2021 metais minime profesoriaus Algimanto Marcinkevičaus 100-etį.
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
2021 metais minime profesoriaus Algimanto Marcinkevičaus 100-etį.
Knyga “Širdies operacijos. Įgimtos širdies ydos. Žvilgsnis į istoriją“ - tai mokinio ir bendražygio, kolegos dovana mokytojui.
Šį darbą autorius skiria savo ir visų jo kartos chirurgų mokytojui ir globėjui profesoriui Algimantui Marcinkevičiui.
Lietuvos medikų bendruomenė sulaukė naujos profesoriaus Vytauto Sirvydžio parengtos knygos „Širdies operacijos. Įgimtos širdies ydos.
Žvilgsnis į istoriją“.
Lietuvos medicinos biblioteka nuoširdžiai dėkoja autoriui už dovanotus egzempliorius knygos, kurią norisi vartyti net ir tiems, kurie nėra studijavę medicinos. Ši knyga – tai Lietuvos širdies ir kraujagyslių chirurgijos istorija, kuri primena sunkų, bet garbingą lietuviškosios medicinos mokslo ir atradimų vystymosi kelią. Paminėti visi dirbę ir dirbantys kolegos, visos naujai išvystytos medicinos sritys:
anesteziologija – reanimatologija ir jos kūrėjai, vaikų kardiologija, imunologija ir kitos, su širdies chirurgija ir transplantacija susijusios disciplinos.
Eilutės iš knygos įvado:
Lietuviškas širdies chirurgijos vadovėlis iki šiol neišleistas. Todėl tikiuosi, kad ši knyga gali būti naudinga medicinos studentams, gydytojams rezidentams ir jauniems chirurgams, taip pat kardiologams ir kitiems gydytojams, norintiems suprasti širdies chirurgijos principus.
Atiduodamas pagarbą labai greitam širdies chirurgijos progresui, visgi esu įsitikinęs, kad šiandien jau yra susiformavę pamatiniai širdies operavimo principai, didelė dalis klasikinių širdies operacijų nuolat atliekamos kasdienėje praktikoje ir, tikėtina, dar ilgai išliks tokios, kokios yra. Tikiu, kad žinoti šiuos principus pravartu visiems besimokantiesiems.
Tekstą rašiau siekdamas įamžinti daktarės Onos Barysaitės darbus.<…> Per ilgus darbo metus pavyko nupiešti beveik visų klinikoje atliktų operacijų schemas. Knygoje pateikta apie 200 iliustracijų.
Eilutės iš epilogo:
Šioje knygoje aprašytos visos Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos klinikoje darytos ir daromos įgimtų širdies ydų ištaisymo operacijos, taip pat nueitas ilgas ir sudėtngas šių operacijų diegimo į klinikinę praktiką kelias. Kartu pažvelgta į sudėtingą įgimtų širdies ydų chirurginio gydymo kūrimo ir tobulinimo istoriją pasaulyje ir Lietuvoje.
Įgimtų širdies ydų chirurgija – viena iš sudėtingiausių medicinos specialybių. Labai didelė šių ydų įvairovė. Daugelio ydų ištaisymui reikia labai sudėtingų operacijų, o visam šių ligonių gydymui – daugybės specialistų.
Knygos autoriai
Vytautas Jonas Sirvydis, Vilniaus universiteto profesorius emeritas –
1959 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Dvejus metus dirbo chirurgu Vilniaus miesto I ligoninėje. O paskui – visą laiką Vilniaus universiteto Bendrosios chirurgijos klinikoje, kuri ilgainiui virto Širdies ir kraujagyslių chirurgijos klinika, kol galiausiai tapo Širdies chirurgijos klinika. Iš pradžių buvo širdies ir kraujagyslių chirurgas, vėliau širdies chirurgas. Ėjo šias pareigas: 1968–1983 m.
Širdies chirurgijos skyriaus vedėjo, 1983–1990 m. Įgimtų širdies ydų chirurgijos skyriaus vedėjo, 1990–2008 m. VU Širdies chirurgijos klinikos vadovo.
Ona Barisaitė (1934 – 2011) 1958 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą ir pradėjo dirbti chirurge VU Hospitalinės chirurgijos klinikoje, o nuo 1985 iki 2010 m. dirbo širdies chirurge VU Širdies chirurgijos klinikoje. Savo pasišventimą chirurgijai ir ligoniams gražiai derino su dailininkės talentu ir nupiešė beveik visų Vilniuje darytų širdies operacijų schemas.
Linkime visiems malonių mokslo įsisavinimo ir pažinimo akimirkų.
Knygą artimiausiu metu bus galima pasiimti iš bibliotekos fondų.
„Nuoširdžiai dėkojame jums visiems už tai, ką padarėte Lietuvos labui ir ką nuveiksite ateityje. Kiekvieno iš Jūsų gyvenimo pavyzdys – tai gyvas drąsios, kūrybingos, modernios valstybės, aktyviai dalyvaujančios tarptautiniame gyvenime, įrodymas“, – teikdamas ordinus ir medalius sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės dienos proga per 70 Lietuvos ir užsienio piliečių buvo apdovanoti Valstybės ordinais ir medaliais.
VASPV tarnyba parengė standartų šeimos medicinos paslaugai versiją, kuri įsigaliojo 2025 m. gegužės 25 d. Šiuo metu Lietuvoje yra išduota 70 įstaigos akreditavimo pažymėjimų, o apie 35 proc. pacientų yra prisirašę prie įstaigų, akredituotų šeimos medicinos paslaugai.
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.
Seimo Audito komitetas kelia klausimus dėl PSDF biudžeto rezervo dydžio pagrįstumo ir maksimalaus dydžio
Nuo 2025 m. liepos 1 dienos penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – prijungiamos prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), kuriai pereina visos jų teisės ir pareigos. Šia pertvarka siekiama modernizuoti ir efektyvinti privalomojo sveikatos draudimo vykdymą visos šalies mastu.
Birželio 10 d. po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų draudžiama iš pacientų reikalauti papildomų mokėjimų už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Šie pakeitimai įvardijami kaip pirmasis žingsnis, stiprinant viešąjį sveikatos sektorių.
Nesveikas gyvenimo būdas ir fizinio aktyvumo stoka tiesiogiai veda prie daugelio sveikatos problemų. Ten, kur nesuveikia prevencija, tenka įsikišti gydytojams. Kartais tai nutinka pernelyg vėlai. Kainą dėl to moka ne vien pacientai, jų artimieji, bet ir mūsų valstybė.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vertins gydymo įstaigų padarytą pažangą ir nustatys įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų darbo užmokestį pagal atnaujintus rodiklius. Bus stebima, ar įstaigos racionaliai naudoja finansinius išteklius ir ar laiku bei kokybiškai pacientams suteikia paslaugas.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba primena, kad jau galima prisijungti prie Sveikatos specialistų kompetencijų platformos , kurioje yra kaupiami sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo duomenys gauti nuo šių metų sausio 1 d.
Šiemet minime žymaus vokiečių fiziko Vilhelmo Konrado Rentgeno gimimo 180-ąsias metines. Jis buvo keleto Vokietijos universitetų profesorius. Tai – pirmasis fizikas, 1901 m. gavęs Nobelio fizikos premiją. Jis buvo vienturtis sūnus pasiturinčių gelumbės gamintojų šeimoje, kuri gyveno Lenepe (dabar – Remšeidas). 1848 m. revoliucijos ir politinis sujudimas nulėmė, kad Rentgenų šeima prarado Vokietijos pilietybę ir nusprendė persikelti į Apeldorno miestą Vidurio Rytų Nyderlanduose. Būtent ten Vilhelmas praleido didžiąją dalį vaikystės. Pradinį ir vidurinį išsilavinimą jis įgijo privačiame Martino Hermano van Dorno institute Apeldorne. Būdamas septyniolikos ėmė lankyti Utrechto technikos mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikatūros nupiešimu. Būsimojo mokslininko ateitis tada neatrodė šviesi. Pašalintas iš mokyklos ir nelaikęs baigiamųjų egzaminų, jis negalėjo būti priimtas į Utrechto universitetą. Tačiau jis neoficialiai jame lankė fizikos, botanikos, zoologijos ir chemijos paskaitas.
