Efektyviai dirbantis gydymo įstaigų tinklas užtikrins gyventojams saugias ir kokybiškas paslaugas
Aurelijus Veryga teigia, kad Lietuva sveikatos reformą pramiegojo: kol visi buvo užsiėmę NATO viršūnių susitikimu, jo dalyvių pasisakymais ir analizėmis, Vyriausybė patyliukais, skyrusi tam „net kokias 10 minučių“ paėmė ir priėmė nutarimą, kuriuo neva tai suformavo stacionarinių gydymo įstaigų tinklą. Kolegijų reforma buvo pristatyta su konkrečiomis įstaigomis, kaip tai jas palies, kas su kuo jungiasi ir pan. Ir tam buvo skirta trigubai daugiau nei gydymo įstaigų tinklui. Ministras Dulkys tradiciškai papasakojo lyrines fantazijas apie tai, kad įstaigos turės du metus kažkam ruoštis, o po to arba bus tinkle, arba taps sveikatos centrais. Jokios konkretikos, nes viceministrė atostogauja... Plačiau: https://www.lrt.lt/naujienos/pozicija/679/2037132/aurelijus-veryga-kaip-lietuva-sveikatos-reforma-pramiegojo
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu tinklas suformuojamas penkeriems metams, numatant dvejų metų pereinamąjį laikotarpį. Ministras Arūnas Dulkys teigia, kad pagrindinis pertvarkų tikslas yra sutelkti kuo daugiau būtinųjų medicinos paslaugų arčiau gyventojų, o to neįmanoma padaryti be efektyvaus ligoninių tinklo, tolygiai išsidėsčiusio visoje Lietuvoje.
„Iki šiol gydymo paslaugos buvo plėtojamos nacionaliniu ir savivaldybės lygmeniu nederinant jų poreikio ir apimties, kas sukeldavo įvairių veiklos nesklandumų. Valstybė, kaip didžiausias sveikatos paslaugų užsakovas, ėmėsi iniciatyvos, ir atsirado programinis dokumentas, kuris suformuoja vieningą gydymo įstaigų tinklą, kuris užtikrins gydymo paslaugas gyventojams ir padės efektyviai reaguoti į galimas grėsmes“, – teigia sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.
Vyriausybės nutarimu patvirtinti keturi kriterijai stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių įstaigų išdėstymui: geografinio prieinamumo, daugiaprofiliškumo, paslaugų kokybės ir skubiosios medicinos pagalbos užtikrinimo visą parą.
Geografiškai ligoninių tinklas organizuojamas taip, kad skubiosios medicinos pagalbos, intensyvios terapijos ir intensyvios priežiūros, chirurgijos bei terapijos paslaugos pacientams būtų pasiekiamos per 60 minučių. Šalies teritorija bus paskirstyta į penkis funkcinius regionus (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio), kiekviename jų paslaugų teikimą koordinuos organizuojanti įstaiga.
Ligoninėms nustatomas reikalavimas teikti bent dviejų profilių paslaugas: terapijos, chirurgijos, akušerijos, vaikų ligų, psichiatrijos, intensyviosios terapijos arba intensyviosios priežiūros. Jeigu ligoninė to užtikrinti negali, bet veikia savivaldybėje, kurioje yra 35 tūkst. arba daugiau gyventojų, ji įtraukiama į tinklą tik tuo atveju, jeigu pagal geografinį kriterijų ji priskirtina įstaigai, kuri turi užtikrinti paslaugas esant tam tikroms grėsmėms, pvz., pavojingų užkrečiamųjų ligų pandemijoms ar pramoninėms avarijoms.
Mažiau nei 10 tūkst. gyventojų turinčių savivaldybių stacionarinės gydymo įstaigos į tinklą nėra įtraukiamos. Stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas jų gyventojams teiks kitų savivaldybių gydymo įstaigos.
Reikalavimai paslaugų kokybei, kuriuos turės užtikrinti stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančios įstaigos, yra išdėstyti 2014 m. balandžio 23 d. Vyriausybės nutarime Nr. 370 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašo patvirtinimo“.
Vyriausybės nutarimu taip pat įtvirtintas reikalavimas visoms ligoninėms teikti skubiąją medicinos pagalbą visą parą.
Ligoninių atitikimams naujiems reikalavimams ir kriterijams bus vertinamas kasmet.
Vyriausybės nutarimą, kuris įsigalioja šių metų rugpjūčio 1 d., rasite ČIA.
