Įgyvendintas LGS siūlymas dėl didesnės nedarbingumo išmokos užsikrėtus COVID-19
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
Įgyvendintas LGS siūlymas dėl didesnės nedarbingumo išmokos užsikrėtus COVID-19
Lietuvos gydytojų sąjunga ir Lietuvos savivaldybių asociacija š. m. sausio 22 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, LR Socialinių reikalų ir darbo ministeriją bei Sveikatos apsaugos ministeriją dėl būtinybės skubiai ir efektyviai spręsti biurokratinius trukdžius, kurie lemia sudėtingą sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių asmenų teisės į didesnę ligos išmoką įgijimą.
Mūsų nuomone, akivaizdu, kad reikalavimas pateikti dokumentus, pagrindžiančius profesinės veiklos funkcijų vykdymo ir ligos priežastinį ryšį sveikatos priežiūros specialistams, susirgusiems COVID-19 teikiant sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigų COVID skyriuose, yra perteklinis ir padidina administracinę naštą, apsunkina ir taip didelėje nervinėje, emocinėje, protinėje įtampoje dirbančius sveikatos priežiūros specialistus.
Sausio 26 d. šiuo klausimu buvo organizuotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Savivaldybių asociacijos ir LGS nuotolinis pasitarimas, po jo Fondo valdyba pateikė su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suderintą išaiškinimą pagal savo kompetenciją, kuriame pažymi, kad darbdaviui pakanka tik nurodyti, kad darbuotojas užsikrėtė (susirgo) COVID-19 liga savo funkcijas vykdydamas COVID (infekciniame) ar pan. skyriuje (pridedamas užpildytos formos pavyzdys).
Fondo valdyba pažymi, kad:
1. atsakant į klausimą, ar asmuo susirgo vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergančiu asmeniu, darbdaviui nėra keliami reikalavimai atlikti išsamų vertinimą (tyrimą) dėl darbuotojo susirgimo, taip pat ieškoti tiesioginių sąsajų, nuo kurio konkrečiai sergančio asmens darbuotojas užsikrėtė. Atkreiptinas dėmesys, kad išsamus darbuotojo susirgimo vertinimas (tyrimas) nėra būtinas (ir netgi perteklinis) ypač tais atvejais, kai darbuotojas profesinės veiklos funkcijas atlieka, pavyzdžiui, COVID (infekciniame) skyriuje. Tokiu atveju pateikiant trumpą aplinkybių aprašymą, įrodantį darbuotojo susirgimo priežastinį ryšį su pareigų vykdymu, darbdaviui pakanka tik nurodyti, kad darbuotojas užsikrėtė (susirgo) COVID-19 liga savo funkcijas vykdydamas COVID (infekciniame) ar pan. skyriuje (pridedamas užpildytos formos pavyzdys).
2. atkreiptinas dėmesys į tai, jog jokių papildomų dokumentų pateikti, tyrimų atlikti ar įrodymų surinkti Fondo valdybos teritoriniai skyriai nereikalauja (nebent iškyla poreikis pasitikslinti jau pateiktus darbuotojo duomenis), o tuo labiau iš sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose nustatytas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) protrūkis ar teikiamos paslaugos COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems asmenims ar COVID skyriuose.
3. darbdavys, tvirtindamas darbuotojo ligos ir profesinės veiklos funkcijų vykdymo priežastinį ryšį, neturi atsižvelgti į darbuotojų asmens apsaugos priemonių dėvėjimo aspektus, nes Fondo valdybai ir jos teritoriniams skyriams nesuteikta kompetencija tikrinti ar kitaip daryti įtaką laikytis asmens apsaugos priemonių naudojimo ar socialinės distancijos taisyklių. Pakartotinai paaiškiname, kad šiuo ligos išmokos skyrimo atveju (vadovaujantis Įstatymo 111 straipsnio 1 dalimi) priežastis „Profesinė liga“ skirta tik identifikuoti asmenims, kuriems ligos išmoka būtų skiriama jiems susirgus COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) dėl jų profesinės veiklos funkcijų ypatybių esant neišvengiamam (būtinam) kontaktui su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu.
Dėkojame Lietuvos savivaldybių asociacijai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei VSDF už bendradarbiavimą.
Visas dokumentas skelbiamas mūsų tinklalapyje:
Peržiūrėti
Lietuvos gydytojų sąjunga ir Lietuvos savivaldybių asociacija š. m. sausio 22 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, LR Socialinių reikalų ir darbo ministeriją bei Sveikatos apsaugos ministeriją dėl būtinybės skubiai ir efektyviai spręsti biurokratinius trukdžius, kurie lemia sudėtingą sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių asmenų teisės į didesnę ligos išmoką įgijimą.
Mūsų nuomone, akivaizdu, kad reikalavimas pateikti dokumentus, pagrindžiančius profesinės veiklos funkcijų vykdymo ir ligos priežastinį ryšį sveikatos priežiūros specialistams, susirgusiems COVID-19 teikiant sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigų COVID skyriuose, yra perteklinis ir padidina administracinę naštą, apsunkina ir taip didelėje nervinėje, emocinėje, protinėje įtampoje dirbančius sveikatos priežiūros specialistus.
Sausio 26 d. šiuo klausimu buvo organizuotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Savivaldybių asociacijos ir LGS nuotolinis pasitarimas, po jo Fondo valdyba pateikė su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suderintą išaiškinimą pagal savo kompetenciją, kuriame pažymi, kad darbdaviui pakanka tik nurodyti, kad darbuotojas užsikrėtė (susirgo) COVID-19 liga savo funkcijas vykdydamas COVID (infekciniame) ar pan. skyriuje (pridedamas užpildytos formos pavyzdys).
Fondo valdyba pažymi, kad:
1. atsakant į klausimą, ar asmuo susirgo vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergančiu asmeniu, darbdaviui nėra keliami reikalavimai atlikti išsamų vertinimą (tyrimą) dėl darbuotojo susirgimo, taip pat ieškoti tiesioginių sąsajų, nuo kurio konkrečiai sergančio asmens darbuotojas užsikrėtė. Atkreiptinas dėmesys, kad išsamus darbuotojo susirgimo vertinimas (tyrimas) nėra būtinas (ir netgi perteklinis) ypač tais atvejais, kai darbuotojas profesinės veiklos funkcijas atlieka, pavyzdžiui, COVID (infekciniame) skyriuje. Tokiu atveju pateikiant trumpą aplinkybių aprašymą, įrodantį darbuotojo susirgimo priežastinį ryšį su pareigų vykdymu, darbdaviui pakanka tik nurodyti, kad darbuotojas užsikrėtė (susirgo) COVID-19 liga savo funkcijas vykdydamas COVID (infekciniame) ar pan. skyriuje (pridedamas užpildytos formos pavyzdys).
2. atkreiptinas dėmesys į tai, jog jokių papildomų dokumentų pateikti, tyrimų atlikti ar įrodymų surinkti Fondo valdybos teritoriniai skyriai nereikalauja (nebent iškyla poreikis pasitikslinti jau pateiktus darbuotojo duomenis), o tuo labiau iš sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose nustatytas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) protrūkis ar teikiamos paslaugos COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems asmenims ar COVID skyriuose.
3. darbdavys, tvirtindamas darbuotojo ligos ir profesinės veiklos funkcijų vykdymo priežastinį ryšį, neturi atsižvelgti į darbuotojų asmens apsaugos priemonių dėvėjimo aspektus, nes Fondo valdybai ir jos teritoriniams skyriams nesuteikta kompetencija tikrinti ar kitaip daryti įtaką laikytis asmens apsaugos priemonių naudojimo ar socialinės distancijos taisyklių. Pakartotinai paaiškiname, kad šiuo ligos išmokos skyrimo atveju (vadovaujantis Įstatymo 111 straipsnio 1 dalimi) priežastis „Profesinė liga“ skirta tik identifikuoti asmenims, kuriems ligos išmoka būtų skiriama jiems susirgus COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) dėl jų profesinės veiklos funkcijų ypatybių esant neišvengiamam (būtinam) kontaktui su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu.
Dėkojame Lietuvos savivaldybių asociacijai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei VSDF už bendradarbiavimą.
Visas dokumentas skelbiamas mūsų tinklalapyje:

Ligoninė nurodo, kad siekiant užtikrinti Ligoninės finansinį tvarumą Ligoninėje būtų teikiami rašytiniai pasiūlymai ligoninės darbuotojams (DK 45 str.) keisti jų darbo sutartyje numatytas darbo apmokėjimo sąlygas, nustatant LNSS šakos kolektyvinėje sutartyje numatytus kiekvienai profesinei grupei minimalius pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies (Ap) koeficientus ir kiekvienam darbuotojui be pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies minimalaus koeficiento(Ap) darbo sutartyse būtų nustatoma atitinkama darbo užmokesčio kintamoji dalis- Ak, kompensuojanti kiekvieno darbuotojo darbo užmokesčio skirtumą, kuris 2027 metais atsirastų dėl mažesnio pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficiento Ap nustatymo.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Numatyta, kad 2027-aisiais PSDF pajamos sieks 4,86 mlrd. eurų ir bus 12,9 proc. didesnės nei šiemet, o išlaidos sudarys 4,76 mlrd. eurų – 10,5 proc. daugiau nei 2026 metais. Didesnis finansavimas leis toliau plėsti gyventojams teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, didinti jų prieinamumą, kompensuoti naujus vaistus ir medicinos priemones bei stiprinti sveikatos sistemos skaitmenizaciją.

Nuo lapkričio 1 d. Skubiosios medicinos pagalbos (SMP) skyriuose - pokytis - suteikus daugiau savarankiškumo SMP specializacijos išplėstinės praktikos slaugytojams, jie galės patys apžiūrėti lengvesnės būklės pacientus ir suteikti jiems reikiamą pagalbą. Dėl to gyventojai atsakymus gaus nedelsiant, o gydytojai galės visą dėmesį skirti sudėtingiems ir gyvybei pavojingiems atvejams.







