Miglotas rytojus minint Slaugos dieną
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
„Leiskime slaugytojams atsipūsti“ – tokia tema vyko Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos spaudos konferencija, skirta Tarptautinei slaugytojų dienai. Joje dalyvavo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotoja, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė ir Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė. Anot jos, sveikatos apsaugos darbuotojai gyvena intensyvų laikotarpį. COVID-19 pandemija parodė, kad šios profesijos atstovai turi daug problemų. Dabar kalbama apie nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties pratęsimą. „Tačiau, kiek suprantame, tas pratęsimas neįvyks. Vyks naujos derybos dėl naujos kolektyvinės šakos sutarties su visomis profesinėmis sąjungomis. Tikrai norėtųsi tikėti, jog susitarti pavyks. Galiu pasakyti, kad slaugos specialistų organizacija nepasirašys sutarties vien todėl, kad ji tik būtų pasirašyta. Sutartyje turės būti susitarimas su konkrečiais įsipareigojimais, su konkrečiai nustatytais žingsniais, t. y. finansiniais įsipareigojimais, kad sutartyje matytųsi rūpestis dėl darbuotojų. Mūsų organizacija sulaukė ypač daug skambučių per visą pandemijos laikotarpį. Sulaukiame jų ir dabar, kalbamės su žmonėmis, juos konsultuojame, stengiamės padėti jiems. Tačiau vis dažniau girdime siūlymus prisijungti prie įvairių akcijų, jas organizuoti, nes neskiriamas finansavimas, žmonės jaučiasi nuvilti. Slaugos specialistams iš tikrųjų sunku dirbti. Sunku pasakyti, kokia bus ateitis, bandome išlaikyti ir optimizmą, bet kartu jaučiame ryžtą ir valią, kad apgintume savus darbuotojus.
Slaugytojų dieną mes švenčiame kasmet. Pernai ji buvo šiek tiek apribota, nes tąsyk buvo pats pandemijos pikas. Šiemet nuotolinėje konferencijoje dalyvaujame dvigubomis pajėgomis. Minėjimo dienos temą mums padiktavo Tarptautinė slaugytojų taryba. Tai didžiausia tarptautinė slaugytojų organizacija, vienijanti nacionalines slaugytojų organizacijas iš 130 pasaulio šalių. Ši organizacija savo veiklą pradėjo daugiau kaip prieš šimtmetį. Ji pasiūlė tą temą visiems vieningai visame pasaulyje: „Slaugytojų lyderių balsas: ateities sveikatos priežiūros vizija“. Buvo pasiūlyta kalbėti apie slaugytojų problemas, apie tai, kad slaugytojai yra pavargę, kad jų trūksta visame pasaulyje ir kad reikia didinti investavimą paruošiant darbuotojus darbo rinkai bei išsaugant juos darbe, suteikiant jiems galimybę pailsėti. Tai traktuojama kaip būtinybė, o ne paslauga – atgauti jėgas, kad galėtų toliau dirbti. Iš tikrųjų visame pasaulyje slaugytojų situacija yra sunki, nes visose šalyse jų trūksta. Trūkumo negalima kompensuoti ruošiant kuo daugiau slaugytojų. Reikia užtikrinti, kad ši darbo vieta jiems būtų patraukli, kad jie norėtų ateiti ir dirbti“, – spaudos konferencijoje sakė Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė A. Volodkaitė.
Parlamentarė O. Leiputė priminė, kad socialdemokratai ragina valdžią nedelsiant vykdyti pažadus gelbėti gyvybiškai svarbią sritį. Anot parlamentarės, slaugytojų darbas vadinamas priešakine kovos su pandemija linija – tai visas „juodžiausias darbas ligoninėse, ilgalaikio gydymo įstaigose, slaugos namuose, mokyklose, bendruomenėse, valstybinėse sveikatos priežiūros institucijose. Bet, pažvelgus į jų atlyginimus ir krūvius, neatrodo, kad valstybė vertintų šį darbą. Nesveiki darbo krūviai, mikroskopinis atlygis, miglotas rytojus – tai slaugytojų kasdienybė Lietuvoje. Socialdemokratai pasisako už slaugos paslaugų plėtrą: užmokesčio didinimą, sveikatą tausojančius darbo krūvius, institucinės slaugos ir slaugos namuose plėtrą, papildomų slaugos paslaugų finansavimo fondą. „Mes, politikai, turėtume peržiūrėti teisės aktus, kurie reglamentuoja slaugytojų darbo valandas, sąlygas, krūvius ir užmokestį. Atlyginimai už darbą turėtų būti adekvatūs įdedamoms paslaugoms“, – įsitikinusi parlamentarė O. Leiputė.
„Gydytojų žinių“ informacija
„Nuoširdžiai dėkojame jums visiems už tai, ką padarėte Lietuvos labui ir ką nuveiksite ateityje. Kiekvieno iš Jūsų gyvenimo pavyzdys – tai gyvas drąsios, kūrybingos, modernios valstybės, aktyviai dalyvaujančios tarptautiniame gyvenime, įrodymas“, – teikdamas ordinus ir medalius sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės dienos proga per 70 Lietuvos ir užsienio piliečių buvo apdovanoti Valstybės ordinais ir medaliais.
VASPV tarnyba parengė standartų šeimos medicinos paslaugai versiją, kuri įsigaliojo 2025 m. gegužės 25 d. Šiuo metu Lietuvoje yra išduota 70 įstaigos akreditavimo pažymėjimų, o apie 35 proc. pacientų yra prisirašę prie įstaigų, akredituotų šeimos medicinos paslaugai.
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.
Seimo Audito komitetas kelia klausimus dėl PSDF biudžeto rezervo dydžio pagrįstumo ir maksimalaus dydžio
Nuo 2025 m. liepos 1 dienos penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – prijungiamos prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), kuriai pereina visos jų teisės ir pareigos. Šia pertvarka siekiama modernizuoti ir efektyvinti privalomojo sveikatos draudimo vykdymą visos šalies mastu.
Birželio 10 d. po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų draudžiama iš pacientų reikalauti papildomų mokėjimų už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Šie pakeitimai įvardijami kaip pirmasis žingsnis, stiprinant viešąjį sveikatos sektorių.
Nesveikas gyvenimo būdas ir fizinio aktyvumo stoka tiesiogiai veda prie daugelio sveikatos problemų. Ten, kur nesuveikia prevencija, tenka įsikišti gydytojams. Kartais tai nutinka pernelyg vėlai. Kainą dėl to moka ne vien pacientai, jų artimieji, bet ir mūsų valstybė.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vertins gydymo įstaigų padarytą pažangą ir nustatys įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų darbo užmokestį pagal atnaujintus rodiklius. Bus stebima, ar įstaigos racionaliai naudoja finansinius išteklius ir ar laiku bei kokybiškai pacientams suteikia paslaugas.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba primena, kad jau galima prisijungti prie Sveikatos specialistų kompetencijų platformos , kurioje yra kaupiami sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo duomenys gauti nuo šių metų sausio 1 d.
Šiemet minime žymaus vokiečių fiziko Vilhelmo Konrado Rentgeno gimimo 180-ąsias metines. Jis buvo keleto Vokietijos universitetų profesorius. Tai – pirmasis fizikas, 1901 m. gavęs Nobelio fizikos premiją. Jis buvo vienturtis sūnus pasiturinčių gelumbės gamintojų šeimoje, kuri gyveno Lenepe (dabar – Remšeidas). 1848 m. revoliucijos ir politinis sujudimas nulėmė, kad Rentgenų šeima prarado Vokietijos pilietybę ir nusprendė persikelti į Apeldorno miestą Vidurio Rytų Nyderlanduose. Būtent ten Vilhelmas praleido didžiąją dalį vaikystės. Pradinį ir vidurinį išsilavinimą jis įgijo privačiame Martino Hermano van Dorno institute Apeldorne. Būdamas septyniolikos ėmė lankyti Utrechto technikos mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikatūros nupiešimu. Būsimojo mokslininko ateitis tada neatrodė šviesi. Pašalintas iš mokyklos ir nelaikęs baigiamųjų egzaminų, jis negalėjo būti priimtas į Utrechto universitetą. Tačiau jis neoficialiai jame lankė fizikos, botanikos, zoologijos ir chemijos paskaitas.
