Opozicija siūlo Vyriausybei COVID-19 karantino pasekmių mažinimo gaires

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, matydama, jog Vyriausybė ir dabartinis operacijų vadovas Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys neturi konkretaus ir apčiuopiamo priemonių plano, siekdama būti konstruktyvia opozicija, kuri ne tik kritikuoja, bet ir teikia racionalius siūlymus, teikia savo parengtus pasiūlymus, kurie padėtų greičiau įveikti COVID-19 pasekmes šalies ekonomikai ir visuomenei.

„Matome daug blaškymosi ir nekonkretumo kalbant apie COVID-19 priemones. Konservatorių-liberalų Vyriausybė ėmėsi tik vienos priemonės, kuri jiems atrodė paprasčiausiai įgyvendinama – sustabdyti bet kokį žmonių judėjimą. Tačiau ši Vyriausybė, kaip matome, neturi kompetencijų įvertinti to pasekmių, kurios gali būti ilgalaikės ir gana sudėtingai sprendžiamos ateityje. Todėl mes tiesiame pagalbos ranką Vyriausybei, raginame nebūti išdidžiais ir priimti mūsų gerai apsvarstytus pasiūlymus, kurie, kaip tikimės, jau trumpalaikėje perspektyvoje turėtų teigiamus rezultatus“, – sako LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, kuris drauge su buvusiu Sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga šiandien Seime pristatė LVŽS siūlomas gaires efektyviai kovai prieš COVID-19 pasekmes ir atitaisant padarytas šios Vyriausybės klaidas.

Su LVŽS siūlomomis priemonėmis plačiau susipažinti galima čia

„Mes vis dar tikėjomės išvysti valdančiųjų gerai parengtą COVID-19 suvaldymo planą. Tačiau tiek visuomenė, tiek šalies Prezidentas, tiek Seimo nariai buvo tik sąmoningai klaidinami teigiant, kad egzistuoja detalus 130 žingsnių infekcijos suvaldymo planas. Šiuo metu matome, kad kartojami buvusios Vyriausybės priimti sprendimai, tačiau jie taikomi ne taip specifiškai, neatsižvelgiant į labiausiai pažeidžiamas sritis, neįvertinant pirmosios pandemijos bangos metu sukauptos patirties ir iš jos nesimokant. Dangstant plano nebuvimą, priėmus kokią nors konkrečią priemonę yra paskelbiama, kad tai buvusi 130 žingsnių infekcijos suvaldymo plano dalis. Toks elgesys, kai neapdairiai įvardijami neegzistuojantys planai, neskatina nei tarpinstitucinio bendradarbiavimo, nei visuomenės pasitikėjimo ir diskredituoja valdžios taikomas priemones“ – sako A. Veryga. Pasak jo, dar didesnį nerimą kelia tai, kad Vyriausybė neturi jokio aiškaus išėjimo iš karantino plano. Jo nėra net pirminėse stadijose.

„Mums nerimą kelia ir tai, kaip Vyriausybė renkasi ekspertus. Pagrindiniais ekspertais ir pandemijos valdymo „viešais veidais“ dažnu atveju yra ne specialiųjų žinių turintys epidemiologai ar infekcinių ligų specialistai, bet kitų sričių klinikinę praktiką turintys gydytojai, pavyzdžiui hematologas, šeimos gydytojas ir kt. Nebematome pirmosios bangos metu dirbusių ir situaciją visuomenei komentavusių epidemiologų. Galbūt tai lemia tai, kad ir ekspertų pateikti ligos suvaldymo scenarijams trūksta Lietuvos situacijos pajautimo ir unikalumo, kai tiesiog nukopijuojami kitų valstybių kitai pandeminei situacijai kurti scenarijai ir aklai pasitikima karantinu, kaip vienintele priemone“, – sako R. Karbauskis.

Pasak R. Karbauskio, LVŽS pateikia priemones, kurios susijusios su gyventojų judėjimu, smulkiuoju verslu, švietimo ir sveikatos apsaugos sistemomis, vakcinavimu ir testavimu.

Planuojant vakcinaciją LVŽS siūlo naudotis jau parengta užsienio šalių patirtimi, ypač kai tos šalys panašios savo teritorija, gyventojų struktūra bei kitais požymiais. Pavyzdžiui, savo išsamumu bei detalumu išsiskiria Airijos vakcinavimo strategija bei turimas priemonių planas, kuriame detalizuotos tiek skiepijamų asmenų grupės, kurios dažnai susietos su paslaugų ar sričių atidarymu, kaip antai mokytojai, tiek ir pagrįstas jų eiliškumas, apibrėžta logistika, visų subjektų funkcijos bei vieninga valdymo sistema.

LVŽS siūlo žmonių judėjimą reguliuoti tik per didžiąsias metų šventes, reguliuoti susibūrimus prekybos centruose, leisti veikti smulkiam verslui, kuris užtikrintų klientų saugumą. Švietimo srityje LVŽS siūlo atsisakyti brandos egzaminų, mokytojus įtraukti kaip prioritetinę grupę skiepų eilėje ir kt. Jei į LVŽS siūlymus atsižvelgtų Vyriausybė ir juos imtų taikyti praktikoje, tai turėtų teigiamai spręsti susidariusias problemas valstybėje ir padėtų susitvarkyti su COVID-19 sukeltomis pasekmėmis.

pagal LVŽS informaciją

Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2026 m. liepos 2 d.
Dienos chirurgijos paslaugų sąrašas papildytas naujomis intervencijomis, patikslintos jų atlikimo sąlygos, išplėstas specialistų, galinčių teikti šias paslaugas, ratas.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2026 m. liepos 2 d.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos nuo liepos 1 d. leis teikti nuotolines paslaugas už ASPĮ ribų
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2026 m. birželio 30 d.
Seimas pritarė Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms, kurios keis Valstybinės ligonių kasos (VLK) sutarčių sudarymo su gydymo įstaigomis principus. Pirmiausia sutartys dėl sveikatos priežiūros paslaugų bus sudaromos su viešojo sektoriaus gydymo įstaigomis, o privačios įstaigos sutartis su VLK galės sudaryti tik dėl tos dalies paslaugų, kurių negalės užtikrinti viešasis sektorius. Ši nauja tvarka nebus taikoma pirminei sveikatos priežiūrai.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2026 m. birželio 22 d.
Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino Slaugytojo padėjėjo veiklos reikalavimų aprašą: praplėtė šių specialistų kompetencijas, o tai leis slaugytojų padėjėjams atlikti dalį nesudėtingų funkcijų, kurios iki šiol buvo priskiriamos tik slaugytojams.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2026 m. birželio 16 d.
LNSS įstaigos gydytojas specialistas nuo liepos 1 d., suteikdamas mokamą paslaugą, turės galimybę pacientui išrašyti siuntimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamai paslaugai gauti.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2026 m. birželio 16 d.
Džiugi žinia ieškantiems informacijos Lietuvių išeivijos spaudoje. Jau galima naudotis portalu SPAUDA.org
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2026 m. birželio 16 d.
VIDEO
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2026 m. birželio 14 d.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, jog teisė gauti šią paslaugą buvo apibrėžta per plačiai, tačiau sistema jau pradėta tvarkyti
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2026 m. birželio 14 d.
Pacientų pavėžėjimo paslaugos, kurias teikė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT), buvo apmokamos didesniais tarifais, nei leidžia teisės aktai. Iki 85 proc. pavėžėjimo paslaugų kainos kai kuriais mėnesiais sudarė administravimo išlaidos. Nustatyta atvejų, kai vieno kilometro pavėžėjimas valstybei kainavo 159 Eur. Ketvirtadalis 2025 m. skirto finansavimo buvo panaudota ankstesnių metų skoloms padengti. GMPT papildomą finansavimą iš PSDF rezervo gavo nepaisant fiksuoto 2,2 mln. Eur pelno.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2026 m. birželio 11 d.
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymams pakeisti stacionarinių akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų profilio paslaugų teikimo reikalavimus. Priimti sprendimai leis išsaugoti šias paslaugas regionuose ir užtikrins, kad gyventojai jas galėtų gauti arčiau savo gyvenamosios vietos.