Įgyvendintas LGS siūlymas dėl didesnės nedarbingumo išmokos užsikrėtus COVID-19
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
Įgyvendintas LGS siūlymas dėl didesnės nedarbingumo išmokos užsikrėtus COVID-19
Lietuvos gydytojų sąjunga ir Lietuvos savivaldybių asociacija š. m. sausio 22 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, LR Socialinių reikalų ir darbo ministeriją bei Sveikatos apsaugos ministeriją dėl būtinybės skubiai ir efektyviai spręsti biurokratinius trukdžius, kurie lemia sudėtingą sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių asmenų teisės į didesnę ligos išmoką įgijimą.
Mūsų nuomone, akivaizdu, kad reikalavimas pateikti dokumentus, pagrindžiančius profesinės veiklos funkcijų vykdymo ir ligos priežastinį ryšį sveikatos priežiūros specialistams, susirgusiems COVID-19 teikiant sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigų COVID skyriuose, yra perteklinis ir padidina administracinę naštą, apsunkina ir taip didelėje nervinėje, emocinėje, protinėje įtampoje dirbančius sveikatos priežiūros specialistus.
Sausio 26 d. šiuo klausimu buvo organizuotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Savivaldybių asociacijos ir LGS nuotolinis pasitarimas, po jo Fondo valdyba pateikė su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suderintą išaiškinimą pagal savo kompetenciją, kuriame pažymi, kad darbdaviui pakanka tik nurodyti, kad darbuotojas užsikrėtė (susirgo) COVID-19 liga savo funkcijas vykdydamas COVID (infekciniame) ar pan. skyriuje (pridedamas užpildytos formos pavyzdys).
Fondo valdyba pažymi, kad:
1. atsakant į klausimą, ar asmuo susirgo vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergančiu asmeniu, darbdaviui nėra keliami reikalavimai atlikti išsamų vertinimą (tyrimą) dėl darbuotojo susirgimo, taip pat ieškoti tiesioginių sąsajų, nuo kurio konkrečiai sergančio asmens darbuotojas užsikrėtė. Atkreiptinas dėmesys, kad išsamus darbuotojo susirgimo vertinimas (tyrimas) nėra būtinas (ir netgi perteklinis) ypač tais atvejais, kai darbuotojas profesinės veiklos funkcijas atlieka, pavyzdžiui, COVID (infekciniame) skyriuje. Tokiu atveju pateikiant trumpą aplinkybių aprašymą, įrodantį darbuotojo susirgimo priežastinį ryšį su pareigų vykdymu, darbdaviui pakanka tik nurodyti, kad darbuotojas užsikrėtė (susirgo) COVID-19 liga savo funkcijas vykdydamas COVID (infekciniame) ar pan. skyriuje (pridedamas užpildytos formos pavyzdys).
2. atkreiptinas dėmesys į tai, jog jokių papildomų dokumentų pateikti, tyrimų atlikti ar įrodymų surinkti Fondo valdybos teritoriniai skyriai nereikalauja (nebent iškyla poreikis pasitikslinti jau pateiktus darbuotojo duomenis), o tuo labiau iš sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose nustatytas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) protrūkis ar teikiamos paslaugos COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems asmenims ar COVID skyriuose.
3. darbdavys, tvirtindamas darbuotojo ligos ir profesinės veiklos funkcijų vykdymo priežastinį ryšį, neturi atsižvelgti į darbuotojų asmens apsaugos priemonių dėvėjimo aspektus, nes Fondo valdybai ir jos teritoriniams skyriams nesuteikta kompetencija tikrinti ar kitaip daryti įtaką laikytis asmens apsaugos priemonių naudojimo ar socialinės distancijos taisyklių. Pakartotinai paaiškiname, kad šiuo ligos išmokos skyrimo atveju (vadovaujantis Įstatymo 111 straipsnio 1 dalimi) priežastis „Profesinė liga“ skirta tik identifikuoti asmenims, kuriems ligos išmoka būtų skiriama jiems susirgus COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) dėl jų profesinės veiklos funkcijų ypatybių esant neišvengiamam (būtinam) kontaktui su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu.
Dėkojame Lietuvos savivaldybių asociacijai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei VSDF už bendradarbiavimą.
Visas dokumentas skelbiamas mūsų tinklalapyje:
Peržiūrėti
Lietuvos gydytojų sąjunga ir Lietuvos savivaldybių asociacija š. m. sausio 22 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, LR Socialinių reikalų ir darbo ministeriją bei Sveikatos apsaugos ministeriją dėl būtinybės skubiai ir efektyviai spręsti biurokratinius trukdžius, kurie lemia sudėtingą sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių asmenų teisės į didesnę ligos išmoką įgijimą.
Mūsų nuomone, akivaizdu, kad reikalavimas pateikti dokumentus, pagrindžiančius profesinės veiklos funkcijų vykdymo ir ligos priežastinį ryšį sveikatos priežiūros specialistams, susirgusiems COVID-19 teikiant sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigų COVID skyriuose, yra perteklinis ir padidina administracinę naštą, apsunkina ir taip didelėje nervinėje, emocinėje, protinėje įtampoje dirbančius sveikatos priežiūros specialistus.
Sausio 26 d. šiuo klausimu buvo organizuotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Savivaldybių asociacijos ir LGS nuotolinis pasitarimas, po jo Fondo valdyba pateikė su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suderintą išaiškinimą pagal savo kompetenciją, kuriame pažymi, kad darbdaviui pakanka tik nurodyti, kad darbuotojas užsikrėtė (susirgo) COVID-19 liga savo funkcijas vykdydamas COVID (infekciniame) ar pan. skyriuje (pridedamas užpildytos formos pavyzdys).
Fondo valdyba pažymi, kad:
1. atsakant į klausimą, ar asmuo susirgo vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergančiu asmeniu, darbdaviui nėra keliami reikalavimai atlikti išsamų vertinimą (tyrimą) dėl darbuotojo susirgimo, taip pat ieškoti tiesioginių sąsajų, nuo kurio konkrečiai sergančio asmens darbuotojas užsikrėtė. Atkreiptinas dėmesys, kad išsamus darbuotojo susirgimo vertinimas (tyrimas) nėra būtinas (ir netgi perteklinis) ypač tais atvejais, kai darbuotojas profesinės veiklos funkcijas atlieka, pavyzdžiui, COVID (infekciniame) skyriuje. Tokiu atveju pateikiant trumpą aplinkybių aprašymą, įrodantį darbuotojo susirgimo priežastinį ryšį su pareigų vykdymu, darbdaviui pakanka tik nurodyti, kad darbuotojas užsikrėtė (susirgo) COVID-19 liga savo funkcijas vykdydamas COVID (infekciniame) ar pan. skyriuje (pridedamas užpildytos formos pavyzdys).
2. atkreiptinas dėmesys į tai, jog jokių papildomų dokumentų pateikti, tyrimų atlikti ar įrodymų surinkti Fondo valdybos teritoriniai skyriai nereikalauja (nebent iškyla poreikis pasitikslinti jau pateiktus darbuotojo duomenis), o tuo labiau iš sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose nustatytas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) protrūkis ar teikiamos paslaugos COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems asmenims ar COVID skyriuose.
3. darbdavys, tvirtindamas darbuotojo ligos ir profesinės veiklos funkcijų vykdymo priežastinį ryšį, neturi atsižvelgti į darbuotojų asmens apsaugos priemonių dėvėjimo aspektus, nes Fondo valdybai ir jos teritoriniams skyriams nesuteikta kompetencija tikrinti ar kitaip daryti įtaką laikytis asmens apsaugos priemonių naudojimo ar socialinės distancijos taisyklių. Pakartotinai paaiškiname, kad šiuo ligos išmokos skyrimo atveju (vadovaujantis Įstatymo 111 straipsnio 1 dalimi) priežastis „Profesinė liga“ skirta tik identifikuoti asmenims, kuriems ligos išmoka būtų skiriama jiems susirgus COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) dėl jų profesinės veiklos funkcijų ypatybių esant neišvengiamam (būtinam) kontaktui su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu.
Dėkojame Lietuvos savivaldybių asociacijai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei VSDF už bendradarbiavimą.
Visas dokumentas skelbiamas mūsų tinklalapyje:
Spalio 24 ir 25 d. Atėnuose vyko Europos gydytojų nuolatinio komiteto (CPME) Generalinė Asamblėja, kurią organizavo Graikijos gydytojų asociacija (Panhellenic Medical Association) savo 100-ųjų metinių proga.
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas pirmą kartą organizavo iškilmingą ceremoniją po mirties medicinos mokslui kūnus paaukojusiems žmonėms palaidoti.
Pirmąjį šių metų pusmetį dauguma viešųjų gydymo įstaigų dirbo pakankamai stabiliai, tačiau dalis aukštesnio lygmens ligoninių vis dar susiduria su finansiniais iššūkiais, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys.
Spalio 3 d. LGS pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo. Dokumentu įsipareigojama dešimtus metus iš eilės didinti darbo užmokestį LNSS gydymo įstaigų darbuotojams. Kitais metais prioritetas bus teikiamas mažiausiai uždirbantiems.
Per 5 metus PSDF padidėjo nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų. Tai atrodytų tarsi ir gerai, bet realiai visas tas iš lėto didėjančias pajamas „suvalgė“ didesni atlyginimai ir infliacija. Jei lygintume su BVP, kaip buvo mažiau nei 5 proc., taip ir liko. Tai tie mūsų 5 proc. BVP sėdi Europos dugne. Realiai galėtų būti 7,5–8 proc. BVP, arba 6 mlrd. vietoj 4 mlrd. eurų, sako VLK direktorius G. Bendorius.
E. sveikatos informacinėje sistemoje sukurta nauja laboratorinių tyrimų duomenų posistemė. Tai reiškia, kad pacientų tyrimų duomenys bus tvarkomi centralizuotai, visos klinikinės laboratorijos teiks tyrimų atsakymus į posistemę tarptautiniu struktūrizuotu formatu. Darbui su nauja posisteme pritaikyti E. sveikatos specialisto ir paciento portalai. Tad suvestus laboratorinių tyrimų duomenis galės matyti tiek gyventojai, prisijungę prie savo paskyros E. sveikatos portale, tiek gydytojai specialisto portale.
Seimas pradėjo svarstyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma įteisinti galimybę gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigalioja atnaujinta pacientų skundų dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pažeistų paciento teisių nagrinėjimo tvarka .
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) išdavimo (pardavimo) tvarką, kuri įsigalios lapkričio mėnesį ir bus paprastesnė bei patogesnė tiek pacientams, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.
