VLK: ASPĮ finansiniai rezultatai gerėja

Lietuvos gydytojų sąjunga

Pernai viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų finansiniai rezultatai iš viso sudarė 76,3 mln. eurų. Tai yra 75,4 mln. eurų daugiau nei užpernai, kai suminis finansinis rezultatas nesiekė nė milijono eurų ir beveik dukart daugiau nei prieš pat koronoviruso pandemiją, rodo ligonių kasų atlikta analizė.




Daugėja įstaigų, kurių metiniai finansiniai rezultatai yra teigiami. Gydymo įstaigų ligonių kasoms pateiktais duomenimis, su teigiamu finansiniu rezultatu 2022 metus baigė 84 proc. iš 225 viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų. Tai reiškia, kad absoliučios daugumos šių įstaigų suminis pajamų ir sąnaudų skirtumas pernai buvo teigiamas, taigi gydymo įstaigos uždirbo daugiau pajamų nei patyrė sąnaudų.

Analizės duomenimis, viešųjų gydymo įstaigų pajamos praeitais metais siekė beveik 2,2 mlrd. eurų, iš kurių 86 proc. sudarė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos. Pastaraisiais metais didėjant PSDF biudžetui, gydymo įstaigų pajamos iš šio biudžeto taip pat pastebimai augo. Pavyzdžiui, 2019 m. gydymo įstaigų pajamos iš PSDF siekė 1,3 mlrd. eurų, o pernai – jau 1,9 mlrd. eurų.

Praeitais metais sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertės buvo didinamos net tris kartus – apmokėti paslaugoms, suteiktoms nuo sausio, spalio ir lapkričio mėnesių. Atitinkamai buvo didinamas finansavimas, skiriant papildomų PSDF lėšų. Tokiu būdu buvo siekiama gydymo įstaigoms sudaryti galimybes uždirbti daugiau lėšų, kuriomis būtų didinamas darbuotojų darbo užmokestis ir iš dalies kompensuojamos padidėjusios komunalinių išlaidų, maitinimo ir kitos sąnaudos.

Gydymo įstaigų duomenys rodo, kad praeitais metais šalies sveikatos priežiūros įstaigų maitinimo sąnaudos išaugo 29 proc., o komunalinių išlaidų sąnaudos padidėjo 58 proc., palyginti su 2021 m. Kadangi sąnaudos maitinimui vidutiniškai sudaro 1 proc., o komunalinėms paslaugoms – 3 proc. visų sąnaudų, jų pokytis neturėjo didelės įtakos bendram sąnaudų pokyčiui, todėl bendros sąnaudos pernai didėjo santykinai neženkliai – 1,2 proc. Spartesnis gydymo įstaigų pajamų sumos nei sąnaudų sumos augimas ir lėmė geresnius nei 2021 m. finansinius rezultatus. 

Šiais metais, atsižvelgiant į pacientų poreikius, išaugusios PSDF lėšos skiriamos paslaugų prieinamumui gerinti. Imtasi gydytojų specialistų konsultacijų apmokėjimo pertvarkos, pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros apmokėjimo tobulinimo, šeimos gydytojų komandos išplėtimo, tyrimų klasifikatoriaus kūrimo, savivaldybės sveikatos centro apmokėjimo modelio testavimo ir daugelio kitų prioritetinių darbų.

www.vlk.lt


Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. liepos 7 d.
„Nuoširdžiai dėkojame jums visiems už tai, ką padarėte Lietuvos labui ir ką nuveiksite ateityje. Kiekvieno iš Jūsų gyvenimo pavyzdys – tai gyvas drąsios, kūrybingos, modernios valstybės, aktyviai dalyvaujančios tarptautiniame gyvenime, įrodymas“, – teikdamas ordinus ir medalius sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės dienos proga per 70 Lietuvos ir užsienio piliečių buvo apdovanoti Valstybės ordinais ir medaliais.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 30 d.
VASPV tarnyba parengė standartų šeimos medicinos paslaugai versiją, kuri įsigaliojo 2025 m. gegužės 25 d. Šiuo metu Lietuvoje yra išduota 70 įstaigos akreditavimo pažymėjimų, o apie 35 proc. pacientų yra prisirašę prie įstaigų, akredituotų šeimos medicinos paslaugai.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 19 d.
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 16 d.
Seimo Audito komitetas kelia klausimus dėl PSDF biudžeto rezervo dydžio pagrįstumo ir maksimalaus dydžio
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 12 d.
Nuo 2025 m. liepos 1 dienos penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – prijungiamos prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), kuriai pereina visos jų teisės ir pareigos. Šia pertvarka siekiama modernizuoti ir efektyvinti privalomojo sveikatos draudimo vykdymą visos šalies mastu.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 11 d.
Birželio 10 d. po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų draudžiama iš pacientų reikalauti papildomų mokėjimų už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Šie pakeitimai įvardijami kaip pirmasis žingsnis, stiprinant viešąjį sveikatos sektorių.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 5 d.
Nesveikas gyvenimo būdas ir fizinio aktyvumo stoka tiesiogiai veda prie daugelio sveikatos problemų. Ten, kur nesuveikia prevencija, tenka įsikišti gydytojams. Kartais tai nutinka pernelyg vėlai. Kainą dėl to moka ne vien pacientai, jų artimieji, bet ir mūsų valstybė.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 2 d.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vertins gydymo įstaigų padarytą pažangą ir nustatys įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų darbo užmokestį pagal atnaujintus rodiklius. Bus stebima, ar įstaigos racionaliai naudoja finansinius išteklius ir ar laiku bei kokybiškai pacientams suteikia paslaugas.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. gegužės 19 d.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba primena, kad jau galima prisijungti prie Sveikatos specialistų kompetencijų platformos , kurioje yra kaupiami sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo duomenys gauti nuo šių metų sausio 1 d.
2025 m. gegužės 8 d.
Šiemet minime žymaus vokiečių fiziko Vilhelmo Konrado Rentgeno gimimo 180-ąsias metines. Jis buvo keleto Vokietijos universitetų profesorius. Tai – pirmasis fizikas, 1901 m. gavęs Nobelio fizikos premiją. Jis buvo vienturtis sūnus pasiturinčių gelumbės gamintojų šeimoje, kuri gyveno Lenepe (dabar – Remšeidas). 1848 m. revoliucijos ir politinis sujudimas nulėmė, kad Rentgenų šeima prarado Vokietijos pilietybę ir nusprendė persikelti į Apeldorno miestą Vidurio Rytų Nyderlanduose. Būtent ten Vilhelmas praleido didžiąją dalį vaikystės. Pradinį ir vidurinį išsilavinimą jis įgijo privačiame Martino Hermano van Dorno institute Apeldorne. Būdamas septyniolikos ėmė lankyti Utrechto technikos mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikatūros nupiešimu. Būsimojo mokslininko ateitis tada neatrodė šviesi. Pašalintas iš mokyklos ir nelaikęs baigiamųjų egzaminų, jis negalėjo būti priimtas į Utrechto universitetą. Tačiau jis neoficialiai jame lankė fizikos, botanikos, zoologijos ir chemijos paskaitas.