VLK: ASPĮ finansiniai rezultatai gerėja

Lietuvos gydytojų sąjunga

Pernai viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų finansiniai rezultatai iš viso sudarė 76,3 mln. eurų. Tai yra 75,4 mln. eurų daugiau nei užpernai, kai suminis finansinis rezultatas nesiekė nė milijono eurų ir beveik dukart daugiau nei prieš pat koronoviruso pandemiją, rodo ligonių kasų atlikta analizė.




Daugėja įstaigų, kurių metiniai finansiniai rezultatai yra teigiami. Gydymo įstaigų ligonių kasoms pateiktais duomenimis, su teigiamu finansiniu rezultatu 2022 metus baigė 84 proc. iš 225 viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų. Tai reiškia, kad absoliučios daugumos šių įstaigų suminis pajamų ir sąnaudų skirtumas pernai buvo teigiamas, taigi gydymo įstaigos uždirbo daugiau pajamų nei patyrė sąnaudų.

Analizės duomenimis, viešųjų gydymo įstaigų pajamos praeitais metais siekė beveik 2,2 mlrd. eurų, iš kurių 86 proc. sudarė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos. Pastaraisiais metais didėjant PSDF biudžetui, gydymo įstaigų pajamos iš šio biudžeto taip pat pastebimai augo. Pavyzdžiui, 2019 m. gydymo įstaigų pajamos iš PSDF siekė 1,3 mlrd. eurų, o pernai – jau 1,9 mlrd. eurų.

Praeitais metais sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertės buvo didinamos net tris kartus – apmokėti paslaugoms, suteiktoms nuo sausio, spalio ir lapkričio mėnesių. Atitinkamai buvo didinamas finansavimas, skiriant papildomų PSDF lėšų. Tokiu būdu buvo siekiama gydymo įstaigoms sudaryti galimybes uždirbti daugiau lėšų, kuriomis būtų didinamas darbuotojų darbo užmokestis ir iš dalies kompensuojamos padidėjusios komunalinių išlaidų, maitinimo ir kitos sąnaudos.

Gydymo įstaigų duomenys rodo, kad praeitais metais šalies sveikatos priežiūros įstaigų maitinimo sąnaudos išaugo 29 proc., o komunalinių išlaidų sąnaudos padidėjo 58 proc., palyginti su 2021 m. Kadangi sąnaudos maitinimui vidutiniškai sudaro 1 proc., o komunalinėms paslaugoms – 3 proc. visų sąnaudų, jų pokytis neturėjo didelės įtakos bendram sąnaudų pokyčiui, todėl bendros sąnaudos pernai didėjo santykinai neženkliai – 1,2 proc. Spartesnis gydymo įstaigų pajamų sumos nei sąnaudų sumos augimas ir lėmė geresnius nei 2021 m. finansinius rezultatus. 

Šiais metais, atsižvelgiant į pacientų poreikius, išaugusios PSDF lėšos skiriamos paslaugų prieinamumui gerinti. Imtasi gydytojų specialistų konsultacijų apmokėjimo pertvarkos, pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros apmokėjimo tobulinimo, šeimos gydytojų komandos išplėtimo, tyrimų klasifikatoriaus kūrimo, savivaldybės sveikatos centro apmokėjimo modelio testavimo ir daugelio kitų prioritetinių darbų.

www.vlk.lt


Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. spalio 14 d.
Pirmąjį šių metų pusmetį dauguma viešųjų gydymo įstaigų dirbo pakankamai stabiliai, tačiau dalis aukštesnio lygmens ligoninių vis dar susiduria su finansiniais iššūkiais, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. spalio 6 d.
Spalio 3 d. LGS pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo. Dokumentu įsipareigojama dešimtus metus iš eilės didinti darbo užmokestį LNSS gydymo įstaigų darbuotojams. Kitais metais prioritetas bus teikiamas mažiausiai uždirbantiems.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. spalio 1 d.
Per 5 metus PSDF padidėjo nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų. Tai atrodytų tarsi ir gerai, bet realiai visas tas iš lėto didėjančias pajamas „suvalgė“ didesni atlyginimai ir infliacija. Jei lygintume su BVP, kaip buvo mažiau nei 5 proc., taip ir liko. Tai tie mūsų 5 proc. BVP sėdi Europos dugne. Realiai galėtų būti 7,5–8 proc. BVP, arba 6 mlrd. vietoj 4 mlrd. eurų, sako VLK direktorius G. Bendorius.
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. spalio 1 d.
E. sveikatos informacinėje sistemoje sukurta nauja laboratorinių tyrimų duomenų posistemė. Tai reiškia, kad pacientų tyrimų duomenys bus tvarkomi centralizuotai, visos klinikinės laboratorijos teiks tyrimų atsakymus į posistemę tarptautiniu struktūrizuotu formatu. Darbui su nauja posisteme pritaikyti E. sveikatos specialisto ir paciento portalai. Tad suvestus laboratorinių tyrimų duomenis galės matyti tiek gyventojai, prisijungę prie savo paskyros E. sveikatos portale, tiek gydytojai specialisto portale.
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. rugsėjo 15 d.
Seimas pradėjo svarstyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma įteisinti galimybę gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. rugsėjo 8 d.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigalioja atnaujinta pacientų skundų dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pažeistų paciento teisių nagrinėjimo tvarka .
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. rugpjūčio 28 d.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) išdavimo (pardavimo) tvarką, kuri įsigalios lapkričio mėnesį ir bus paprastesnė bei patogesnė tiek pacientams, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams.
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. rugpjūčio 22 d.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.
2025 m. rugpjūčio 7 d.
Gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali šie sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas. Laikinai einančios sveikatos apsaugos ministro pareigas Marijos Jakubauskienės įsakymu tikslinama iki šiol galiojusi tvarka, pagal kurią pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę pacientui galėjo išrašyti tik gydytojas.
Autorius Lietuvos Gydytojų sąjunga 2025 m. rugpjūčio 4 d.
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos patarėja paskirta ir nuo rugpjūčio 1 d. Ekonominės ir socialinės politikos grupėje pradeda dirbti Sonata Jarmalaitė. Patarėja bus atsakinga už asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimus .