VLK: augantį PSDF biudžetą pajuto medikai ir pacientai

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

Pernai dėl geresnių nei prognozuota šalies darbo rinkos rodiklių pokyčių Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) gavo per 289,4 mln. eurų arba 9,5 proc. daugiau įplaukų, nei buvo planuota. Iš viso 2023 m. PSDF biudžeto įplaukos sudarė 3,34 mlrd. eurų.

Gydymo įstaigose dirbančių gydytojų, slaugytojų ir kito personalo, teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas, vidutinis bruto darbo užmokestis, tenkantis vienam etatui, 2023 m., palyginti su 2022 m., didėjo: gydytojų – 18 proc., slaugytojų – 14 proc., kito personalo, teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas – 15 proc.


Pajamų didėjimą daugiausia lėmė auganti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų suma, susijusi su šalies vidutinio darbo užmokesčio augimu. Rengiant 2023 m. PSDF biudžeto projektą buvo planuota, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarys 1 912,5 euro, tačiau pasiekė 2 014 eurų (2022 m. – 1 789 eurai). Todėl į PSDF biudžetą pervesta dirbančiųjų įmokų suma buvo 335,2 mln. eurų (17 proc.) didesnė nei 2022 metais.

Didesnį PSDF biudžetą lėmė nuosekliai didinama minimali mėnesinė alga, nuo kurios taip pat mokamos PSD įmokos (2022 m. minimali mėnesinė alga buvo 730 eurų, 2023 m. – 840 eurų).

Prie didesnių PSDF biudžeto įplaukų prisidėjo ir auganti valstybės biudžeto įmokų suma už draudžiamus valstybės lėšomis. 2022 m. metinė įmoka už vieną apdraustąjį siekė 508,4 euro, o pernai už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį įmoka padidėjo 5,8 proc. ir sudarė 537,7 euro.

Augo medikų darbo užmokestis
2023 m. pradžioje PSDF biudžeto rezervą sudarė 689 mln. eurų: pagrindinė dalis – beveik 46 mln. eurų ir rizikos rezervo dalis – daugiau nei 643 mln. eurų. Pastarųjų metų PSDF biudžeto rezervo didėjimas daugiausia buvo nulemtas PSDF biudžeto viršplaninių pajamų surinkimo dėl spartesnio, nei planuota, šalies darbo užmokesčio augimo.

Iš viso praeitais metais buvo paskirstyta arti 302 mln. eurų PSDF biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšų, o panaudotą PSDF biudžeto rezervo lėšų sumą iš viso sudarė daugiau nei 294 mln. eurų.

Siekiant sudaryti sąlygas didinti darbuotojų darbo užmokestį nuo 2023-ųjų pradžios, nuo 2022-ųjų lapkričio 1 d. už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas su gydymo įstaigomis buvo atsiskaitoma padidintomis bazinėmis kainomis. Be to, nuo 2023 m. sausio 1 d. sveikatos priežiūros paslaugų kainos buvo indeksuotos. Šiam tikslui buvo skirtos PSDF biudžeto ir jo rezervo lėšos.

VLK informacija


Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. lapkričio 4 d.
Spalio 24 ir 25 d. Atėnuose vyko Europos gydytojų nuolatinio komiteto (CPME) Generalinė Asamblėja, kurią organizavo Graikijos gydytojų asociacija (Panhellenic Medical Association) savo 100-ųjų metinių proga.
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. lapkričio 4 d.
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas pirmą kartą organizavo iškilmingą ceremoniją po mirties medicinos mokslui kūnus paaukojusiems žmonėms palaidoti.
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. spalio 14 d.
Pirmąjį šių metų pusmetį dauguma viešųjų gydymo įstaigų dirbo pakankamai stabiliai, tačiau dalis aukštesnio lygmens ligoninių vis dar susiduria su finansiniais iššūkiais, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. spalio 6 d.
Spalio 3 d. LGS pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo. Dokumentu įsipareigojama dešimtus metus iš eilės didinti darbo užmokestį LNSS gydymo įstaigų darbuotojams. Kitais metais prioritetas bus teikiamas mažiausiai uždirbantiems.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. spalio 1 d.
Per 5 metus PSDF padidėjo nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų. Tai atrodytų tarsi ir gerai, bet realiai visas tas iš lėto didėjančias pajamas „suvalgė“ didesni atlyginimai ir infliacija. Jei lygintume su BVP, kaip buvo mažiau nei 5 proc., taip ir liko. Tai tie mūsų 5 proc. BVP sėdi Europos dugne. Realiai galėtų būti 7,5–8 proc. BVP, arba 6 mlrd. vietoj 4 mlrd. eurų, sako VLK direktorius G. Bendorius.
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. spalio 1 d.
E. sveikatos informacinėje sistemoje sukurta nauja laboratorinių tyrimų duomenų posistemė. Tai reiškia, kad pacientų tyrimų duomenys bus tvarkomi centralizuotai, visos klinikinės laboratorijos teiks tyrimų atsakymus į posistemę tarptautiniu struktūrizuotu formatu. Darbui su nauja posisteme pritaikyti E. sveikatos specialisto ir paciento portalai. Tad suvestus laboratorinių tyrimų duomenis galės matyti tiek gyventojai, prisijungę prie savo paskyros E. sveikatos portale, tiek gydytojai specialisto portale.
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. rugsėjo 15 d.
Seimas pradėjo svarstyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma įteisinti galimybę gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. rugsėjo 8 d.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigalioja atnaujinta pacientų skundų dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pažeistų paciento teisių nagrinėjimo tvarka .
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. rugpjūčio 28 d.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) išdavimo (pardavimo) tvarką, kuri įsigalios lapkričio mėnesį ir bus paprastesnė bei patogesnė tiek pacientams, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams.
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. rugpjūčio 22 d.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.