LGS kreipėsi į SAM nes VLK 2024 m. I ketvirčio duomenimis, šiais metais asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) sąnaudos (kurios padidėjo 15 proc.) viršija jų pajamas (kurios padidėjo 13 proc.). Neigiamą finansinį rezultatą lemia darbo užmokesčio sąnaudų spartesnis augimas, nei padengia įkainio padidinimas, taip pat neapmokėtos virškvotinės paslaugos ir neįvykdytos sutartinės paslaugos, taip pat išaugę tiek ilgalaikiai, tiek trumpalaikiai ASPĮ įsipareigojimai.

Pabrėžtina, kad iš 193 ASPĮ net 106 susiduria su finansiniais sunkumais, o svarbiausia, kad su sunkumais susiduria ASPĮ, kuriose dirba daugiausia šalies medikų. Iš 5 universitetinių ligoninių net 4 patiria finansinį nuostolį, neigiamą finansinį rezultatą rodo ir 10 iš 16 respublikinių ligoninių, visos 11 regiono ligoninių ir 26 iš 27 rajono ligoninių. Šie duomenys rodo, kad net 87 proc. ligoninių turi neigiamą finansinį rezultatą. Taip pat beveik pusė (46 iš 108) pirminių sveikatos priežiūros centrų (toliau – PSPC) taip pat patiria finansinius nuostolius. Trečdalis slaugos ligoninių ir poliklinikų susiduria su šia problema.Taigi suminis neigiamas rezultatas jau pirmą ketvirtį yra 13 mln. eurų (vertinant PSDF lėšas), už 2024 m. I ketvirtį neapmokėtos viršsutartinės sumos už suteiktas paslaugas siekia 34 mln. eurų.

Nestabili finansinė ASPĮ situacija kelia įtampą viešajame sveikatos sektoriuje, kuris ir taip susiduria su iššūkiais išlaikyti darbuotojus ir prisivilioti specialistų, VLK informuoja, kad dalis įstaigų dėl specialistų trūkumo negali suteikti paslaugų. Masiškai migruojant medikams į privatų sveikatos sektorių tokia situacija yra netoleruotina.

Primename, kad Lietuvos gydytojų sąjunga 2024 m. balandžio 18 d. raštu Nr. SR-2024_08 „Dėl PSDF biudžeto rezervo panaudojimo“ kreipėsi į SAM su paklausimu dėl dalies PSDF biudžeto rezervo lėšų skyrimo paslaugų įkainiui padidinti galimybės, duomenų, kokios PSDF biudžeto lėšų investavimo metu buvo gautos pajamos, ir Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui, vykdančiam parlamentinę kontrolę, įtraukti PSDF biudžeto rezervo lėšų skyrimo paslaugų įkainiui padidinti klausimą į artimiausio posėdžio darbotvarkę.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) raštu informavo, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK), vadovaudamasi Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, dalį PSDF biudžeto rezervo lėšų investavo, 2019–2024 m. periodiškai įsigydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių. Nominali bendra įsigytų vertybinių popierių vertė sudaro 105 mln. eurų. Tačiau SAM nepateikė jokio atsakymo, kur naudojamos likusios daugiau kaip 500 000 000 eurų PSDF biudžeto rezervo lėšos. Taip pat neatsakyta į klausimą dėl PSDF biudžeto rezervo lėšų skyrimo paslaugų įkainiui padidinti.

LGS sekretoriato informacija