Opozicija siūlo Vyriausybei COVID-19 karantino pasekmių mažinimo gaires

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, matydama, jog Vyriausybė ir dabartinis operacijų vadovas Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys neturi konkretaus ir apčiuopiamo priemonių plano, siekdama būti konstruktyvia opozicija, kuri ne tik kritikuoja, bet ir teikia racionalius siūlymus, teikia savo parengtus pasiūlymus, kurie padėtų greičiau įveikti COVID-19 pasekmes šalies ekonomikai ir visuomenei.

„Matome daug blaškymosi ir nekonkretumo kalbant apie COVID-19 priemones. Konservatorių-liberalų Vyriausybė ėmėsi tik vienos priemonės, kuri jiems atrodė paprasčiausiai įgyvendinama – sustabdyti bet kokį žmonių judėjimą. Tačiau ši Vyriausybė, kaip matome, neturi kompetencijų įvertinti to pasekmių, kurios gali būti ilgalaikės ir gana sudėtingai sprendžiamos ateityje. Todėl mes tiesiame pagalbos ranką Vyriausybei, raginame nebūti išdidžiais ir priimti mūsų gerai apsvarstytus pasiūlymus, kurie, kaip tikimės, jau trumpalaikėje perspektyvoje turėtų teigiamus rezultatus“, – sako LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, kuris drauge su buvusiu Sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga šiandien Seime pristatė LVŽS siūlomas gaires efektyviai kovai prieš COVID-19 pasekmes ir atitaisant padarytas šios Vyriausybės klaidas.

Su LVŽS siūlomomis priemonėmis plačiau susipažinti galima čia

„Mes vis dar tikėjomės išvysti valdančiųjų gerai parengtą COVID-19 suvaldymo planą. Tačiau tiek visuomenė, tiek šalies Prezidentas, tiek Seimo nariai buvo tik sąmoningai klaidinami teigiant, kad egzistuoja detalus 130 žingsnių infekcijos suvaldymo planas. Šiuo metu matome, kad kartojami buvusios Vyriausybės priimti sprendimai, tačiau jie taikomi ne taip specifiškai, neatsižvelgiant į labiausiai pažeidžiamas sritis, neįvertinant pirmosios pandemijos bangos metu sukauptos patirties ir iš jos nesimokant. Dangstant plano nebuvimą, priėmus kokią nors konkrečią priemonę yra paskelbiama, kad tai buvusi 130 žingsnių infekcijos suvaldymo plano dalis. Toks elgesys, kai neapdairiai įvardijami neegzistuojantys planai, neskatina nei tarpinstitucinio bendradarbiavimo, nei visuomenės pasitikėjimo ir diskredituoja valdžios taikomas priemones“ – sako A. Veryga. Pasak jo, dar didesnį nerimą kelia tai, kad Vyriausybė neturi jokio aiškaus išėjimo iš karantino plano. Jo nėra net pirminėse stadijose.

„Mums nerimą kelia ir tai, kaip Vyriausybė renkasi ekspertus. Pagrindiniais ekspertais ir pandemijos valdymo „viešais veidais“ dažnu atveju yra ne specialiųjų žinių turintys epidemiologai ar infekcinių ligų specialistai, bet kitų sričių klinikinę praktiką turintys gydytojai, pavyzdžiui hematologas, šeimos gydytojas ir kt. Nebematome pirmosios bangos metu dirbusių ir situaciją visuomenei komentavusių epidemiologų. Galbūt tai lemia tai, kad ir ekspertų pateikti ligos suvaldymo scenarijams trūksta Lietuvos situacijos pajautimo ir unikalumo, kai tiesiog nukopijuojami kitų valstybių kitai pandeminei situacijai kurti scenarijai ir aklai pasitikima karantinu, kaip vienintele priemone“, – sako R. Karbauskis.

Pasak R. Karbauskio, LVŽS pateikia priemones, kurios susijusios su gyventojų judėjimu, smulkiuoju verslu, švietimo ir sveikatos apsaugos sistemomis, vakcinavimu ir testavimu.

Planuojant vakcinaciją LVŽS siūlo naudotis jau parengta užsienio šalių patirtimi, ypač kai tos šalys panašios savo teritorija, gyventojų struktūra bei kitais požymiais. Pavyzdžiui, savo išsamumu bei detalumu išsiskiria Airijos vakcinavimo strategija bei turimas priemonių planas, kuriame detalizuotos tiek skiepijamų asmenų grupės, kurios dažnai susietos su paslaugų ar sričių atidarymu, kaip antai mokytojai, tiek ir pagrįstas jų eiliškumas, apibrėžta logistika, visų subjektų funkcijos bei vieninga valdymo sistema.

LVŽS siūlo žmonių judėjimą reguliuoti tik per didžiąsias metų šventes, reguliuoti susibūrimus prekybos centruose, leisti veikti smulkiam verslui, kuris užtikrintų klientų saugumą. Švietimo srityje LVŽS siūlo atsisakyti brandos egzaminų, mokytojus įtraukti kaip prioritetinę grupę skiepų eilėje ir kt. Jei į LVŽS siūlymus atsižvelgtų Vyriausybė ir juos imtų taikyti praktikoje, tai turėtų teigiamai spręsti susidariusias problemas valstybėje ir padėtų susitvarkyti su COVID-19 sukeltomis pasekmėmis.

pagal LVŽS informaciją

Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. lapkričio 19 d.
Susitarimu įsipareigota nuo 2027 m. sausio 1 d. didinti viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų mažiausios pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydžius.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 29 d.
Ligoninė nurodo, kad siekiant užtikrinti Ligoninės finansinį tvarumą Ligoninėje būtų teikiami rašytiniai pasiūlymai ligoninės darbuotojams (DK 45 str.) keisti jų darbo sutartyje numatytas darbo apmokėjimo sąlygas, nustatant LNSS šakos kolektyvinėje sutartyje numatytus kiekvienai profesinei grupei minimalius pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies (Ap) koeficientus ir kiekvienam darbuotojui be pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies minimalaus koeficiento(Ap) darbo sutartyse būtų nustatoma atitinkama darbo užmokesčio kintamoji dalis- Ak, kompensuojanti kiekvieno darbuotojo darbo užmokesčio skirtumą, kuris 2027 metais atsirastų dėl mažesnio pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficiento Ap nustatymo.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 15 d.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo siūloma įteisinti mišrų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų finansavimo modelį.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 15 d.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Numatyta, kad 2027-aisiais PSDF pajamos sieks 4,86 mlrd. eurų ir bus 12,9 proc. didesnės nei šiemet, o išlaidos sudarys 4,76 mlrd. eurų – 10,5 proc. daugiau nei 2026 metais. Didesnis finansavimas leis toliau plėsti gyventojams teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, didinti jų prieinamumą, kompensuoti naujus vaistus ir medicinos priemones bei stiprinti sveikatos sistemos skaitmenizaciją.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 7 d.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras stebi situaciją dėl rusijos laboratorijos darbuotojo, kuriam, kaip skelbiama žiniasklaidoje, buvo diagnozuotanežinomos kilmės pneumonija ir kuris vėliau mirė, atvejo.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugsėjo 9 d.
Lietuvos rajonų ligoninėse supaprastinami reikalavimai intensyviajai terapijai ir atveriamos galimybės išlaikyti gyvybiškai svarbias paslaugas arčiau gyventojų namų.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugsėjo 1 d.
Valstybinė ligonių kasa susipažino su STT atlikto antikorupcinio vertinimo išvadomis ir jas vertina kaip galimybę toliau tobulinti derybų su gydymo įstaigomis procesą.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugpjūčio 27 d.
Vyriausybės pasitarime pritarta sprendimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo skirti 44,4 mln. eurų 2026 m. II ketvirtį gydymo įstaigų suteiktoms viršsutartinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugpjūčio 6 d.
Nuo lapkričio 1 d. Skubiosios medicinos pagalbos (SMP) skyriuose - pokytis - suteikus daugiau savarankiškumo SMP specializacijos išplėstinės praktikos slaugytojams, jie galės patys apžiūrėti lengvesnės būklės pacientus ir suteikti jiems reikiamą pagalbą. Dėl to gyventojai atsakymus gaus nedelsiant, o gydytojai galės visą dėmesį skirti sudėtingiems ir gyvybei pavojingiems atvejams.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. liepos 21 d.
Medikų pastangos nugalėti vėžį sukeliančią ligą Lietuvoje įvertintos tarptautiniu pripažinimu