Metų moterys gydytojos
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
Konkursuose pagerbtos ir medikės
„Konkursas padeda atskleisti moterų vertybes, savastį, prasmingą veiklą, kūrybos gelmes, kurios svarbios ugdant dabarties ir ateities kartas“, – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akių ligų klinikos profesorė Jūratė Jankauskienė, tapusi devintąja Metų kauniete.
Metų kaunietės rinkimų iškilmės prasidėjo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos sveikinimu: „Nuoširdžiausi sveikinimai jums, kuriančioms ir dirbančioms iš pašaukimo, iš gebėjimo atjausti, iš begalinio atsidavimo. Visoms šio konkurso finalininkėms, kurios pasiekusios savo profesines aukštumas, dalinasi patirtimi su žmonėmis.“ Profesorė J. Jankauskienė su ypatingu atsidavimu, nuoširdumu teikia medicinos pagalbą, o savo profesines žinias ir muzikinius, meninius gebėjimus atskleidžia savanoriškoje švietėjiškoje, kultūrinėje, edukacinėje veikloje. Ji studentams nori perteikti, kad ne tik vaistais galima ligas gydyti, bet ir širdimi, jautrumu, paguoda, šiltu žvilgsniu. „Man labai svarbu, kad šiuolaikinis studentas, būsimas gydytojas, dar studijų suole suvoktų, su kokia liga, galinčia sukelti aklumą, jis turi būti pasiruošęs kovoti ir padėti žmogui ją įveikti“, – kalbėjo profesorė J. Jankauskienė, Lietuvos ir užsienio studentams dėstanti Akių ligų kursą, vadovaujanti studentų ir rezidentų moksliniams darbams, vedanti kvalifikacijos kursus Lietuvos oftalmologams. Ji rengia straipsnius, metodines, mokymo knygas apie išverstakumo priežastis, akiduobės ligas, dalyvauja konferencijose Lietuvoje ir užsienyje. „Konsultuoju ligonius, sergančius Greiviso oftalmopatija ir kitomis akiduobės ligomis, atvykstančius iš visos Lietuvos. Esu Lietuvos apiterapeutų asociacijos prezidentė, rengiu konferencijas bičių produktų taikymo ligoms gydyti ir profilaktikos klausimais. Daugelis bičių produktų tinka ir COVID-19 profilaktikai“, – teigė ji. Metų kaunietė nemažai laiko skiria ir švietėjiškai veiklai. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos nariams ir kt. skaito paskaitas apie akių ligas, kaip jų išvengti ir jas gydyti. Profesorė dalį laisvalaikio skiria kūrybinei raiškai, ji prisideda organizuojant ir vedant tarmių vakarus, kitus kultūros renginius Kaune. Renginiuose skaito ir savo eiles apie gyvenimo prasmę, ieškojimus, išgyvenimus, taurius jausmus, skambina pianinu, kanklėmis. Anot jos, kūryba yra jos gyvenimo dalis. Literatūriniai gebėjimai atvėrė kelią parašyti knygą „Mokytoja, vedusi oftalmologijos keliu“, apie buvusią Akių ligų klinikos vadovę, oftalmologę profesorę Emiliją Daktaravičienę. Pernai ji rinko medžiagą ir parengė knygą „Jautri širdis, taurūs darbai“ apie šviesią asmenybę, kuri šiuo metu užmiršta – gydytoją, Akių ligų klinikos vadovą docentą Juozą Nemeikšą. Šiuo metu ji rengia medžiagą apie dvi kaunietes: pediatrijos Lietuvoje pradininkę, pedagogę ir visuomenės veikėją Vandą Tumėnienę ir savo gyvenimą paskyrusią vaikų ligoms gydyti gydytoją pediatrę Eleną Miknevičienę. Pernai Metų kaunietė suspėjo pristatyti dvi savo poezijos knygas, taip pat 2020 m. surengtos ir trys personalinės jos tapybos darbų parodos. Šiuo metu jos darbai puošia LSMU ligoninės Akušerijos ir ginekologijos kliniką.
Metų kauniete tapo ir LSMU Sveikatos psichologijos katedros docentė Giedrė Širvinskienė. Ji Metų kaunietės rinkimuose nominuota dėl savo veiklų, idėjų, kurios didžiąja dalimi susijusios su šeimomis, vaikų gerovės klausimais, motinyste. Į šias sritis ji pasinėrusi ir kaip mokslininkė, dėstytoja, ir kaip praktikuojanti psichologė Psichologinės paramos ir konsultavimo centre, kuriame teikiama psichologinė pagalba vaikams, šeimoms, individualiems asmenims, grupėms. Matydama, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginančios šeimos, ir norėdama prisidėti prie šeimai palankesnės aplinkos kūrimo mūsų šalyje, doc. G. Širvinskienė yra įsitraukusi į Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos veiklą.
„Gydytojų žinių“ informacija

Ligoninė nurodo, kad siekiant užtikrinti Ligoninės finansinį tvarumą Ligoninėje būtų teikiami rašytiniai pasiūlymai ligoninės darbuotojams (DK 45 str.) keisti jų darbo sutartyje numatytas darbo apmokėjimo sąlygas, nustatant LNSS šakos kolektyvinėje sutartyje numatytus kiekvienai profesinei grupei minimalius pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies (Ap) koeficientus ir kiekvienam darbuotojui be pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies minimalaus koeficiento(Ap) darbo sutartyse būtų nustatoma atitinkama darbo užmokesčio kintamoji dalis- Ak, kompensuojanti kiekvieno darbuotojo darbo užmokesčio skirtumą, kuris 2027 metais atsirastų dėl mažesnio pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficiento Ap nustatymo.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Numatyta, kad 2027-aisiais PSDF pajamos sieks 4,86 mlrd. eurų ir bus 12,9 proc. didesnės nei šiemet, o išlaidos sudarys 4,76 mlrd. eurų – 10,5 proc. daugiau nei 2026 metais. Didesnis finansavimas leis toliau plėsti gyventojams teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, didinti jų prieinamumą, kompensuoti naujus vaistus ir medicinos priemones bei stiprinti sveikatos sistemos skaitmenizaciją.

Nuo lapkričio 1 d. Skubiosios medicinos pagalbos (SMP) skyriuose - pokytis - suteikus daugiau savarankiškumo SMP specializacijos išplėstinės praktikos slaugytojams, jie galės patys apžiūrėti lengvesnės būklės pacientus ir suteikti jiems reikiamą pagalbą. Dėl to gyventojai atsakymus gaus nedelsiant, o gydytojai galės visą dėmesį skirti sudėtingiems ir gyvybei pavojingiems atvejams.









