Šaliai nusipelniusiems medikams – Valstybės apdovanojimai
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus Lietuvai, už jos vardo garsinimą pasaulyje Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais paskelbė apdovanojantis labiausiai mūsų šaliai nusipelniusius medikus.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi apdovanotas prof. Balys Dainys – gydytojas urologas, nefrologas, chirurgas, aktyvus organų transplantacijos ir organų donorystės puoselėtojas, Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ steigėjas.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi apdovanoti
LSMU prof. dr. Vytenis Pranas Deltuva, gydytojas neurochirurgas;
LSMU prof. Ričardas Kubilius, veido ir žandikaulių chirurgas;
Akademikas prof. Vaidutis Kučinskas, LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas;
VU doc. Mindaugas Šerpytis, gydytojas anesteziologas reanimatologas;
LSMU dr. Tomas Tamošuitis, gydytojas anesteziologas reanimatologas, vienas iš organų donorystės sklaidos lyderių šalyje.
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanotas Nerijus Mikelionis – viešosios įstaigos Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius, „Koronos karštosios linijos“ iniciatorius ir įkūrėjas.
Už pasiaukojimą, tvirtą pareigos jausmą ir išskirtinę drąsą, pademonstruotą itin sudėtingomis COVID-19 aplinkybėmis gelbstint gyvybes,
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai šiemet skirti 33 Lietuvos medicinos darbuotojams, didžiajai daliai jų – po mirties. „Apdovanodami medikus, kurie gelbėjo gyvybes, nepaisydami gresiančio pavojaus savo sveikatai ir gyvybei, išreiškiame jiems amžiną pagarbą. Tačiau ir toliau reikšti kasdienę pagarbą tiems, kurie vis dar kovoja su koronaviruso infekcija, turime visomis išgalėmis didindami medikų saugumą darbe ir jų socialines garantijas“, – sakė Prezidentas.
Už pasiaukojimą ir atsidavimą itin sudėtingomis aplinkybėmis gelbstint gyvybes, nepaisant gresiančio pavojaus savo sveikatai ir gyvybei, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti šie Lietuvos Respublikos medicinos darbuotojai: Jolanta Karanauskienė, Radviliškio ligoninės Priėmimo skubiosios pagalbos skyriaus vyresnioji slaugytoja; Gražvydė Masiliūnienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės direktoriaus slaugai pavaduotoja; Jūratė Milaknienė, Prienų ligoninės direktorė; Mindaugas Ramanauskas, Marijampolės ligoninės Anestezijos ir intensyviosios terapijos COVID-19 skyriaus slaugytojas; Danguolė Skrupskienė, Kupiškio rajono savivaldybės Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistė.
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi po mirties pagerbiami: Aleksandras Bartusevičius, Gintaras Berenis, Valentina Bilan, Silvija Bliūdžiuvienė, Vilija Briedelytė, Romas Činčiukas, Antanas Damulis, Regina Gaižutienė, Vilija Girdauskienė, Irūna Ignatavičienė, Veslava Kaleda, Irena Kontrimienė, Valdas Kuolas, Jadvyga Meleikienė, Jevgenija Mickienė, Vilma Nikitinienė, Egidija Petkevičienė, Birutė Pučkova, Virginija Rutkauskienė, Steponas Česlovas Strodomskis, Laima Šabūnienė, Danutė Šalkauskienė, Anastazija Vaičekauskienė, Aistė Valentukevičienė, Danguolė Vanagienė, Valentinas Virbickas, Marytė Vitkauskienė ir Juozas Vyšniauskas.
Pagal Prezidento komunikacijos grupės informaciją
Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus Lietuvai, už jos vardo garsinimą pasaulyje Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais paskelbė apdovanojantis labiausiai mūsų šaliai nusipelniusius medikus.

Spalio 3 d. LGS pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo. Dokumentu įsipareigojama dešimtus metus iš eilės didinti darbo užmokestį LNSS gydymo įstaigų darbuotojams. Kitais metais prioritetas bus teikiamas mažiausiai uždirbantiems.

Per 5 metus PSDF padidėjo nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų. Tai atrodytų tarsi ir gerai, bet realiai visas tas iš lėto didėjančias pajamas „suvalgė“ didesni atlyginimai ir infliacija. Jei lygintume su BVP, kaip buvo mažiau nei 5 proc., taip ir liko. Tai tie mūsų 5 proc. BVP sėdi Europos dugne. Realiai galėtų būti 7,5–8 proc. BVP, arba 6 mlrd. vietoj 4 mlrd. eurų, sako VLK direktorius G. Bendorius.

E. sveikatos informacinėje sistemoje sukurta nauja laboratorinių tyrimų duomenų posistemė. Tai reiškia, kad pacientų tyrimų duomenys bus tvarkomi centralizuotai, visos klinikinės laboratorijos teiks tyrimų atsakymus į posistemę tarptautiniu struktūrizuotu formatu. Darbui su nauja posisteme pritaikyti E. sveikatos specialisto ir paciento portalai. Tad suvestus laboratorinių tyrimų duomenis galės matyti tiek gyventojai, prisijungę prie savo paskyros E. sveikatos portale, tiek gydytojai specialisto portale.

Seimas pradėjo svarstyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma įteisinti galimybę gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.

























