2021 metais minime profesoriaus Algimanto Marcinkevičaus 100-etį.
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
2021 metais minime profesoriaus Algimanto Marcinkevičaus 100-etį.
Knyga “Širdies operacijos. Įgimtos širdies ydos. Žvilgsnis į istoriją“ - tai mokinio ir bendražygio, kolegos dovana mokytojui.
Šį darbą autorius skiria savo ir visų jo kartos chirurgų mokytojui ir globėjui profesoriui Algimantui Marcinkevičiui.
Lietuvos medikų bendruomenė sulaukė naujos profesoriaus Vytauto Sirvydžio parengtos knygos „Širdies operacijos. Įgimtos širdies ydos.
Žvilgsnis į istoriją“.
Lietuvos medicinos biblioteka nuoširdžiai dėkoja autoriui už dovanotus egzempliorius knygos, kurią norisi vartyti net ir tiems, kurie nėra studijavę medicinos. Ši knyga – tai Lietuvos širdies ir kraujagyslių chirurgijos istorija, kuri primena sunkų, bet garbingą lietuviškosios medicinos mokslo ir atradimų vystymosi kelią. Paminėti visi dirbę ir dirbantys kolegos, visos naujai išvystytos medicinos sritys:
anesteziologija – reanimatologija ir jos kūrėjai, vaikų kardiologija, imunologija ir kitos, su širdies chirurgija ir transplantacija susijusios disciplinos.
Eilutės iš knygos įvado:
Lietuviškas širdies chirurgijos vadovėlis iki šiol neišleistas. Todėl tikiuosi, kad ši knyga gali būti naudinga medicinos studentams, gydytojams rezidentams ir jauniems chirurgams, taip pat kardiologams ir kitiems gydytojams, norintiems suprasti širdies chirurgijos principus.
Atiduodamas pagarbą labai greitam širdies chirurgijos progresui, visgi esu įsitikinęs, kad šiandien jau yra susiformavę pamatiniai širdies operavimo principai, didelė dalis klasikinių širdies operacijų nuolat atliekamos kasdienėje praktikoje ir, tikėtina, dar ilgai išliks tokios, kokios yra. Tikiu, kad žinoti šiuos principus pravartu visiems besimokantiesiems.
Tekstą rašiau siekdamas įamžinti daktarės Onos Barysaitės darbus.<…> Per ilgus darbo metus pavyko nupiešti beveik visų klinikoje atliktų operacijų schemas. Knygoje pateikta apie 200 iliustracijų.
Eilutės iš epilogo:
Šioje knygoje aprašytos visos Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos klinikoje darytos ir daromos įgimtų širdies ydų ištaisymo operacijos, taip pat nueitas ilgas ir sudėtngas šių operacijų diegimo į klinikinę praktiką kelias. Kartu pažvelgta į sudėtingą įgimtų širdies ydų chirurginio gydymo kūrimo ir tobulinimo istoriją pasaulyje ir Lietuvoje.
Įgimtų širdies ydų chirurgija – viena iš sudėtingiausių medicinos specialybių. Labai didelė šių ydų įvairovė. Daugelio ydų ištaisymui reikia labai sudėtingų operacijų, o visam šių ligonių gydymui – daugybės specialistų.
Knygos autoriai
Vytautas Jonas Sirvydis, Vilniaus universiteto profesorius emeritas –
1959 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Dvejus metus dirbo chirurgu Vilniaus miesto I ligoninėje. O paskui – visą laiką Vilniaus universiteto Bendrosios chirurgijos klinikoje, kuri ilgainiui virto Širdies ir kraujagyslių chirurgijos klinika, kol galiausiai tapo Širdies chirurgijos klinika. Iš pradžių buvo širdies ir kraujagyslių chirurgas, vėliau širdies chirurgas. Ėjo šias pareigas: 1968–1983 m.
Širdies chirurgijos skyriaus vedėjo, 1983–1990 m. Įgimtų širdies ydų chirurgijos skyriaus vedėjo, 1990–2008 m. VU Širdies chirurgijos klinikos vadovo.
Ona Barisaitė (1934 – 2011) 1958 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą ir pradėjo dirbti chirurge VU Hospitalinės chirurgijos klinikoje, o nuo 1985 iki 2010 m. dirbo širdies chirurge VU Širdies chirurgijos klinikoje. Savo pasišventimą chirurgijai ir ligoniams gražiai derino su dailininkės talentu ir nupiešė beveik visų Vilniuje darytų širdies operacijų schemas.
Linkime visiems malonių mokslo įsisavinimo ir pažinimo akimirkų.
Knygą artimiausiu metu bus galima pasiimti iš bibliotekos fondų.
Pirmąjį šių metų pusmetį dauguma viešųjų gydymo įstaigų dirbo pakankamai stabiliai, tačiau dalis aukštesnio lygmens ligoninių vis dar susiduria su finansiniais iššūkiais, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys.
Spalio 3 d. LGS pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo. Dokumentu įsipareigojama dešimtus metus iš eilės didinti darbo užmokestį LNSS gydymo įstaigų darbuotojams. Kitais metais prioritetas bus teikiamas mažiausiai uždirbantiems.
Per 5 metus PSDF padidėjo nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų. Tai atrodytų tarsi ir gerai, bet realiai visas tas iš lėto didėjančias pajamas „suvalgė“ didesni atlyginimai ir infliacija. Jei lygintume su BVP, kaip buvo mažiau nei 5 proc., taip ir liko. Tai tie mūsų 5 proc. BVP sėdi Europos dugne. Realiai galėtų būti 7,5–8 proc. BVP, arba 6 mlrd. vietoj 4 mlrd. eurų, sako VLK direktorius G. Bendorius.
E. sveikatos informacinėje sistemoje sukurta nauja laboratorinių tyrimų duomenų posistemė. Tai reiškia, kad pacientų tyrimų duomenys bus tvarkomi centralizuotai, visos klinikinės laboratorijos teiks tyrimų atsakymus į posistemę tarptautiniu struktūrizuotu formatu. Darbui su nauja posisteme pritaikyti E. sveikatos specialisto ir paciento portalai. Tad suvestus laboratorinių tyrimų duomenis galės matyti tiek gyventojai, prisijungę prie savo paskyros E. sveikatos portale, tiek gydytojai specialisto portale.
Seimas pradėjo svarstyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma įteisinti galimybę gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigalioja atnaujinta pacientų skundų dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pažeistų paciento teisių nagrinėjimo tvarka .
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) išdavimo (pardavimo) tvarką, kuri įsigalios lapkričio mėnesį ir bus paprastesnė bei patogesnė tiek pacientams, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.
Gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali šie sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas. Laikinai einančios sveikatos apsaugos ministro pareigas Marijos Jakubauskienės įsakymu tikslinama iki šiol galiojusi tvarka, pagal kurią pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę pacientui galėjo išrašyti tik gydytojas.
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos patarėja paskirta ir nuo rugpjūčio 1 d. Ekonominės ir socialinės politikos grupėje pradeda dirbti Sonata Jarmalaitė. Patarėja bus atsakinga už asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimus .
