Įgyvendintas LGS siūlymas dėl didesnės nedarbingumo išmokos užsikrėtus COVID-19
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
Įgyvendintas LGS siūlymas dėl didesnės nedarbingumo išmokos užsikrėtus COVID-19
Lietuvos gydytojų sąjunga ir Lietuvos savivaldybių asociacija š. m. sausio 22 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, LR Socialinių reikalų ir darbo ministeriją bei Sveikatos apsaugos ministeriją dėl būtinybės skubiai ir efektyviai spręsti biurokratinius trukdžius, kurie lemia sudėtingą sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių asmenų teisės į didesnę ligos išmoką įgijimą.
Mūsų nuomone, akivaizdu, kad reikalavimas pateikti dokumentus, pagrindžiančius profesinės veiklos funkcijų vykdymo ir ligos priežastinį ryšį sveikatos priežiūros specialistams, susirgusiems COVID-19 teikiant sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigų COVID skyriuose, yra perteklinis ir padidina administracinę naštą, apsunkina ir taip didelėje nervinėje, emocinėje, protinėje įtampoje dirbančius sveikatos priežiūros specialistus.
Sausio 26 d. šiuo klausimu buvo organizuotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Savivaldybių asociacijos ir LGS nuotolinis pasitarimas, po jo Fondo valdyba pateikė su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suderintą išaiškinimą pagal savo kompetenciją, kuriame pažymi, kad darbdaviui pakanka tik nurodyti, kad darbuotojas užsikrėtė (susirgo) COVID-19 liga savo funkcijas vykdydamas COVID (infekciniame) ar pan. skyriuje (pridedamas užpildytos formos pavyzdys).
Fondo valdyba pažymi, kad:
1. atsakant į klausimą, ar asmuo susirgo vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergančiu asmeniu, darbdaviui nėra keliami reikalavimai atlikti išsamų vertinimą (tyrimą) dėl darbuotojo susirgimo, taip pat ieškoti tiesioginių sąsajų, nuo kurio konkrečiai sergančio asmens darbuotojas užsikrėtė. Atkreiptinas dėmesys, kad išsamus darbuotojo susirgimo vertinimas (tyrimas) nėra būtinas (ir netgi perteklinis) ypač tais atvejais, kai darbuotojas profesinės veiklos funkcijas atlieka, pavyzdžiui, COVID (infekciniame) skyriuje. Tokiu atveju pateikiant trumpą aplinkybių aprašymą, įrodantį darbuotojo susirgimo priežastinį ryšį su pareigų vykdymu, darbdaviui pakanka tik nurodyti, kad darbuotojas užsikrėtė (susirgo) COVID-19 liga savo funkcijas vykdydamas COVID (infekciniame) ar pan. skyriuje (pridedamas užpildytos formos pavyzdys).
2. atkreiptinas dėmesys į tai, jog jokių papildomų dokumentų pateikti, tyrimų atlikti ar įrodymų surinkti Fondo valdybos teritoriniai skyriai nereikalauja (nebent iškyla poreikis pasitikslinti jau pateiktus darbuotojo duomenis), o tuo labiau iš sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose nustatytas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) protrūkis ar teikiamos paslaugos COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems asmenims ar COVID skyriuose.
3. darbdavys, tvirtindamas darbuotojo ligos ir profesinės veiklos funkcijų vykdymo priežastinį ryšį, neturi atsižvelgti į darbuotojų asmens apsaugos priemonių dėvėjimo aspektus, nes Fondo valdybai ir jos teritoriniams skyriams nesuteikta kompetencija tikrinti ar kitaip daryti įtaką laikytis asmens apsaugos priemonių naudojimo ar socialinės distancijos taisyklių. Pakartotinai paaiškiname, kad šiuo ligos išmokos skyrimo atveju (vadovaujantis Įstatymo 111 straipsnio 1 dalimi) priežastis „Profesinė liga“ skirta tik identifikuoti asmenims, kuriems ligos išmoka būtų skiriama jiems susirgus COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) dėl jų profesinės veiklos funkcijų ypatybių esant neišvengiamam (būtinam) kontaktui su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu.
Dėkojame Lietuvos savivaldybių asociacijai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei VSDF už bendradarbiavimą.
Visas dokumentas skelbiamas mūsų tinklalapyje:
Peržiūrėti
Lietuvos gydytojų sąjunga ir Lietuvos savivaldybių asociacija š. m. sausio 22 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, LR Socialinių reikalų ir darbo ministeriją bei Sveikatos apsaugos ministeriją dėl būtinybės skubiai ir efektyviai spręsti biurokratinius trukdžius, kurie lemia sudėtingą sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių asmenų teisės į didesnę ligos išmoką įgijimą.
Mūsų nuomone, akivaizdu, kad reikalavimas pateikti dokumentus, pagrindžiančius profesinės veiklos funkcijų vykdymo ir ligos priežastinį ryšį sveikatos priežiūros specialistams, susirgusiems COVID-19 teikiant sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigų COVID skyriuose, yra perteklinis ir padidina administracinę naštą, apsunkina ir taip didelėje nervinėje, emocinėje, protinėje įtampoje dirbančius sveikatos priežiūros specialistus.
Sausio 26 d. šiuo klausimu buvo organizuotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Savivaldybių asociacijos ir LGS nuotolinis pasitarimas, po jo Fondo valdyba pateikė su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suderintą išaiškinimą pagal savo kompetenciją, kuriame pažymi, kad darbdaviui pakanka tik nurodyti, kad darbuotojas užsikrėtė (susirgo) COVID-19 liga savo funkcijas vykdydamas COVID (infekciniame) ar pan. skyriuje (pridedamas užpildytos formos pavyzdys).
Fondo valdyba pažymi, kad:
1. atsakant į klausimą, ar asmuo susirgo vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergančiu asmeniu, darbdaviui nėra keliami reikalavimai atlikti išsamų vertinimą (tyrimą) dėl darbuotojo susirgimo, taip pat ieškoti tiesioginių sąsajų, nuo kurio konkrečiai sergančio asmens darbuotojas užsikrėtė. Atkreiptinas dėmesys, kad išsamus darbuotojo susirgimo vertinimas (tyrimas) nėra būtinas (ir netgi perteklinis) ypač tais atvejais, kai darbuotojas profesinės veiklos funkcijas atlieka, pavyzdžiui, COVID (infekciniame) skyriuje. Tokiu atveju pateikiant trumpą aplinkybių aprašymą, įrodantį darbuotojo susirgimo priežastinį ryšį su pareigų vykdymu, darbdaviui pakanka tik nurodyti, kad darbuotojas užsikrėtė (susirgo) COVID-19 liga savo funkcijas vykdydamas COVID (infekciniame) ar pan. skyriuje (pridedamas užpildytos formos pavyzdys).
2. atkreiptinas dėmesys į tai, jog jokių papildomų dokumentų pateikti, tyrimų atlikti ar įrodymų surinkti Fondo valdybos teritoriniai skyriai nereikalauja (nebent iškyla poreikis pasitikslinti jau pateiktus darbuotojo duomenis), o tuo labiau iš sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose nustatytas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) protrūkis ar teikiamos paslaugos COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems asmenims ar COVID skyriuose.
3. darbdavys, tvirtindamas darbuotojo ligos ir profesinės veiklos funkcijų vykdymo priežastinį ryšį, neturi atsižvelgti į darbuotojų asmens apsaugos priemonių dėvėjimo aspektus, nes Fondo valdybai ir jos teritoriniams skyriams nesuteikta kompetencija tikrinti ar kitaip daryti įtaką laikytis asmens apsaugos priemonių naudojimo ar socialinės distancijos taisyklių. Pakartotinai paaiškiname, kad šiuo ligos išmokos skyrimo atveju (vadovaujantis Įstatymo 111 straipsnio 1 dalimi) priežastis „Profesinė liga“ skirta tik identifikuoti asmenims, kuriems ligos išmoka būtų skiriama jiems susirgus COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) dėl jų profesinės veiklos funkcijų ypatybių esant neišvengiamam (būtinam) kontaktui su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu.
Dėkojame Lietuvos savivaldybių asociacijai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei VSDF už bendradarbiavimą.
Visas dokumentas skelbiamas mūsų tinklalapyje:
Vasario 16-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos, proga už nuopelnus ir mūsų šalies vardo garsinimą Lietuvos prezidentas apdovanojo valstybės ordinais ir medaliais mūsų šalies ir užsienio valstybių piliečius.
Svarbūs ministrės įsakymai garantuos aukščiausią paslaugų kokybę vaikams, nes reglamentuoja, kad pirminiame lygyje vaikų ligų gydytojai dirbs. Informacija glaustai - LGS Facebook paskyroje: https://www.facebook.com/share/v/1F5p8G3Auz/
Šeimos gydytojas yra pirmasis specialistas, į kurį kreipiamasi susirgus. Naujausias Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad gyventojai labiausiai vertina išsamų gydytojo paaiškinimą apie ligą ir jos gydymą bei pakankamą dėmesį konsultacijos metu.
Valstybės duomenų agentūra pristatė pirmąsias nacionalines gyventojų skaičiaus prognozes iki 2100-ųjų.
Iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo įsigaliojimo 2026 m. liepos 1 d. gydymo įstaigų teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos bus apmokamos pagal šiuo metu galiojančią tvarką.
Spręsdama specialistų trūkumą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia kasmet palaipsniui didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių studijuojantiems pagal slaugytojų padėjėjų profesinę mokymo programą, stojantiems į slaugos ar medicinos rezidentūros studijas. Praėjusiais metais finansuojamų slaugos studijų vietų padaugėjo net 100, šiais metais siūloma didinti dar 85 vietomis. Antrus metus iš eilės sparčiai auga ir slaugos studijų populiarumas.
Vilniaus medicinos draugija (toliau – Draugija) – pirmoji Rytų Europos gydytojų, chirurgų ir vaistininkų bendruomenė – gruodžio mėnesį minėjo išskirtinę sukaktį – 220 metų nuoseklios tarnystės mokslui, žmogui ir visuomenės sveikatai. Per daugiau nei du šimtmečius Draugija tapo ne tik svarbiu medicinos mokslo židiniu, bet ir gyva, kartas jungiančia bendruomene, kurioje susitinka patirtys, idėjos, profesinė atsakomybė ir rūpestis žmogumi. Tai ištisa Lietuvos medicinos istorijos epocha, jungianti praeitį ir dabartį, Rytų ir Vakarų akademines tradicijas, mokslinę mintį ir praktinę tarnystę visuomenei, istoriją ir kultūrą. Ši sukaktis liudija ilgaamžę, prasmingą ir aktyvią Draugijos veiklą, tęsiamą kartų pastangomis, idėjomis ir profesiniu atsidavimu – tikėjimu medicina kaip mokslu, kultūra ir žmogiška pareiga.
Skubiosios telemedicinos paslaugų dėka profesionali medicinos pagalba vidurio ir vakarų Lietuvos (VVL) regiono ligoninėse pacientams taps operatyviau prieinama
Tyrimų plėtra šeimos gydytojams ne tik suteiks galimybę greičiau nustatyti pacientų negalavimų priežastis ir pradėti gydymą, sumažins būtinybę kreiptis į gydytojus specialistus ar vykti gydytis į ligoninę, bet ir leis racionaliau naudoti sveikatos sistemos finansinius išteklius.
Seimas pradėjo svarstyti Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku paskirti Lietuvos neurologų asociacijos prezidentą, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekaną, Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos profesorių Dalių Jatužį.