2021 metais minime profesoriaus Algimanto Marcinkevičaus 100-etį.
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
2021 metais minime profesoriaus Algimanto Marcinkevičaus 100-etį.
Knyga “Širdies operacijos. Įgimtos širdies ydos. Žvilgsnis į istoriją“ - tai mokinio ir bendražygio, kolegos dovana mokytojui.
Šį darbą autorius skiria savo ir visų jo kartos chirurgų mokytojui ir globėjui profesoriui Algimantui Marcinkevičiui.
Lietuvos medikų bendruomenė sulaukė naujos profesoriaus Vytauto Sirvydžio parengtos knygos „Širdies operacijos. Įgimtos širdies ydos.
Žvilgsnis į istoriją“.
Lietuvos medicinos biblioteka nuoširdžiai dėkoja autoriui už dovanotus egzempliorius knygos, kurią norisi vartyti net ir tiems, kurie nėra studijavę medicinos. Ši knyga – tai Lietuvos širdies ir kraujagyslių chirurgijos istorija, kuri primena sunkų, bet garbingą lietuviškosios medicinos mokslo ir atradimų vystymosi kelią. Paminėti visi dirbę ir dirbantys kolegos, visos naujai išvystytos medicinos sritys:
anesteziologija – reanimatologija ir jos kūrėjai, vaikų kardiologija, imunologija ir kitos, su širdies chirurgija ir transplantacija susijusios disciplinos.
Eilutės iš knygos įvado:
Lietuviškas širdies chirurgijos vadovėlis iki šiol neišleistas. Todėl tikiuosi, kad ši knyga gali būti naudinga medicinos studentams, gydytojams rezidentams ir jauniems chirurgams, taip pat kardiologams ir kitiems gydytojams, norintiems suprasti širdies chirurgijos principus.
Atiduodamas pagarbą labai greitam širdies chirurgijos progresui, visgi esu įsitikinęs, kad šiandien jau yra susiformavę pamatiniai širdies operavimo principai, didelė dalis klasikinių širdies operacijų nuolat atliekamos kasdienėje praktikoje ir, tikėtina, dar ilgai išliks tokios, kokios yra. Tikiu, kad žinoti šiuos principus pravartu visiems besimokantiesiems.
Tekstą rašiau siekdamas įamžinti daktarės Onos Barysaitės darbus.<…> Per ilgus darbo metus pavyko nupiešti beveik visų klinikoje atliktų operacijų schemas. Knygoje pateikta apie 200 iliustracijų.
Eilutės iš epilogo:
Šioje knygoje aprašytos visos Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos klinikoje darytos ir daromos įgimtų širdies ydų ištaisymo operacijos, taip pat nueitas ilgas ir sudėtngas šių operacijų diegimo į klinikinę praktiką kelias. Kartu pažvelgta į sudėtingą įgimtų širdies ydų chirurginio gydymo kūrimo ir tobulinimo istoriją pasaulyje ir Lietuvoje.
Įgimtų širdies ydų chirurgija – viena iš sudėtingiausių medicinos specialybių. Labai didelė šių ydų įvairovė. Daugelio ydų ištaisymui reikia labai sudėtingų operacijų, o visam šių ligonių gydymui – daugybės specialistų.
Knygos autoriai
Vytautas Jonas Sirvydis, Vilniaus universiteto profesorius emeritas –
1959 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Dvejus metus dirbo chirurgu Vilniaus miesto I ligoninėje. O paskui – visą laiką Vilniaus universiteto Bendrosios chirurgijos klinikoje, kuri ilgainiui virto Širdies ir kraujagyslių chirurgijos klinika, kol galiausiai tapo Širdies chirurgijos klinika. Iš pradžių buvo širdies ir kraujagyslių chirurgas, vėliau širdies chirurgas. Ėjo šias pareigas: 1968–1983 m.
Širdies chirurgijos skyriaus vedėjo, 1983–1990 m. Įgimtų širdies ydų chirurgijos skyriaus vedėjo, 1990–2008 m. VU Širdies chirurgijos klinikos vadovo.
Ona Barisaitė (1934 – 2011) 1958 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą ir pradėjo dirbti chirurge VU Hospitalinės chirurgijos klinikoje, o nuo 1985 iki 2010 m. dirbo širdies chirurge VU Širdies chirurgijos klinikoje. Savo pasišventimą chirurgijai ir ligoniams gražiai derino su dailininkės talentu ir nupiešė beveik visų Vilniuje darytų širdies operacijų schemas.
Linkime visiems malonių mokslo įsisavinimo ir pažinimo akimirkų.
Knygą artimiausiu metu bus galima pasiimti iš bibliotekos fondų.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.

Gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali šie sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas. Laikinai einančios sveikatos apsaugos ministro pareigas Marijos Jakubauskienės įsakymu tikslinama iki šiol galiojusi tvarka, pagal kurią pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę pacientui galėjo išrašyti tik gydytojas.

SAM įpareigojo šalies stacionarines gydymo įstaigas savo vidaus tvarkose numatyti, kaip bus užtikrinamas artimųjų orus atsisveikinamas su mirštančiu pacientu. Iki šiol prievolė stacionarines paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms užtikrinti galimybę mirštančio paciento artimiesiems oriai atsisveikinti su mirštančiuoju nebuvo reglamentuota.

„Nuoširdžiai dėkojame jums visiems už tai, ką padarėte Lietuvos labui ir ką nuveiksite ateityje. Kiekvieno iš Jūsų gyvenimo pavyzdys – tai gyvas drąsios, kūrybingos, modernios valstybės, aktyviai dalyvaujančios tarptautiniame gyvenime, įrodymas“, – teikdamas ordinus ir medalius sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės dienos proga per 70 Lietuvos ir užsienio piliečių buvo apdovanoti Valstybės ordinais ir medaliais.

Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.