Miglotas rytojus minint Slaugos dieną
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
„Leiskime slaugytojams atsipūsti“ – tokia tema vyko Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos spaudos konferencija, skirta Tarptautinei slaugytojų dienai. Joje dalyvavo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotoja, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė ir Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė. Anot jos, sveikatos apsaugos darbuotojai gyvena intensyvų laikotarpį. COVID-19 pandemija parodė, kad šios profesijos atstovai turi daug problemų. Dabar kalbama apie nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties pratęsimą. „Tačiau, kiek suprantame, tas pratęsimas neįvyks. Vyks naujos derybos dėl naujos kolektyvinės šakos sutarties su visomis profesinėmis sąjungomis. Tikrai norėtųsi tikėti, jog susitarti pavyks. Galiu pasakyti, kad slaugos specialistų organizacija nepasirašys sutarties vien todėl, kad ji tik būtų pasirašyta. Sutartyje turės būti susitarimas su konkrečiais įsipareigojimais, su konkrečiai nustatytais žingsniais, t. y. finansiniais įsipareigojimais, kad sutartyje matytųsi rūpestis dėl darbuotojų. Mūsų organizacija sulaukė ypač daug skambučių per visą pandemijos laikotarpį. Sulaukiame jų ir dabar, kalbamės su žmonėmis, juos konsultuojame, stengiamės padėti jiems. Tačiau vis dažniau girdime siūlymus prisijungti prie įvairių akcijų, jas organizuoti, nes neskiriamas finansavimas, žmonės jaučiasi nuvilti. Slaugos specialistams iš tikrųjų sunku dirbti. Sunku pasakyti, kokia bus ateitis, bandome išlaikyti ir optimizmą, bet kartu jaučiame ryžtą ir valią, kad apgintume savus darbuotojus.
Slaugytojų dieną mes švenčiame kasmet. Pernai ji buvo šiek tiek apribota, nes tąsyk buvo pats pandemijos pikas. Šiemet nuotolinėje konferencijoje dalyvaujame dvigubomis pajėgomis. Minėjimo dienos temą mums padiktavo Tarptautinė slaugytojų taryba. Tai didžiausia tarptautinė slaugytojų organizacija, vienijanti nacionalines slaugytojų organizacijas iš 130 pasaulio šalių. Ši organizacija savo veiklą pradėjo daugiau kaip prieš šimtmetį. Ji pasiūlė tą temą visiems vieningai visame pasaulyje: „Slaugytojų lyderių balsas: ateities sveikatos priežiūros vizija“. Buvo pasiūlyta kalbėti apie slaugytojų problemas, apie tai, kad slaugytojai yra pavargę, kad jų trūksta visame pasaulyje ir kad reikia didinti investavimą paruošiant darbuotojus darbo rinkai bei išsaugant juos darbe, suteikiant jiems galimybę pailsėti. Tai traktuojama kaip būtinybė, o ne paslauga – atgauti jėgas, kad galėtų toliau dirbti. Iš tikrųjų visame pasaulyje slaugytojų situacija yra sunki, nes visose šalyse jų trūksta. Trūkumo negalima kompensuoti ruošiant kuo daugiau slaugytojų. Reikia užtikrinti, kad ši darbo vieta jiems būtų patraukli, kad jie norėtų ateiti ir dirbti“, – spaudos konferencijoje sakė Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė A. Volodkaitė.
Parlamentarė O. Leiputė priminė, kad socialdemokratai ragina valdžią nedelsiant vykdyti pažadus gelbėti gyvybiškai svarbią sritį. Anot parlamentarės, slaugytojų darbas vadinamas priešakine kovos su pandemija linija – tai visas „juodžiausias darbas ligoninėse, ilgalaikio gydymo įstaigose, slaugos namuose, mokyklose, bendruomenėse, valstybinėse sveikatos priežiūros institucijose. Bet, pažvelgus į jų atlyginimus ir krūvius, neatrodo, kad valstybė vertintų šį darbą. Nesveiki darbo krūviai, mikroskopinis atlygis, miglotas rytojus – tai slaugytojų kasdienybė Lietuvoje. Socialdemokratai pasisako už slaugos paslaugų plėtrą: užmokesčio didinimą, sveikatą tausojančius darbo krūvius, institucinės slaugos ir slaugos namuose plėtrą, papildomų slaugos paslaugų finansavimo fondą. „Mes, politikai, turėtume peržiūrėti teisės aktus, kurie reglamentuoja slaugytojų darbo valandas, sąlygas, krūvius ir užmokestį. Atlyginimai už darbą turėtų būti adekvatūs įdedamoms paslaugoms“, – įsitikinusi parlamentarė O. Leiputė.
„Gydytojų žinių“ informacija
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigalioja atnaujinta pacientų skundų dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pažeistų paciento teisių nagrinėjimo tvarka .
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) išdavimo (pardavimo) tvarką, kuri įsigalios lapkričio mėnesį ir bus paprastesnė bei patogesnė tiek pacientams, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.
Gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali šie sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas. Laikinai einančios sveikatos apsaugos ministro pareigas Marijos Jakubauskienės įsakymu tikslinama iki šiol galiojusi tvarka, pagal kurią pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę pacientui galėjo išrašyti tik gydytojas.
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos patarėja paskirta ir nuo rugpjūčio 1 d. Ekonominės ir socialinės politikos grupėje pradeda dirbti Sonata Jarmalaitė. Patarėja bus atsakinga už asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimus .
SAM įpareigojo šalies stacionarines gydymo įstaigas savo vidaus tvarkose numatyti, kaip bus užtikrinamas artimųjų orus atsisveikinamas su mirštančiu pacientu. Iki šiol prievolė stacionarines paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms užtikrinti galimybę mirštančio paciento artimiesiems oriai atsisveikinti su mirštančiuoju nebuvo reglamentuota.
„Nuoširdžiai dėkojame jums visiems už tai, ką padarėte Lietuvos labui ir ką nuveiksite ateityje. Kiekvieno iš Jūsų gyvenimo pavyzdys – tai gyvas drąsios, kūrybingos, modernios valstybės, aktyviai dalyvaujančios tarptautiniame gyvenime, įrodymas“, – teikdamas ordinus ir medalius sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės dienos proga per 70 Lietuvos ir užsienio piliečių buvo apdovanoti Valstybės ordinais ir medaliais.
VASPV tarnyba parengė standartų šeimos medicinos paslaugai versiją, kuri įsigaliojo 2025 m. gegužės 25 d. Šiuo metu Lietuvoje yra išduota 70 įstaigos akreditavimo pažymėjimų, o apie 35 proc. pacientų yra prisirašę prie įstaigų, akredituotų šeimos medicinos paslaugai.
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.
Seimo Audito komitetas kelia klausimus dėl PSDF biudžeto rezervo dydžio pagrįstumo ir maksimalaus dydžio
