Metų moterys gydytojos
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
Konkursuose pagerbtos ir medikės
„Konkursas padeda atskleisti moterų vertybes, savastį, prasmingą veiklą, kūrybos gelmes, kurios svarbios ugdant dabarties ir ateities kartas“, – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akių ligų klinikos profesorė Jūratė Jankauskienė, tapusi devintąja Metų kauniete.
Metų kaunietės rinkimų iškilmės prasidėjo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos sveikinimu: „Nuoširdžiausi sveikinimai jums, kuriančioms ir dirbančioms iš pašaukimo, iš gebėjimo atjausti, iš begalinio atsidavimo. Visoms šio konkurso finalininkėms, kurios pasiekusios savo profesines aukštumas, dalinasi patirtimi su žmonėmis.“ Profesorė J. Jankauskienė su ypatingu atsidavimu, nuoširdumu teikia medicinos pagalbą, o savo profesines žinias ir muzikinius, meninius gebėjimus atskleidžia savanoriškoje švietėjiškoje, kultūrinėje, edukacinėje veikloje. Ji studentams nori perteikti, kad ne tik vaistais galima ligas gydyti, bet ir širdimi, jautrumu, paguoda, šiltu žvilgsniu. „Man labai svarbu, kad šiuolaikinis studentas, būsimas gydytojas, dar studijų suole suvoktų, su kokia liga, galinčia sukelti aklumą, jis turi būti pasiruošęs kovoti ir padėti žmogui ją įveikti“, – kalbėjo profesorė J. Jankauskienė, Lietuvos ir užsienio studentams dėstanti Akių ligų kursą, vadovaujanti studentų ir rezidentų moksliniams darbams, vedanti kvalifikacijos kursus Lietuvos oftalmologams. Ji rengia straipsnius, metodines, mokymo knygas apie išverstakumo priežastis, akiduobės ligas, dalyvauja konferencijose Lietuvoje ir užsienyje. „Konsultuoju ligonius, sergančius Greiviso oftalmopatija ir kitomis akiduobės ligomis, atvykstančius iš visos Lietuvos. Esu Lietuvos apiterapeutų asociacijos prezidentė, rengiu konferencijas bičių produktų taikymo ligoms gydyti ir profilaktikos klausimais. Daugelis bičių produktų tinka ir COVID-19 profilaktikai“, – teigė ji. Metų kaunietė nemažai laiko skiria ir švietėjiškai veiklai. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos nariams ir kt. skaito paskaitas apie akių ligas, kaip jų išvengti ir jas gydyti. Profesorė dalį laisvalaikio skiria kūrybinei raiškai, ji prisideda organizuojant ir vedant tarmių vakarus, kitus kultūros renginius Kaune. Renginiuose skaito ir savo eiles apie gyvenimo prasmę, ieškojimus, išgyvenimus, taurius jausmus, skambina pianinu, kanklėmis. Anot jos, kūryba yra jos gyvenimo dalis. Literatūriniai gebėjimai atvėrė kelią parašyti knygą „Mokytoja, vedusi oftalmologijos keliu“, apie buvusią Akių ligų klinikos vadovę, oftalmologę profesorę Emiliją Daktaravičienę. Pernai ji rinko medžiagą ir parengė knygą „Jautri širdis, taurūs darbai“ apie šviesią asmenybę, kuri šiuo metu užmiršta – gydytoją, Akių ligų klinikos vadovą docentą Juozą Nemeikšą. Šiuo metu ji rengia medžiagą apie dvi kaunietes: pediatrijos Lietuvoje pradininkę, pedagogę ir visuomenės veikėją Vandą Tumėnienę ir savo gyvenimą paskyrusią vaikų ligoms gydyti gydytoją pediatrę Eleną Miknevičienę. Pernai Metų kaunietė suspėjo pristatyti dvi savo poezijos knygas, taip pat 2020 m. surengtos ir trys personalinės jos tapybos darbų parodos. Šiuo metu jos darbai puošia LSMU ligoninės Akušerijos ir ginekologijos kliniką.
Metų kauniete tapo ir LSMU Sveikatos psichologijos katedros docentė Giedrė Širvinskienė. Ji Metų kaunietės rinkimuose nominuota dėl savo veiklų, idėjų, kurios didžiąja dalimi susijusios su šeimomis, vaikų gerovės klausimais, motinyste. Į šias sritis ji pasinėrusi ir kaip mokslininkė, dėstytoja, ir kaip praktikuojanti psichologė Psichologinės paramos ir konsultavimo centre, kuriame teikiama psichologinė pagalba vaikams, šeimoms, individualiems asmenims, grupėms. Matydama, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginančios šeimos, ir norėdama prisidėti prie šeimai palankesnės aplinkos kūrimo mūsų šalyje, doc. G. Širvinskienė yra įsitraukusi į Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos veiklą.
„Gydytojų žinių“ informacija

Spalio 3 d. LGS pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo. Dokumentu įsipareigojama dešimtus metus iš eilės didinti darbo užmokestį LNSS gydymo įstaigų darbuotojams. Kitais metais prioritetas bus teikiamas mažiausiai uždirbantiems.

Per 5 metus PSDF padidėjo nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų. Tai atrodytų tarsi ir gerai, bet realiai visas tas iš lėto didėjančias pajamas „suvalgė“ didesni atlyginimai ir infliacija. Jei lygintume su BVP, kaip buvo mažiau nei 5 proc., taip ir liko. Tai tie mūsų 5 proc. BVP sėdi Europos dugne. Realiai galėtų būti 7,5–8 proc. BVP, arba 6 mlrd. vietoj 4 mlrd. eurų, sako VLK direktorius G. Bendorius.

E. sveikatos informacinėje sistemoje sukurta nauja laboratorinių tyrimų duomenų posistemė. Tai reiškia, kad pacientų tyrimų duomenys bus tvarkomi centralizuotai, visos klinikinės laboratorijos teiks tyrimų atsakymus į posistemę tarptautiniu struktūrizuotu formatu. Darbui su nauja posisteme pritaikyti E. sveikatos specialisto ir paciento portalai. Tad suvestus laboratorinių tyrimų duomenis galės matyti tiek gyventojai, prisijungę prie savo paskyros E. sveikatos portale, tiek gydytojai specialisto portale.

Seimas pradėjo svarstyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma įteisinti galimybę gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.

Gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali šie sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas. Laikinai einančios sveikatos apsaugos ministro pareigas Marijos Jakubauskienės įsakymu tikslinama iki šiol galiojusi tvarka, pagal kurią pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę pacientui galėjo išrašyti tik gydytojas.

























