Miglotas rytojus minint Slaugos dieną
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
„Leiskime slaugytojams atsipūsti“ – tokia tema vyko Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos spaudos konferencija, skirta Tarptautinei slaugytojų dienai. Joje dalyvavo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotoja, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė ir Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė. Anot jos, sveikatos apsaugos darbuotojai gyvena intensyvų laikotarpį. COVID-19 pandemija parodė, kad šios profesijos atstovai turi daug problemų. Dabar kalbama apie nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties pratęsimą. „Tačiau, kiek suprantame, tas pratęsimas neįvyks. Vyks naujos derybos dėl naujos kolektyvinės šakos sutarties su visomis profesinėmis sąjungomis. Tikrai norėtųsi tikėti, jog susitarti pavyks. Galiu pasakyti, kad slaugos specialistų organizacija nepasirašys sutarties vien todėl, kad ji tik būtų pasirašyta. Sutartyje turės būti susitarimas su konkrečiais įsipareigojimais, su konkrečiai nustatytais žingsniais, t. y. finansiniais įsipareigojimais, kad sutartyje matytųsi rūpestis dėl darbuotojų. Mūsų organizacija sulaukė ypač daug skambučių per visą pandemijos laikotarpį. Sulaukiame jų ir dabar, kalbamės su žmonėmis, juos konsultuojame, stengiamės padėti jiems. Tačiau vis dažniau girdime siūlymus prisijungti prie įvairių akcijų, jas organizuoti, nes neskiriamas finansavimas, žmonės jaučiasi nuvilti. Slaugos specialistams iš tikrųjų sunku dirbti. Sunku pasakyti, kokia bus ateitis, bandome išlaikyti ir optimizmą, bet kartu jaučiame ryžtą ir valią, kad apgintume savus darbuotojus.
Slaugytojų dieną mes švenčiame kasmet. Pernai ji buvo šiek tiek apribota, nes tąsyk buvo pats pandemijos pikas. Šiemet nuotolinėje konferencijoje dalyvaujame dvigubomis pajėgomis. Minėjimo dienos temą mums padiktavo Tarptautinė slaugytojų taryba. Tai didžiausia tarptautinė slaugytojų organizacija, vienijanti nacionalines slaugytojų organizacijas iš 130 pasaulio šalių. Ši organizacija savo veiklą pradėjo daugiau kaip prieš šimtmetį. Ji pasiūlė tą temą visiems vieningai visame pasaulyje: „Slaugytojų lyderių balsas: ateities sveikatos priežiūros vizija“. Buvo pasiūlyta kalbėti apie slaugytojų problemas, apie tai, kad slaugytojai yra pavargę, kad jų trūksta visame pasaulyje ir kad reikia didinti investavimą paruošiant darbuotojus darbo rinkai bei išsaugant juos darbe, suteikiant jiems galimybę pailsėti. Tai traktuojama kaip būtinybė, o ne paslauga – atgauti jėgas, kad galėtų toliau dirbti. Iš tikrųjų visame pasaulyje slaugytojų situacija yra sunki, nes visose šalyse jų trūksta. Trūkumo negalima kompensuoti ruošiant kuo daugiau slaugytojų. Reikia užtikrinti, kad ši darbo vieta jiems būtų patraukli, kad jie norėtų ateiti ir dirbti“, – spaudos konferencijoje sakė Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė A. Volodkaitė.
Parlamentarė O. Leiputė priminė, kad socialdemokratai ragina valdžią nedelsiant vykdyti pažadus gelbėti gyvybiškai svarbią sritį. Anot parlamentarės, slaugytojų darbas vadinamas priešakine kovos su pandemija linija – tai visas „juodžiausias darbas ligoninėse, ilgalaikio gydymo įstaigose, slaugos namuose, mokyklose, bendruomenėse, valstybinėse sveikatos priežiūros institucijose. Bet, pažvelgus į jų atlyginimus ir krūvius, neatrodo, kad valstybė vertintų šį darbą. Nesveiki darbo krūviai, mikroskopinis atlygis, miglotas rytojus – tai slaugytojų kasdienybė Lietuvoje. Socialdemokratai pasisako už slaugos paslaugų plėtrą: užmokesčio didinimą, sveikatą tausojančius darbo krūvius, institucinės slaugos ir slaugos namuose plėtrą, papildomų slaugos paslaugų finansavimo fondą. „Mes, politikai, turėtume peržiūrėti teisės aktus, kurie reglamentuoja slaugytojų darbo valandas, sąlygas, krūvius ir užmokestį. Atlyginimai už darbą turėtų būti adekvatūs įdedamoms paslaugoms“, – įsitikinusi parlamentarė O. Leiputė.
„Gydytojų žinių“ informacija
Pirmąjį šių metų pusmetį dauguma viešųjų gydymo įstaigų dirbo pakankamai stabiliai, tačiau dalis aukštesnio lygmens ligoninių vis dar susiduria su finansiniais iššūkiais, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys.
Spalio 3 d. LGS pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo. Dokumentu įsipareigojama dešimtus metus iš eilės didinti darbo užmokestį LNSS gydymo įstaigų darbuotojams. Kitais metais prioritetas bus teikiamas mažiausiai uždirbantiems.
Per 5 metus PSDF padidėjo nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų. Tai atrodytų tarsi ir gerai, bet realiai visas tas iš lėto didėjančias pajamas „suvalgė“ didesni atlyginimai ir infliacija. Jei lygintume su BVP, kaip buvo mažiau nei 5 proc., taip ir liko. Tai tie mūsų 5 proc. BVP sėdi Europos dugne. Realiai galėtų būti 7,5–8 proc. BVP, arba 6 mlrd. vietoj 4 mlrd. eurų, sako VLK direktorius G. Bendorius.
E. sveikatos informacinėje sistemoje sukurta nauja laboratorinių tyrimų duomenų posistemė. Tai reiškia, kad pacientų tyrimų duomenys bus tvarkomi centralizuotai, visos klinikinės laboratorijos teiks tyrimų atsakymus į posistemę tarptautiniu struktūrizuotu formatu. Darbui su nauja posisteme pritaikyti E. sveikatos specialisto ir paciento portalai. Tad suvestus laboratorinių tyrimų duomenis galės matyti tiek gyventojai, prisijungę prie savo paskyros E. sveikatos portale, tiek gydytojai specialisto portale.
Seimas pradėjo svarstyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma įteisinti galimybę gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigalioja atnaujinta pacientų skundų dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pažeistų paciento teisių nagrinėjimo tvarka .
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) išdavimo (pardavimo) tvarką, kuri įsigalios lapkričio mėnesį ir bus paprastesnė bei patogesnė tiek pacientams, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.
Gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali šie sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas. Laikinai einančios sveikatos apsaugos ministro pareigas Marijos Jakubauskienės įsakymu tikslinama iki šiol galiojusi tvarka, pagal kurią pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę pacientui galėjo išrašyti tik gydytojas.
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos patarėja paskirta ir nuo rugpjūčio 1 d. Ekonominės ir socialinės politikos grupėje pradeda dirbti Sonata Jarmalaitė. Patarėja bus atsakinga už asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimus .
