Opozicija siūlo Vyriausybei COVID-19 karantino pasekmių mažinimo gaires

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, matydama, jog Vyriausybė ir dabartinis operacijų vadovas Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys neturi konkretaus ir apčiuopiamo priemonių plano, siekdama būti konstruktyvia opozicija, kuri ne tik kritikuoja, bet ir teikia racionalius siūlymus, teikia savo parengtus pasiūlymus, kurie padėtų greičiau įveikti COVID-19 pasekmes šalies ekonomikai ir visuomenei.

„Matome daug blaškymosi ir nekonkretumo kalbant apie COVID-19 priemones. Konservatorių-liberalų Vyriausybė ėmėsi tik vienos priemonės, kuri jiems atrodė paprasčiausiai įgyvendinama – sustabdyti bet kokį žmonių judėjimą. Tačiau ši Vyriausybė, kaip matome, neturi kompetencijų įvertinti to pasekmių, kurios gali būti ilgalaikės ir gana sudėtingai sprendžiamos ateityje. Todėl mes tiesiame pagalbos ranką Vyriausybei, raginame nebūti išdidžiais ir priimti mūsų gerai apsvarstytus pasiūlymus, kurie, kaip tikimės, jau trumpalaikėje perspektyvoje turėtų teigiamus rezultatus“, – sako LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, kuris drauge su buvusiu Sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga šiandien Seime pristatė LVŽS siūlomas gaires efektyviai kovai prieš COVID-19 pasekmes ir atitaisant padarytas šios Vyriausybės klaidas.

Su LVŽS siūlomomis priemonėmis plačiau susipažinti galima čia

„Mes vis dar tikėjomės išvysti valdančiųjų gerai parengtą COVID-19 suvaldymo planą. Tačiau tiek visuomenė, tiek šalies Prezidentas, tiek Seimo nariai buvo tik sąmoningai klaidinami teigiant, kad egzistuoja detalus 130 žingsnių infekcijos suvaldymo planas. Šiuo metu matome, kad kartojami buvusios Vyriausybės priimti sprendimai, tačiau jie taikomi ne taip specifiškai, neatsižvelgiant į labiausiai pažeidžiamas sritis, neįvertinant pirmosios pandemijos bangos metu sukauptos patirties ir iš jos nesimokant. Dangstant plano nebuvimą, priėmus kokią nors konkrečią priemonę yra paskelbiama, kad tai buvusi 130 žingsnių infekcijos suvaldymo plano dalis. Toks elgesys, kai neapdairiai įvardijami neegzistuojantys planai, neskatina nei tarpinstitucinio bendradarbiavimo, nei visuomenės pasitikėjimo ir diskredituoja valdžios taikomas priemones“ – sako A. Veryga. Pasak jo, dar didesnį nerimą kelia tai, kad Vyriausybė neturi jokio aiškaus išėjimo iš karantino plano. Jo nėra net pirminėse stadijose.

„Mums nerimą kelia ir tai, kaip Vyriausybė renkasi ekspertus. Pagrindiniais ekspertais ir pandemijos valdymo „viešais veidais“ dažnu atveju yra ne specialiųjų žinių turintys epidemiologai ar infekcinių ligų specialistai, bet kitų sričių klinikinę praktiką turintys gydytojai, pavyzdžiui hematologas, šeimos gydytojas ir kt. Nebematome pirmosios bangos metu dirbusių ir situaciją visuomenei komentavusių epidemiologų. Galbūt tai lemia tai, kad ir ekspertų pateikti ligos suvaldymo scenarijams trūksta Lietuvos situacijos pajautimo ir unikalumo, kai tiesiog nukopijuojami kitų valstybių kitai pandeminei situacijai kurti scenarijai ir aklai pasitikima karantinu, kaip vienintele priemone“, – sako R. Karbauskis.

Pasak R. Karbauskio, LVŽS pateikia priemones, kurios susijusios su gyventojų judėjimu, smulkiuoju verslu, švietimo ir sveikatos apsaugos sistemomis, vakcinavimu ir testavimu.

Planuojant vakcinaciją LVŽS siūlo naudotis jau parengta užsienio šalių patirtimi, ypač kai tos šalys panašios savo teritorija, gyventojų struktūra bei kitais požymiais. Pavyzdžiui, savo išsamumu bei detalumu išsiskiria Airijos vakcinavimo strategija bei turimas priemonių planas, kuriame detalizuotos tiek skiepijamų asmenų grupės, kurios dažnai susietos su paslaugų ar sričių atidarymu, kaip antai mokytojai, tiek ir pagrįstas jų eiliškumas, apibrėžta logistika, visų subjektų funkcijos bei vieninga valdymo sistema.

LVŽS siūlo žmonių judėjimą reguliuoti tik per didžiąsias metų šventes, reguliuoti susibūrimus prekybos centruose, leisti veikti smulkiam verslui, kuris užtikrintų klientų saugumą. Švietimo srityje LVŽS siūlo atsisakyti brandos egzaminų, mokytojus įtraukti kaip prioritetinę grupę skiepų eilėje ir kt. Jei į LVŽS siūlymus atsižvelgtų Vyriausybė ir juos imtų taikyti praktikoje, tai turėtų teigiamai spręsti susidariusias problemas valstybėje ir padėtų susitvarkyti su COVID-19 sukeltomis pasekmėmis.

pagal LVŽS informaciją

Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2026 m. vasario 17 d.
Vasario 16-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos, proga už nuopelnus ir mūsų šalies vardo garsinimą Lietuvos prezidentas apdovanojo valstybės ordinais ir medaliais mūsų šalies ir užsienio valstybių piliečius.
LG irlygio
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2026 m. vasario 3 d.
Svarbūs ministrės įsakymai garantuos aukščiausią paslaugų kokybę vaikams, nes reglamentuoja, kad pirminiame lygyje vaikų ligų gydytojai dirbs. Informacija glaustai - LGS Facebook paskyroje: https://www.facebook.com/share/v/1F5p8G3Auz/
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2026 m. vasario 2 d.
Šeimos gydytojas yra pirmasis specialistas, į kurį kreipiamasi susirgus. Naujausias Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad gyventojai labiausiai vertina išsamų gydytojo paaiškinimą apie ligą ir jos gydymą bei pakankamą dėmesį konsultacijos metu.
Autorius Lietuvos gydytojų sąjunga 2026 m. sausio 19 d.
Valstybės duomenų agentūra pristatė pirmąsias nacionalines gyventojų skaičiaus prognozes iki 2100-ųjų.
Autorius Lietuvos gydytojų sąjunga 2026 m. sausio 19 d.
Iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo įsigaliojimo 2026 m. liepos 1 d. gydymo įstaigų teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos bus apmokamos pagal šiuo metu galiojančią tvarką.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2026 m. sausio 14 d.
Spręsdama specialistų trūkumą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia kasmet palaipsniui didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių studijuojantiems pagal slaugytojų padėjėjų profesinę mokymo programą, stojantiems į slaugos ar medicinos rezidentūros studijas. Praėjusiais metais finansuojamų slaugos studijų vietų padaugėjo net 100, šiais metais siūloma didinti dar 85 vietomis. Antrus metus iš eilės sparčiai auga ir slaugos studijų populiarumas.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2026 m. sausio 6 d.
Vilniaus medicinos draugija (toliau – Draugija) – pirmoji Rytų Europos gydytojų, chirurgų ir vaistininkų bendruomenė – gruodžio mėnesį minėjo išskirtinę sukaktį – 220 metų nuoseklios tarnystės mokslui, žmogui ir visuomenės sveikatai. Per daugiau nei du šimtmečius Draugija tapo ne tik svarbiu medicinos mokslo židiniu, bet ir gyva, kartas jungiančia bendruomene, kurioje susitinka patirtys, idėjos, profesinė atsakomybė ir rūpestis žmogumi. Tai ištisa Lietuvos medicinos istorijos epocha, jungianti praeitį ir dabartį, Rytų ir Vakarų akademines tradicijas, mokslinę mintį ir praktinę tarnystę visuomenei, istoriją ir kultūrą. Ši sukaktis liudija ilgaamžę, prasmingą ir aktyvią Draugijos veiklą, tęsiamą kartų pastangomis, idėjomis ir profesiniu atsidavimu – tikėjimu medicina kaip mokslu, kultūra ir žmogiška pareiga.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2026 m. sausio 5 d.
Skubiosios telemedicinos paslaugų dėka profesionali medicinos pagalba vidurio ir vakarų Lietuvos (VVL) regiono ligoninėse pacientams taps operatyviau prieinama
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2026 m. sausio 5 d.
Tyrimų plėtra šeimos gydytojams ne tik suteiks galimybę greičiau nustatyti pacientų negalavimų priežastis ir pradėti gydymą, sumažins būtinybę kreiptis į gydytojus specialistus ar vykti gydytis į ligoninę, bet ir leis racionaliau naudoti sveikatos sistemos finansinius išteklius.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. gruodžio 17 d.
Seimas pradėjo svarstyti Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku paskirti Lietuvos neurologų asociacijos prezidentą, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekaną, Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos profesorių Dalių Jatužį.