LGS ragina Vyriausybę ir SAM didinti paslaugų įkainius

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

LGS pakartotinai ragina SAM ir Vyriausybę imtis veiksmų išvengti skaudžių pasekmių viešajai sveikatos sistemai, kurios bus neatitaisomos ir paveiks ne tik medikus, bet ir Lietuvos pacientus, ypač socialiai pažeidžiamus. Būtina skubiai spręsti ASP paslaugų įkainio didinimo klausimą tam panaudojant dalį PSDF biudžeto rezervo lėšų, juolab kad, VLK duomenimis, PSDF surinkimas per I ketv. jau viršija planą 70 mln. eurų.


LGS kreipėsi į SAM nes VLK 2024 m. I ketvirčio duomenimis, šiais metais asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) sąnaudos (kurios padidėjo 15 proc.) viršija jų pajamas (kurios padidėjo 13 proc.). Neigiamą finansinį rezultatą lemia darbo užmokesčio sąnaudų spartesnis augimas, nei padengia įkainio padidinimas, taip pat neapmokėtos virškvotinės paslaugos ir neįvykdytos sutartinės paslaugos, taip pat išaugę tiek ilgalaikiai, tiek trumpalaikiai ASPĮ įsipareigojimai.

Pabrėžtina, kad iš 193 ASPĮ net 106 susiduria su finansiniais sunkumais, o svarbiausia, kad su sunkumais susiduria ASPĮ, kuriose dirba daugiausia šalies medikų. Iš 5 universitetinių ligoninių net 4 patiria finansinį nuostolį, neigiamą finansinį rezultatą rodo ir 10 iš 16 respublikinių ligoninių, visos 11 regiono ligoninių ir 26 iš 27 rajono ligoninių. Šie duomenys rodo, kad net 87 proc. ligoninių turi neigiamą finansinį rezultatą. Taip pat beveik pusė (46 iš 108) pirminių sveikatos priežiūros centrų (toliau – PSPC) taip pat patiria finansinius nuostolius. Trečdalis slaugos ligoninių ir poliklinikų susiduria su šia problema.Taigi suminis neigiamas rezultatas jau pirmą ketvirtį yra 13 mln. eurų (vertinant PSDF lėšas), už 2024 m. I ketvirtį neapmokėtos viršsutartinės sumos už suteiktas paslaugas siekia 34 mln. eurų.

Nestabili finansinė ASPĮ situacija kelia įtampą viešajame sveikatos sektoriuje, kuris ir taip susiduria su iššūkiais išlaikyti darbuotojus ir prisivilioti specialistų, VLK informuoja, kad dalis įstaigų dėl specialistų trūkumo negali suteikti paslaugų. Masiškai migruojant medikams į privatų sveikatos sektorių tokia situacija yra netoleruotina.


Primename, kad Lietuvos gydytojų sąjunga 2024 m. balandžio 18 d. raštu Nr. SR-2024_08 „Dėl PSDF biudžeto rezervo panaudojimo“ kreipėsi į SAM su paklausimu dėl dalies PSDF biudžeto rezervo lėšų skyrimo paslaugų įkainiui padidinti galimybės, duomenų, kokios PSDF biudžeto lėšų investavimo metu buvo gautos pajamos, ir Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui, vykdančiam parlamentinę kontrolę, įtraukti PSDF biudžeto rezervo lėšų skyrimo paslaugų įkainiui padidinti klausimą į artimiausio posėdžio darbotvarkę.

 

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) raštu informavo, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK), vadovaudamasi Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, dalį PSDF biudžeto rezervo lėšų investavo, 2019–2024 m. periodiškai įsigydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių. Nominali bendra įsigytų vertybinių popierių vertė sudaro 105 mln. eurų. Tačiau SAM nepateikė jokio atsakymo, kur naudojamos likusios daugiau kaip 500 000 000 eurų PSDF biudžeto rezervo lėšos. Taip pat neatsakyta į klausimą dėl PSDF biudžeto rezervo lėšų skyrimo paslaugų įkainiui padidinti.


LGS sekretoriato informacija



2025 m. rugpjūčio 7 d.
Gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali šie sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas. Laikinai einančios sveikatos apsaugos ministro pareigas Marijos Jakubauskienės įsakymu tikslinama iki šiol galiojusi tvarka, pagal kurią pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę pacientui galėjo išrašyti tik gydytojas.
Autorius Lietuvos Gydytojų sąjunga 2025 m. rugpjūčio 4 d.
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos patarėja paskirta ir nuo rugpjūčio 1 d. Ekonominės ir socialinės politikos grupėje pradeda dirbti Sonata Jarmalaitė. Patarėja bus atsakinga už asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimus .
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. rugpjūčio 4 d.
SAM įpareigojo šalies stacionarines gydymo įstaigas savo vidaus tvarkose numatyti, kaip bus užtikrinamas artimųjų orus atsisveikinamas su mirštančiu pacientu. Iki šiol prievolė stacionarines paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms užtikrinti galimybę mirštančio paciento artimiesiems oriai atsisveikinti su mirštančiuoju nebuvo reglamentuota.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. liepos 7 d.
„Nuoširdžiai dėkojame jums visiems už tai, ką padarėte Lietuvos labui ir ką nuveiksite ateityje. Kiekvieno iš Jūsų gyvenimo pavyzdys – tai gyvas drąsios, kūrybingos, modernios valstybės, aktyviai dalyvaujančios tarptautiniame gyvenime, įrodymas“, – teikdamas ordinus ir medalius sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės dienos proga per 70 Lietuvos ir užsienio piliečių buvo apdovanoti Valstybės ordinais ir medaliais.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 30 d.
VASPV tarnyba parengė standartų šeimos medicinos paslaugai versiją, kuri įsigaliojo 2025 m. gegužės 25 d. Šiuo metu Lietuvoje yra išduota 70 įstaigos akreditavimo pažymėjimų, o apie 35 proc. pacientų yra prisirašę prie įstaigų, akredituotų šeimos medicinos paslaugai.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 19 d.
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 16 d.
Seimo Audito komitetas kelia klausimus dėl PSDF biudžeto rezervo dydžio pagrįstumo ir maksimalaus dydžio
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 12 d.
Nuo 2025 m. liepos 1 dienos penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – prijungiamos prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), kuriai pereina visos jų teisės ir pareigos. Šia pertvarka siekiama modernizuoti ir efektyvinti privalomojo sveikatos draudimo vykdymą visos šalies mastu.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 11 d.
Birželio 10 d. po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų draudžiama iš pacientų reikalauti papildomų mokėjimų už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Šie pakeitimai įvardijami kaip pirmasis žingsnis, stiprinant viešąjį sveikatos sektorių.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 5 d.
Nesveikas gyvenimo būdas ir fizinio aktyvumo stoka tiesiogiai veda prie daugelio sveikatos problemų. Ten, kur nesuveikia prevencija, tenka įsikišti gydytojams. Kartais tai nutinka pernelyg vėlai. Kainą dėl to moka ne vien pacientai, jų artimieji, bet ir mūsų valstybė.