaip Vyriausybė renkasi ekspertus. Pagrindiniais ekspertais ir pandemijos valdymo „viešais veidais“ dažnu atveju yra ne specialiųjų žinių turintys epidemiologai ar infekcinių ligų specialistai, bet kitų sričių klinikinę praktiką turintys gydytojai, pavyzdžiui hematologas, šeimos gydytojas ir kt. Nebematome pirmosios bangos metu dirbusių ir situaciją visuomenei komentavusių epidemiologų. Galbūt tai lemia tai, kad ir ekspertų pateikti ligos suvaldymo scenarijams trūksta Lietuvos situacijos pajautimo ir unikalumo, kai tiesiog nukopijuojami kitų valstybių kitai pandeminei situacijai kurti scenarijai ir aklai pasitikima karantinu, kaip vienintele priemone“, – sako R. Karbauskis.

Pasak R. Karbauskio, LVŽS pateikia priemones, kurios susijusios su gyventojų judėjimu, smulkiuoju verslu, švietimo ir sveikatos apsaugos sistemomis, vakcinavimu ir testavimu.

Planuojant vakcinaciją LVŽS siūlo naudotis jau parengta užsienio šalių patirtimi, ypač kai tos šalys panašios savo teritorija, gyventojų struktūra bei kitais požymiais. Pavyzdžiui, savo išsamumu bei detalumu išsiskiria Airijos vakcinavimo strategija bei turimas priemonių planas, kuriame detalizuotos tiek skiepijamų asmenų grupės, kurios dažnai susietos su paslaugų ar sričių atidarymu, kaip antai mokytojai, tiek ir pagrįstas jų eiliškumas, apibrėžta logistika, visų subjektų funkcijos bei vieninga valdymo sistema.

LVŽS siūlo žmonių judėjimą reguliuoti tik per didžiąsias metų šventes, reguliuoti susibūrimus prekybos centruose, leisti veikti smulkiam verslui, kuris užtikrintų klientų saugumą. Švietimo srityje LVŽS siūlo atsisakyti brandos egzaminų, mokytojus įtraukti kaip prioritetinę grupę skiepų eilėje ir kt. Jei į LVŽS siūlymus atsižvelgtų Vyriausybė ir juos imtų taikyti praktikoje, tai turėtų teigiamai spręsti susidariusias problemas valstybėje ir padėtų susitvarkyti su COVID-19 sukeltomis pasekmėmis.

pagal LVŽS informaciją

Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. lapkričio 4 d.
Spalio 24 ir 25 d. Atėnuose vyko Europos gydytojų nuolatinio komiteto (CPME) Generalinė Asamblėja, kurią organizavo Graikijos gydytojų asociacija (Panhellenic Medical Association) savo 100-ųjų metinių proga.
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. lapkričio 4 d.
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas pirmą kartą organizavo iškilmingą ceremoniją po mirties medicinos mokslui kūnus paaukojusiems žmonėms palaidoti.
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. spalio 14 d.
Pirmąjį šių metų pusmetį dauguma viešųjų gydymo įstaigų dirbo pakankamai stabiliai, tačiau dalis aukštesnio lygmens ligoninių vis dar susiduria su finansiniais iššūkiais, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. spalio 6 d.
Spalio 3 d. LGS pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo. Dokumentu įsipareigojama dešimtus metus iš eilės didinti darbo užmokestį LNSS gydymo įstaigų darbuotojams. Kitais metais prioritetas bus teikiamas mažiausiai uždirbantiems.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. spalio 1 d.
Per 5 metus PSDF padidėjo nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų. Tai atrodytų tarsi ir gerai, bet realiai visas tas iš lėto didėjančias pajamas „suvalgė“ didesni atlyginimai ir infliacija. Jei lygintume su BVP, kaip buvo mažiau nei 5 proc., taip ir liko. Tai tie mūsų 5 proc. BVP sėdi Europos dugne. Realiai galėtų būti 7,5–8 proc. BVP, arba 6 mlrd. vietoj 4 mlrd. eurų, sako VLK direktorius G. Bendorius.
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. spalio 1 d.
E. sveikatos informacinėje sistemoje sukurta nauja laboratorinių tyrimų duomenų posistemė. Tai reiškia, kad pacientų tyrimų duomenys bus tvarkomi centralizuotai, visos klinikinės laboratorijos teiks tyrimų atsakymus į posistemę tarptautiniu struktūrizuotu formatu. Darbui su nauja posisteme pritaikyti E. sveikatos specialisto ir paciento portalai. Tad suvestus laboratorinių tyrimų duomenis galės matyti tiek gyventojai, prisijungę prie savo paskyros E. sveikatos portale, tiek gydytojai specialisto portale.
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. rugsėjo 15 d.
Seimas pradėjo svarstyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma įteisinti galimybę gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. rugsėjo 8 d.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigalioja atnaujinta pacientų skundų dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pažeistų paciento teisių nagrinėjimo tvarka .
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. rugpjūčio 28 d.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) išdavimo (pardavimo) tvarką, kuri įsigalios lapkričio mėnesį ir bus paprastesnė bei patogesnė tiek pacientams, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams.
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. rugpjūčio 22 d.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.