Metų moterys gydytojos

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

Konkursuose pagerbtos ir medikės

    „Konkursas padeda atskleisti moterų vertybes, savastį, prasmingą veiklą, kūrybos gelmes, kurios svarbios ugdant dabarties ir ateities kartas“, – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akių ligų klinikos profesorė Jūratė Jankauskienė, tapusi devintąja Metų kauniete.

    Metų kaunietės rinkimų iškilmės prasidėjo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos sveikinimu: „Nuoširdžiausi sveikinimai jums, kuriančioms ir dirbančioms iš pašaukimo, iš gebėjimo atjausti, iš begalinio atsidavimo. Visoms šio konkurso finalininkėms, kurios pasiekusios savo profesines aukštumas, dalinasi patirtimi su žmonėmis.“ Profesorė J. Jankauskienė su ypatingu atsidavimu, nuoširdumu teikia medicinos pagalbą, o savo profesines žinias ir muzikinius, meninius gebėjimus atskleidžia savanoriškoje švietėjiškoje, kultūrinėje, edukacinėje veikloje. Ji studentams nori perteikti, kad ne tik vaistais galima ligas gydyti, bet ir širdimi, jautrumu, paguoda, šiltu žvilgsniu. „Man labai svarbu, kad šiuolaikinis studentas, būsimas gydytojas, dar studijų suole suvoktų, su kokia liga, galinčia sukelti aklumą, jis turi būti pasiruošęs kovoti ir padėti žmogui ją įveikti“, – kalbėjo profesorė J. Jankauskienė, Lietuvos ir užsienio studentams dėstanti Akių ligų kursą, vadovaujanti studentų ir rezidentų moksliniams darbams, vedanti kvalifikacijos kursus Lietuvos oftalmologams. Ji rengia straipsnius, metodines, mokymo knygas apie išverstakumo priežastis, akiduobės ligas, dalyvauja konferencijose Lietuvoje ir užsienyje. „Konsultuoju ligonius, sergančius Greiviso oftalmopatija ir kitomis akiduobės ligomis, atvykstančius iš visos Lietuvos. Esu Lietuvos apiterapeutų asociacijos prezidentė, rengiu konferencijas bičių produktų taikymo ligoms gydyti ir profilaktikos klausimais. Daugelis bičių produktų tinka ir COVID-19 profilaktikai“, – teigė ji. Metų kaunietė nemažai laiko skiria ir švietėjiškai veiklai. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos nariams ir kt. skaito paskaitas apie akių ligas, kaip jų išvengti ir jas gydyti. Profesorė dalį laisvalaikio skiria kūrybinei raiškai, ji prisideda organizuojant ir vedant tarmių vakarus, kitus kultūros renginius Kaune. Renginiuose skaito ir savo eiles apie gyvenimo prasmę, ieškojimus, išgyvenimus, taurius jausmus, skambina pianinu, kanklėmis. Anot jos, kūryba yra jos gyvenimo dalis. Literatūriniai gebėjimai atvėrė kelią parašyti knygą „Mokytoja, vedusi oftalmologijos keliu“, apie buvusią Akių ligų klinikos vadovę, oftalmologę profesorę Emiliją Daktaravičienę. Pernai ji rinko medžiagą ir parengė knygą „Jautri širdis, taurūs darbai“ apie šviesią asmenybę, kuri šiuo metu užmiršta – gydytoją, Akių ligų klinikos vadovą docentą Juozą Nemeikšą. Šiuo metu ji rengia medžiagą apie dvi kaunietes: pediatrijos Lietuvoje pradininkę, pedagogę ir visuomenės veikėją Vandą Tumėnienę ir savo gyvenimą paskyrusią vaikų ligoms gydyti gydytoją pediatrę Eleną Miknevičienę. Pernai Metų kaunietė suspėjo pristatyti dvi savo poezijos knygas, taip pat 2020 m. surengtos ir trys personalinės jos tapybos darbų parodos. Šiuo metu jos darbai puošia LSMU ligoninės Akušerijos ir ginekologijos kliniką.

    Metų kauniete tapo ir LSMU Sveikatos psichologijos katedros docentė Giedrė Širvinskienė. Ji Metų kaunietės rinkimuose nominuota dėl savo veiklų, idėjų, kurios didžiąja dalimi susijusios su šeimomis, vaikų gerovės klausimais, motinyste. Į šias sritis ji pasinėrusi ir kaip mokslininkė, dėstytoja, ir kaip praktikuojanti psichologė Psichologinės paramos ir konsultavimo centre, kuriame teikiama psichologinė pagalba vaikams, šeimoms, individualiems asmenims, grupėms. Matydama, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginančios šeimos, ir norėdama prisidėti prie šeimai palankesnės aplinkos kūrimo mūsų šalyje, doc. G. Širvinskienė yra įsitraukusi į Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos veiklą.

    19-ą kartą uostamiestyje vyko ir tradiciniai Metų klaipėdietės rinkimai. Nerimo ir suvaržymų kupini praėję ir šie metai paliko dėkingumo medikams žymę klaipėdiečių širdyse. Nenuostabu, kad uostamiesčio žmonės savo dėkingumą visiems medikams išreiškė balsuodami už Klaipėdos universitetinės ligoninės infekcinių ligų gydytoją, COVID-19 skyriaus vedėją Rasą Girdžiūnienę. Medikė nuo pirmosios pandemijos dienos dirba su sunkiaisiais koronavirusu sergančiais ligoniais. „Žemai lenkiu galvą prieš šią daktarę, kuri sunkiausio 2020 m. lapkričio mėn. COVID-19 piko metu dvi savaites rėmėsi už mane su pačia giltine... Ir ištraukė! Jos žinių ir atkaklumo dėka gyvuoju ir kvėpuoju“, – dienraščio „Klaipėda“ interneto tinklalapyje rašė R. Girdžiūnienei dėkingas pacientas. „Profesionali, dalykiška ir atjaučianti gydytoja. Daug metų tenka kreiptis pagalbos į jos skyrių. Džiaugiamės gydytojos laimėjimais. Ir balsuojame. Ačiū Jums, Rasa, už pasiaukojamą darbą“, – neslėpė dėkingumo kitas žmogus. Bendradarbiai minėjo šios gydytojos profesionalumą, teigiamą nusiteikimą darbe ir atokvėpio minutėmis, norą ir siekį visiems ir visada padėti. Jai ir kitos Metų klaipėdietės rinkimų finalininkėms padėkota už puikius darbus, įteikti konkurso finalininkėms skirti prizai, dovanos ir gėlės.

„Gydytojų žinių“ informacija
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. liepos 7 d.
„Nuoširdžiai dėkojame jums visiems už tai, ką padarėte Lietuvos labui ir ką nuveiksite ateityje. Kiekvieno iš Jūsų gyvenimo pavyzdys – tai gyvas drąsios, kūrybingos, modernios valstybės, aktyviai dalyvaujančios tarptautiniame gyvenime, įrodymas“, – teikdamas ordinus ir medalius sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės dienos proga per 70 Lietuvos ir užsienio piliečių buvo apdovanoti Valstybės ordinais ir medaliais.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 30 d.
VASPV tarnyba parengė standartų šeimos medicinos paslaugai versiją, kuri įsigaliojo 2025 m. gegužės 25 d. Šiuo metu Lietuvoje yra išduota 70 įstaigos akreditavimo pažymėjimų, o apie 35 proc. pacientų yra prisirašę prie įstaigų, akredituotų šeimos medicinos paslaugai.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 19 d.
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 16 d.
Seimo Audito komitetas kelia klausimus dėl PSDF biudžeto rezervo dydžio pagrįstumo ir maksimalaus dydžio
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 12 d.
Nuo 2025 m. liepos 1 dienos penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – prijungiamos prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), kuriai pereina visos jų teisės ir pareigos. Šia pertvarka siekiama modernizuoti ir efektyvinti privalomojo sveikatos draudimo vykdymą visos šalies mastu.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 11 d.
Birželio 10 d. po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų draudžiama iš pacientų reikalauti papildomų mokėjimų už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Šie pakeitimai įvardijami kaip pirmasis žingsnis, stiprinant viešąjį sveikatos sektorių.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 5 d.
Nesveikas gyvenimo būdas ir fizinio aktyvumo stoka tiesiogiai veda prie daugelio sveikatos problemų. Ten, kur nesuveikia prevencija, tenka įsikišti gydytojams. Kartais tai nutinka pernelyg vėlai. Kainą dėl to moka ne vien pacientai, jų artimieji, bet ir mūsų valstybė.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 2 d.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vertins gydymo įstaigų padarytą pažangą ir nustatys įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų darbo užmokestį pagal atnaujintus rodiklius. Bus stebima, ar įstaigos racionaliai naudoja finansinius išteklius ir ar laiku bei kokybiškai pacientams suteikia paslaugas.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. gegužės 19 d.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba primena, kad jau galima prisijungti prie Sveikatos specialistų kompetencijų platformos , kurioje yra kaupiami sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo duomenys gauti nuo šių metų sausio 1 d.
2025 m. gegužės 8 d.
Šiemet minime žymaus vokiečių fiziko Vilhelmo Konrado Rentgeno gimimo 180-ąsias metines. Jis buvo keleto Vokietijos universitetų profesorius. Tai – pirmasis fizikas, 1901 m. gavęs Nobelio fizikos premiją. Jis buvo vienturtis sūnus pasiturinčių gelumbės gamintojų šeimoje, kuri gyveno Lenepe (dabar – Remšeidas). 1848 m. revoliucijos ir politinis sujudimas nulėmė, kad Rentgenų šeima prarado Vokietijos pilietybę ir nusprendė persikelti į Apeldorno miestą Vidurio Rytų Nyderlanduose. Būtent ten Vilhelmas praleido didžiąją dalį vaikystės. Pradinį ir vidurinį išsilavinimą jis įgijo privačiame Martino Hermano van Dorno institute Apeldorne. Būdamas septyniolikos ėmė lankyti Utrechto technikos mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikatūros nupiešimu. Būsimojo mokslininko ateitis tada neatrodė šviesi. Pašalintas iš mokyklos ir nelaikęs baigiamųjų egzaminų, jis negalėjo būti priimtas į Utrechto universitetą. Tačiau jis neoficialiai jame lankė fizikos, botanikos, zoologijos ir chemijos paskaitas.