LGS ragina Vyriausybę ir SAM didinti paslaugų įkainius

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

LGS pakartotinai ragina SAM ir Vyriausybę imtis veiksmų išvengti skaudžių pasekmių viešajai sveikatos sistemai, kurios bus neatitaisomos ir paveiks ne tik medikus, bet ir Lietuvos pacientus, ypač socialiai pažeidžiamus. Būtina skubiai spręsti ASP paslaugų įkainio didinimo klausimą tam panaudojant dalį PSDF biudžeto rezervo lėšų, juolab kad, VLK duomenimis, PSDF surinkimas per I ketv. jau viršija planą 70 mln. eurų.


LGS kreipėsi į SAM nes VLK 2024 m. I ketvirčio duomenimis, šiais metais asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) sąnaudos (kurios padidėjo 15 proc.) viršija jų pajamas (kurios padidėjo 13 proc.). Neigiamą finansinį rezultatą lemia darbo užmokesčio sąnaudų spartesnis augimas, nei padengia įkainio padidinimas, taip pat neapmokėtos virškvotinės paslaugos ir neįvykdytos sutartinės paslaugos, taip pat išaugę tiek ilgalaikiai, tiek trumpalaikiai ASPĮ įsipareigojimai.

Pabrėžtina, kad iš 193 ASPĮ net 106 susiduria su finansiniais sunkumais, o svarbiausia, kad su sunkumais susiduria ASPĮ, kuriose dirba daugiausia šalies medikų. Iš 5 universitetinių ligoninių net 4 patiria finansinį nuostolį, neigiamą finansinį rezultatą rodo ir 10 iš 16 respublikinių ligoninių, visos 11 regiono ligoninių ir 26 iš 27 rajono ligoninių. Šie duomenys rodo, kad net 87 proc. ligoninių turi neigiamą finansinį rezultatą. Taip pat beveik pusė (46 iš 108) pirminių sveikatos priežiūros centrų (toliau – PSPC) taip pat patiria finansinius nuostolius. Trečdalis slaugos ligoninių ir poliklinikų susiduria su šia problema.Taigi suminis neigiamas rezultatas jau pirmą ketvirtį yra 13 mln. eurų (vertinant PSDF lėšas), už 2024 m. I ketvirtį neapmokėtos viršsutartinės sumos už suteiktas paslaugas siekia 34 mln. eurų.

Nestabili finansinė ASPĮ situacija kelia įtampą viešajame sveikatos sektoriuje, kuris ir taip susiduria su iššūkiais išlaikyti darbuotojus ir prisivilioti specialistų, VLK informuoja, kad dalis įstaigų dėl specialistų trūkumo negali suteikti paslaugų. Masiškai migruojant medikams į privatų sveikatos sektorių tokia situacija yra netoleruotina.


Primename, kad Lietuvos gydytojų sąjunga 2024 m. balandžio 18 d. raštu Nr. SR-2024_08 „Dėl PSDF biudžeto rezervo panaudojimo“ kreipėsi į SAM su paklausimu dėl dalies PSDF biudžeto rezervo lėšų skyrimo paslaugų įkainiui padidinti galimybės, duomenų, kokios PSDF biudžeto lėšų investavimo metu buvo gautos pajamos, ir Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui, vykdančiam parlamentinę kontrolę, įtraukti PSDF biudžeto rezervo lėšų skyrimo paslaugų įkainiui padidinti klausimą į artimiausio posėdžio darbotvarkę.

 

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) raštu informavo, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK), vadovaudamasi Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, dalį PSDF biudžeto rezervo lėšų investavo, 2019–2024 m. periodiškai įsigydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių. Nominali bendra įsigytų vertybinių popierių vertė sudaro 105 mln. eurų. Tačiau SAM nepateikė jokio atsakymo, kur naudojamos likusios daugiau kaip 500 000 000 eurų PSDF biudžeto rezervo lėšos. Taip pat neatsakyta į klausimą dėl PSDF biudžeto rezervo lėšų skyrimo paslaugų įkainiui padidinti.


LGS sekretoriato informacija

Mažiau sudėtingas slaugytojų funkcijas planuojama perduoti padėjėjams

Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2025 m. birželio 19 d.
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.

Seime keliamas klausimas dėl PSDF rezervo dydžio

Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2025 m. birželio 16 d.
Seimo Audito komitetas kelia klausimus dėl PSDF biudžeto rezervo dydžio pagrįstumo ir maksimalaus dydžio

Nuo liepos 1 d. - viena konsoliduota VLK

Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2025 m. birželio 12 d.
Nuo 2025 m. liepos 1 dienos penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – prijungiamos prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), kuriai pereina visos jų teisės ir pareigos. Šia pertvarka siekiama modernizuoti ir efektyvinti privalomojo sveikatos draudimo vykdymą visos šalies mastu.

Nėra teisinga, jei patekimo pas gydytoją greitį lemia pajamos, o ne klinikinė rizika

Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2025 m. birželio 11 d.
Birželio 10 d. po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų draudžiama iš pacientų reikalauti papildomų mokėjimų už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Šie pakeitimai įvardijami kaip pirmasis žingsnis, stiprinant viešąjį sveikatos sektorių.

Sveikatos sistema LR Prezidento metiniame pranešime 2025

Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2025 m. birželio 5 d.
Nesveikas gyvenimo būdas ir fizinio aktyvumo stoka tiesiogiai veda prie daugelio sveikatos problemų. Ten, kur nesuveikia prevencija, tenka įsikišti gydytojams. Kartais tai nutinka pernelyg vėlai. Kainą dėl to moka ne vien pacientai, jų artimieji, bet ir mūsų valstybė.

Atnaujinti rodikliai nustatysiantys ASPĮ vadovo ir pavaduotojų atlyginimus

Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2025 m. birželio 2 d.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vertins gydymo įstaigų padarytą pažangą ir nustatys įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų darbo užmokestį pagal atnaujintus rodiklius. Bus stebima, ar įstaigos racionaliai naudoja finansinius išteklius ir ar laiku bei kokybiškai pacientams suteikia paslaugas.

Žinotina atnaujinant licencijas

Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2025 m. gegužės 19 d.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba primena, kad jau galima prisijungti prie Sveikatos specialistų kompetencijų platformos , kurioje yra kaupiami sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo duomenys gauti nuo šių metų sausio 1 d.

Spinduliai, paspartinę medicinos mokslo vystymąsi

2025 m. gegužės 8 d.
Šiemet minime žymaus vokiečių fiziko Vilhelmo Konrado Rentgeno gimimo 180-ąsias metines. Jis buvo keleto Vokietijos universitetų profesorius. Tai – pirmasis fizikas, 1901 m. gavęs Nobelio fizikos premiją. Jis buvo vienturtis sūnus pasiturinčių gelumbės gamintojų šeimoje, kuri gyveno Lenepe (dabar – Remšeidas). 1848 m. revoliucijos ir politinis sujudimas nulėmė, kad Rentgenų šeima prarado Vokietijos pilietybę ir nusprendė persikelti į Apeldorno miestą Vidurio Rytų Nyderlanduose. Būtent ten Vilhelmas praleido didžiąją dalį vaikystės. Pradinį ir vidurinį išsilavinimą jis įgijo privačiame Martino Hermano van Dorno institute Apeldorne. Būdamas septyniolikos ėmė lankyti Utrechto technikos mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikatūros nupiešimu. Būsimojo mokslininko ateitis tada neatrodė šviesi. Pašalintas iš mokyklos ir nelaikęs baigiamųjų egzaminų, jis negalėjo būti priimtas į Utrechto universitetą. Tačiau jis neoficialiai jame lankė fizikos, botanikos, zoologijos ir chemijos paskaitas.

Vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijų 7-asis suvažiavimas-konferencija „Vaikų gastroenterologija ir mityba 2025“

Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2025 m. gegužės 6 d.
Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugija ir Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas organizuoja respublikinę konferenciją „Vaikų gastroenterologija ir mityba 2025“, tai kartu bus ir Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos 7-asis suvažiavimas. Suvažiavimas vyks 2025 m. gegužės 29 d. Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete, Didlaukio g. 45, Vilnius. Konferencija vyks gyvai ir nuotoliniu būdu. Konferencija skirta visų specialybių gydytojams, slaugytojams, dietistams, visuomenės sveikatos specialistams. Dalyvaujant gyvai bus dovanojamas 2024 m. išleistas vadovėlis „Vaikų pagrindinių ligų ir būklių diagnostikos ir gydymo algoritmai“.

LGS pozicija dėl priemokų

Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2025 m. balandžio 16 d.
Lietuvos gydytojų sąjunga pateikė pastabas Sveikatos apsaugos ministerijai dėl įstatymų projektų, susijusių su priemokomis, tobulinimo, susipažinusi su Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu ir lydimaisiais įstatymų projektais (toliau – Pakeitimai), aiškinamuoju raštu, pateiktais 2025-03-28 derinimui institucijoms ir visuomenei (iki 2025-04-11), TAIS Nr. 25-5262, siūlymu pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9, 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2790 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios.
Daugiau įrašų