Įgyvendintas LGS siūlymas dėl didesnės nedarbingumo išmokos užsikrėtus COVID-19
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
Įgyvendintas LGS siūlymas dėl didesnės nedarbingumo išmokos užsikrėtus COVID-19
Lietuvos gydytojų sąjunga ir Lietuvos savivaldybių asociacija š. m. sausio 22 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, LR Socialinių reikalų ir darbo ministeriją bei Sveikatos apsaugos ministeriją dėl būtinybės skubiai ir efektyviai spręsti biurokratinius trukdžius, kurie lemia sudėtingą sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių asmenų teisės į didesnę ligos išmoką įgijimą.
Mūsų nuomone, akivaizdu, kad reikalavimas pateikti dokumentus, pagrindžiančius profesinės veiklos funkcijų vykdymo ir ligos priežastinį ryšį sveikatos priežiūros specialistams, susirgusiems COVID-19 teikiant sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigų COVID skyriuose, yra perteklinis ir padidina administracinę naštą, apsunkina ir taip didelėje nervinėje, emocinėje, protinėje įtampoje dirbančius sveikatos priežiūros specialistus.
Sausio 26 d. šiuo klausimu buvo organizuotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Savivaldybių asociacijos ir LGS nuotolinis pasitarimas, po jo Fondo valdyba pateikė su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suderintą išaiškinimą pagal savo kompetenciją, kuriame pažymi, kad darbdaviui pakanka tik nurodyti, kad darbuotojas užsikrėtė (susirgo) COVID-19 liga savo funkcijas vykdydamas COVID (infekciniame) ar pan. skyriuje (pridedamas užpildytos formos pavyzdys).
Fondo valdyba pažymi, kad:
1. atsakant į klausimą, ar asmuo susirgo vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergančiu asmeniu, darbdaviui nėra keliami reikalavimai atlikti išsamų vertinimą (tyrimą) dėl darbuotojo susirgimo, taip pat ieškoti tiesioginių sąsajų, nuo kurio konkrečiai sergančio asmens darbuotojas užsikrėtė. Atkreiptinas dėmesys, kad išsamus darbuotojo susirgimo vertinimas (tyrimas) nėra būtinas (ir netgi perteklinis) ypač tais atvejais, kai darbuotojas profesinės veiklos funkcijas atlieka, pavyzdžiui, COVID (infekciniame) skyriuje. Tokiu atveju pateikiant trumpą aplinkybių aprašymą, įrodantį darbuotojo susirgimo priežastinį ryšį su pareigų vykdymu, darbdaviui pakanka tik nurodyti, kad darbuotojas užsikrėtė (susirgo) COVID-19 liga savo funkcijas vykdydamas COVID (infekciniame) ar pan. skyriuje (pridedamas užpildytos formos pavyzdys).
2. atkreiptinas dėmesys į tai, jog jokių papildomų dokumentų pateikti, tyrimų atlikti ar įrodymų surinkti Fondo valdybos teritoriniai skyriai nereikalauja (nebent iškyla poreikis pasitikslinti jau pateiktus darbuotojo duomenis), o tuo labiau iš sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose nustatytas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) protrūkis ar teikiamos paslaugos COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems asmenims ar COVID skyriuose.
3. darbdavys, tvirtindamas darbuotojo ligos ir profesinės veiklos funkcijų vykdymo priežastinį ryšį, neturi atsižvelgti į darbuotojų asmens apsaugos priemonių dėvėjimo aspektus, nes Fondo valdybai ir jos teritoriniams skyriams nesuteikta kompetencija tikrinti ar kitaip daryti įtaką laikytis asmens apsaugos priemonių naudojimo ar socialinės distancijos taisyklių. Pakartotinai paaiškiname, kad šiuo ligos išmokos skyrimo atveju (vadovaujantis Įstatymo 111 straipsnio 1 dalimi) priežastis „Profesinė liga“ skirta tik identifikuoti asmenims, kuriems ligos išmoka būtų skiriama jiems susirgus COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) dėl jų profesinės veiklos funkcijų ypatybių esant neišvengiamam (būtinam) kontaktui su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu.
Dėkojame Lietuvos savivaldybių asociacijai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei VSDF už bendradarbiavimą.
Visas dokumentas skelbiamas mūsų tinklalapyje:
Peržiūrėti
Lietuvos gydytojų sąjunga ir Lietuvos savivaldybių asociacija š. m. sausio 22 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, LR Socialinių reikalų ir darbo ministeriją bei Sveikatos apsaugos ministeriją dėl būtinybės skubiai ir efektyviai spręsti biurokratinius trukdžius, kurie lemia sudėtingą sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių asmenų teisės į didesnę ligos išmoką įgijimą.
Mūsų nuomone, akivaizdu, kad reikalavimas pateikti dokumentus, pagrindžiančius profesinės veiklos funkcijų vykdymo ir ligos priežastinį ryšį sveikatos priežiūros specialistams, susirgusiems COVID-19 teikiant sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigų COVID skyriuose, yra perteklinis ir padidina administracinę naštą, apsunkina ir taip didelėje nervinėje, emocinėje, protinėje įtampoje dirbančius sveikatos priežiūros specialistus.
Sausio 26 d. šiuo klausimu buvo organizuotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Savivaldybių asociacijos ir LGS nuotolinis pasitarimas, po jo Fondo valdyba pateikė su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suderintą išaiškinimą pagal savo kompetenciją, kuriame pažymi, kad darbdaviui pakanka tik nurodyti, kad darbuotojas užsikrėtė (susirgo) COVID-19 liga savo funkcijas vykdydamas COVID (infekciniame) ar pan. skyriuje (pridedamas užpildytos formos pavyzdys).
Fondo valdyba pažymi, kad:
1. atsakant į klausimą, ar asmuo susirgo vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergančiu asmeniu, darbdaviui nėra keliami reikalavimai atlikti išsamų vertinimą (tyrimą) dėl darbuotojo susirgimo, taip pat ieškoti tiesioginių sąsajų, nuo kurio konkrečiai sergančio asmens darbuotojas užsikrėtė. Atkreiptinas dėmesys, kad išsamus darbuotojo susirgimo vertinimas (tyrimas) nėra būtinas (ir netgi perteklinis) ypač tais atvejais, kai darbuotojas profesinės veiklos funkcijas atlieka, pavyzdžiui, COVID (infekciniame) skyriuje. Tokiu atveju pateikiant trumpą aplinkybių aprašymą, įrodantį darbuotojo susirgimo priežastinį ryšį su pareigų vykdymu, darbdaviui pakanka tik nurodyti, kad darbuotojas užsikrėtė (susirgo) COVID-19 liga savo funkcijas vykdydamas COVID (infekciniame) ar pan. skyriuje (pridedamas užpildytos formos pavyzdys).
2. atkreiptinas dėmesys į tai, jog jokių papildomų dokumentų pateikti, tyrimų atlikti ar įrodymų surinkti Fondo valdybos teritoriniai skyriai nereikalauja (nebent iškyla poreikis pasitikslinti jau pateiktus darbuotojo duomenis), o tuo labiau iš sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose nustatytas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) protrūkis ar teikiamos paslaugos COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems asmenims ar COVID skyriuose.
3. darbdavys, tvirtindamas darbuotojo ligos ir profesinės veiklos funkcijų vykdymo priežastinį ryšį, neturi atsižvelgti į darbuotojų asmens apsaugos priemonių dėvėjimo aspektus, nes Fondo valdybai ir jos teritoriniams skyriams nesuteikta kompetencija tikrinti ar kitaip daryti įtaką laikytis asmens apsaugos priemonių naudojimo ar socialinės distancijos taisyklių. Pakartotinai paaiškiname, kad šiuo ligos išmokos skyrimo atveju (vadovaujantis Įstatymo 111 straipsnio 1 dalimi) priežastis „Profesinė liga“ skirta tik identifikuoti asmenims, kuriems ligos išmoka būtų skiriama jiems susirgus COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) dėl jų profesinės veiklos funkcijų ypatybių esant neišvengiamam (būtinam) kontaktui su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu.
Dėkojame Lietuvos savivaldybių asociacijai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei VSDF už bendradarbiavimą.
Visas dokumentas skelbiamas mūsų tinklalapyje:
Dienos chirurgijos paslaugų sąrašas papildytas naujomis intervencijomis, patikslintos jų atlikimo sąlygos, išplėstas specialistų, galinčių teikti šias paslaugas, ratas.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos nuo liepos 1 d. leis teikti nuotolines paslaugas už ASPĮ ribų
Seimas pritarė Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms, kurios keis Valstybinės ligonių kasos (VLK) sutarčių sudarymo su gydymo įstaigomis principus. Pirmiausia sutartys dėl sveikatos priežiūros paslaugų bus sudaromos su viešojo sektoriaus gydymo įstaigomis, o privačios įstaigos sutartis su VLK galės sudaryti tik dėl tos dalies paslaugų, kurių negalės užtikrinti viešasis sektorius. Ši nauja tvarka nebus taikoma pirminei sveikatos priežiūrai.
Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino Slaugytojo padėjėjo veiklos reikalavimų aprašą: praplėtė šių specialistų kompetencijas, o tai leis slaugytojų padėjėjams atlikti dalį nesudėtingų funkcijų, kurios iki šiol buvo priskiriamos tik slaugytojams.
LNSS įstaigos gydytojas specialistas nuo liepos 1 d., suteikdamas mokamą paslaugą, turės galimybę pacientui išrašyti siuntimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamai paslaugai gauti.
Džiugi žinia ieškantiems informacijos Lietuvių išeivijos spaudoje. Jau galima naudotis portalu SPAUDA.org
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, jog teisė gauti šią paslaugą buvo apibrėžta per plačiai, tačiau sistema jau pradėta tvarkyti
Pacientų pavėžėjimo paslaugos, kurias teikė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT), buvo apmokamos didesniais tarifais, nei leidžia teisės aktai. Iki 85 proc. pavėžėjimo paslaugų kainos kai kuriais mėnesiais sudarė administravimo išlaidos. Nustatyta atvejų, kai vieno kilometro pavėžėjimas valstybei kainavo 159 Eur. Ketvirtadalis 2025 m. skirto finansavimo buvo panaudota ankstesnių metų skoloms padengti. GMPT papildomą finansavimą iš PSDF rezervo gavo nepaisant fiksuoto 2,2 mln. Eur pelno.
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymams pakeisti stacionarinių akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų profilio paslaugų teikimo reikalavimus. Priimti sprendimai leis išsaugoti šias paslaugas regionuose ir užtikrins, kad gyventojai jas galėtų gauti arčiau savo gyvenamosios vietos.