Įgyvendintas LGS siūlymas dėl didesnės nedarbingumo išmokos užsikrėtus COVID-19
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
Įgyvendintas LGS siūlymas dėl didesnės nedarbingumo išmokos užsikrėtus COVID-19
Lietuvos gydytojų sąjunga ir Lietuvos savivaldybių asociacija š. m. sausio 22 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, LR Socialinių reikalų ir darbo ministeriją bei Sveikatos apsaugos ministeriją dėl būtinybės skubiai ir efektyviai spręsti biurokratinius trukdžius, kurie lemia sudėtingą sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių asmenų teisės į didesnę ligos išmoką įgijimą.
Mūsų nuomone, akivaizdu, kad reikalavimas pateikti dokumentus, pagrindžiančius profesinės veiklos funkcijų vykdymo ir ligos priežastinį ryšį sveikatos priežiūros specialistams, susirgusiems COVID-19 teikiant sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigų COVID skyriuose, yra perteklinis ir padidina administracinę naštą, apsunkina ir taip didelėje nervinėje, emocinėje, protinėje įtampoje dirbančius sveikatos priežiūros specialistus.
Sausio 26 d. šiuo klausimu buvo organizuotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Savivaldybių asociacijos ir LGS nuotolinis pasitarimas, po jo Fondo valdyba pateikė su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suderintą išaiškinimą pagal savo kompetenciją, kuriame pažymi, kad darbdaviui pakanka tik nurodyti, kad darbuotojas užsikrėtė (susirgo) COVID-19 liga savo funkcijas vykdydamas COVID (infekciniame) ar pan. skyriuje (pridedamas užpildytos formos pavyzdys).
Fondo valdyba pažymi, kad:
1. atsakant į klausimą, ar asmuo susirgo vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergančiu asmeniu, darbdaviui nėra keliami reikalavimai atlikti išsamų vertinimą (tyrimą) dėl darbuotojo susirgimo, taip pat ieškoti tiesioginių sąsajų, nuo kurio konkrečiai sergančio asmens darbuotojas užsikrėtė. Atkreiptinas dėmesys, kad išsamus darbuotojo susirgimo vertinimas (tyrimas) nėra būtinas (ir netgi perteklinis) ypač tais atvejais, kai darbuotojas profesinės veiklos funkcijas atlieka, pavyzdžiui, COVID (infekciniame) skyriuje. Tokiu atveju pateikiant trumpą aplinkybių aprašymą, įrodantį darbuotojo susirgimo priežastinį ryšį su pareigų vykdymu, darbdaviui pakanka tik nurodyti, kad darbuotojas užsikrėtė (susirgo) COVID-19 liga savo funkcijas vykdydamas COVID (infekciniame) ar pan. skyriuje (pridedamas užpildytos formos pavyzdys).
2. atkreiptinas dėmesys į tai, jog jokių papildomų dokumentų pateikti, tyrimų atlikti ar įrodymų surinkti Fondo valdybos teritoriniai skyriai nereikalauja (nebent iškyla poreikis pasitikslinti jau pateiktus darbuotojo duomenis), o tuo labiau iš sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose nustatytas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) protrūkis ar teikiamos paslaugos COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems asmenims ar COVID skyriuose.
3. darbdavys, tvirtindamas darbuotojo ligos ir profesinės veiklos funkcijų vykdymo priežastinį ryšį, neturi atsižvelgti į darbuotojų asmens apsaugos priemonių dėvėjimo aspektus, nes Fondo valdybai ir jos teritoriniams skyriams nesuteikta kompetencija tikrinti ar kitaip daryti įtaką laikytis asmens apsaugos priemonių naudojimo ar socialinės distancijos taisyklių. Pakartotinai paaiškiname, kad šiuo ligos išmokos skyrimo atveju (vadovaujantis Įstatymo 111 straipsnio 1 dalimi) priežastis „Profesinė liga“ skirta tik identifikuoti asmenims, kuriems ligos išmoka būtų skiriama jiems susirgus COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) dėl jų profesinės veiklos funkcijų ypatybių esant neišvengiamam (būtinam) kontaktui su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu.
Dėkojame Lietuvos savivaldybių asociacijai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei VSDF už bendradarbiavimą.
Visas dokumentas skelbiamas mūsų tinklalapyje:
Peržiūrėti
Lietuvos gydytojų sąjunga ir Lietuvos savivaldybių asociacija š. m. sausio 22 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, LR Socialinių reikalų ir darbo ministeriją bei Sveikatos apsaugos ministeriją dėl būtinybės skubiai ir efektyviai spręsti biurokratinius trukdžius, kurie lemia sudėtingą sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių asmenų teisės į didesnę ligos išmoką įgijimą.
Mūsų nuomone, akivaizdu, kad reikalavimas pateikti dokumentus, pagrindžiančius profesinės veiklos funkcijų vykdymo ir ligos priežastinį ryšį sveikatos priežiūros specialistams, susirgusiems COVID-19 teikiant sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigų COVID skyriuose, yra perteklinis ir padidina administracinę naštą, apsunkina ir taip didelėje nervinėje, emocinėje, protinėje įtampoje dirbančius sveikatos priežiūros specialistus.
Sausio 26 d. šiuo klausimu buvo organizuotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Savivaldybių asociacijos ir LGS nuotolinis pasitarimas, po jo Fondo valdyba pateikė su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suderintą išaiškinimą pagal savo kompetenciją, kuriame pažymi, kad darbdaviui pakanka tik nurodyti, kad darbuotojas užsikrėtė (susirgo) COVID-19 liga savo funkcijas vykdydamas COVID (infekciniame) ar pan. skyriuje (pridedamas užpildytos formos pavyzdys).
Fondo valdyba pažymi, kad:
1. atsakant į klausimą, ar asmuo susirgo vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergančiu asmeniu, darbdaviui nėra keliami reikalavimai atlikti išsamų vertinimą (tyrimą) dėl darbuotojo susirgimo, taip pat ieškoti tiesioginių sąsajų, nuo kurio konkrečiai sergančio asmens darbuotojas užsikrėtė. Atkreiptinas dėmesys, kad išsamus darbuotojo susirgimo vertinimas (tyrimas) nėra būtinas (ir netgi perteklinis) ypač tais atvejais, kai darbuotojas profesinės veiklos funkcijas atlieka, pavyzdžiui, COVID (infekciniame) skyriuje. Tokiu atveju pateikiant trumpą aplinkybių aprašymą, įrodantį darbuotojo susirgimo priežastinį ryšį su pareigų vykdymu, darbdaviui pakanka tik nurodyti, kad darbuotojas užsikrėtė (susirgo) COVID-19 liga savo funkcijas vykdydamas COVID (infekciniame) ar pan. skyriuje (pridedamas užpildytos formos pavyzdys).
2. atkreiptinas dėmesys į tai, jog jokių papildomų dokumentų pateikti, tyrimų atlikti ar įrodymų surinkti Fondo valdybos teritoriniai skyriai nereikalauja (nebent iškyla poreikis pasitikslinti jau pateiktus darbuotojo duomenis), o tuo labiau iš sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose nustatytas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) protrūkis ar teikiamos paslaugos COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems asmenims ar COVID skyriuose.
3. darbdavys, tvirtindamas darbuotojo ligos ir profesinės veiklos funkcijų vykdymo priežastinį ryšį, neturi atsižvelgti į darbuotojų asmens apsaugos priemonių dėvėjimo aspektus, nes Fondo valdybai ir jos teritoriniams skyriams nesuteikta kompetencija tikrinti ar kitaip daryti įtaką laikytis asmens apsaugos priemonių naudojimo ar socialinės distancijos taisyklių. Pakartotinai paaiškiname, kad šiuo ligos išmokos skyrimo atveju (vadovaujantis Įstatymo 111 straipsnio 1 dalimi) priežastis „Profesinė liga“ skirta tik identifikuoti asmenims, kuriems ligos išmoka būtų skiriama jiems susirgus COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) dėl jų profesinės veiklos funkcijų ypatybių esant neišvengiamam (būtinam) kontaktui su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu.
Dėkojame Lietuvos savivaldybių asociacijai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei VSDF už bendradarbiavimą.
Visas dokumentas skelbiamas mūsų tinklalapyje:
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.
Seimo Audito komitetas kelia klausimus dėl PSDF biudžeto rezervo dydžio pagrįstumo ir maksimalaus dydžio
Nuo 2025 m. liepos 1 dienos penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – prijungiamos prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), kuriai pereina visos jų teisės ir pareigos. Šia pertvarka siekiama modernizuoti ir efektyvinti privalomojo sveikatos draudimo vykdymą visos šalies mastu.
Birželio 10 d. po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų draudžiama iš pacientų reikalauti papildomų mokėjimų už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Šie pakeitimai įvardijami kaip pirmasis žingsnis, stiprinant viešąjį sveikatos sektorių.
Nesveikas gyvenimo būdas ir fizinio aktyvumo stoka tiesiogiai veda prie daugelio sveikatos problemų. Ten, kur nesuveikia prevencija, tenka įsikišti gydytojams. Kartais tai nutinka pernelyg vėlai. Kainą dėl to moka ne vien pacientai, jų artimieji, bet ir mūsų valstybė.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vertins gydymo įstaigų padarytą pažangą ir nustatys įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų darbo užmokestį pagal atnaujintus rodiklius. Bus stebima, ar įstaigos racionaliai naudoja finansinius išteklius ir ar laiku bei kokybiškai pacientams suteikia paslaugas.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba primena, kad jau galima prisijungti prie Sveikatos specialistų kompetencijų platformos , kurioje yra kaupiami sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo duomenys gauti nuo šių metų sausio 1 d.
Šiemet minime žymaus vokiečių fiziko Vilhelmo Konrado Rentgeno gimimo 180-ąsias metines. Jis buvo keleto Vokietijos universitetų profesorius. Tai – pirmasis fizikas, 1901 m. gavęs Nobelio fizikos premiją. Jis buvo vienturtis sūnus pasiturinčių gelumbės gamintojų šeimoje, kuri gyveno Lenepe (dabar – Remšeidas). 1848 m. revoliucijos ir politinis sujudimas nulėmė, kad Rentgenų šeima prarado Vokietijos pilietybę ir nusprendė persikelti į Apeldorno miestą Vidurio Rytų Nyderlanduose. Būtent ten Vilhelmas praleido didžiąją dalį vaikystės. Pradinį ir vidurinį išsilavinimą jis įgijo privačiame Martino Hermano van Dorno institute Apeldorne. Būdamas septyniolikos ėmė lankyti Utrechto technikos mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikatūros nupiešimu. Būsimojo mokslininko ateitis tada neatrodė šviesi. Pašalintas iš mokyklos ir nelaikęs baigiamųjų egzaminų, jis negalėjo būti priimtas į Utrechto universitetą. Tačiau jis neoficialiai jame lankė fizikos, botanikos, zoologijos ir chemijos paskaitas.
Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugija ir Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas organizuoja respublikinę konferenciją „Vaikų gastroenterologija ir mityba 2025“, tai kartu bus ir Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos 7-asis suvažiavimas. Suvažiavimas vyks 2025 m. gegužės 29 d. Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete, Didlaukio g. 45, Vilnius. Konferencija vyks gyvai ir nuotoliniu būdu. Konferencija skirta visų specialybių gydytojams, slaugytojams, dietistams, visuomenės sveikatos specialistams. Dalyvaujant gyvai bus dovanojamas 2024 m. išleistas vadovėlis „Vaikų pagrindinių ligų ir būklių diagnostikos ir gydymo algoritmai“.
Lietuvos gydytojų sąjunga pateikė pastabas Sveikatos apsaugos ministerijai dėl įstatymų projektų, susijusių su priemokomis, tobulinimo, susipažinusi su Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu ir lydimaisiais įstatymų projektais (toliau – Pakeitimai), aiškinamuoju raštu, pateiktais 2025-03-28 derinimui institucijoms ir visuomenei (iki 2025-04-11), TAIS Nr. 25-5262, siūlymu pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9, 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2790 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios.
