LSMUL KK veiklos ataskaita

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

2022-ieji Kauno klinikoms – stabilaus augimo metai: suteiktų paslaugų apimtys pagaliau vėl grįžo į ikipandeminį lygį, pasiektas proveržis svarbiuose infrastruktūros projektuose, tęsiami pradėti strateginiai darbai. Su visa Kauno klinikų 2022 m. veiklos ataskaita galima susipažinti čia.

Antradienį prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, LSMU ligoninės Kauno klinikų generalinis direktorius, pristatė 2022 metų ligoninės veiklos ataskaitą įstaigos dalininkams – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams, Stebėtojų tarybos nariams bei ligoninės bendruomenei. Profesorius peržvelgė svarbiausius praėjusiais metais nuveiktus darbus ir pasiekimus bei pristatė pagrindinius šių metų siekinius. „Tęsdami Kauno klinikų veiklos strategijos įgyvendinimą, daugiausiai dėmesio skyrėme ligoninės valdymo, klinikinės veiklos ir slaugos tobulinimui, orientuotam į pacientą ir veiklos efektyvinimą, bei į technologijų ir infrastruktūros plėtrą“, – praeitų metų apžvalgą pradėjo prof. habil. dr. R. Jurkevičius.

Svarbiausi pokyčiai 2022-aisiais 

2022-aisiais metais Kauno klinikose teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimtys pagaliau pasiekė 2019 metų, iki COVID-19 viruso sukeltos pandemijos buvusį, lygį. Per vienerius metus ambulatorinių apsilankymų skaičius Kauno klinikose pasiekė daugiau nei 1.3 mln. Stacionare gydėsi 91 071 pacientas.

Praėję metai Kauno klinikose buvo išskirtiniai organų transplantacijų ir donorystės gausa. 2022 metais čia atliktas didžiausias kepenų ir širdies transplantacijų skaičius. „Per vienerius metus čia atlikta 19 kepenų transplantacijų (2021 m. jų atlikta 16), rudenį per vieną savaitę atliktos net trys kepenų transplantacijos, o dvi iš jų vos per vieną parą. Atliktas rekordinis skaičius širdies transplantacijų – net septynios. Didžiausias iki šiol per metus Kauno klinikose atliktų širdies transplantacijų skaičius 2014-aisiais siekė penkias persodintas širdis. Augo ir kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų skaičius, – džiaugėsi prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius. – Tai rodo ligoninės transplantologijos komandų profesionalumą, susitelkimą ir sklandžiai suorganizuotus procesus.“ Be to, Kauno klinikos šiuo metu yra daugiausiai organų donorų paruošianti gydymo įstaiga Lietuvoje. 

Viena iš esminių Kauno klinikų strateginių krypčių – pacientų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis didinimas. Todėl praėjusiais metais sukurtas naujas pasitenkinimo suteiktomis paslaugomis vertinimo metodas, kurio dėka pacientai apie suteiktų paslaugų kokybę galėjo pasisakyti naudodami elektronines anketų formas ir sugeneruotos QR kodus. Apklausų metu nustatyta, kad 2022 m. Kauno klinikose suteiktas paslaugas teigiamai vertino net 98 proc. stacionare gydytų pacientų ir 92 proc. – ambulatorines paslaugas gavusių pacientų. 

Siekiant išspręsti pacientų registracijos pas gydytojus specialistus problemas, praėjusiais metais Kauno klinikose įsteigtas Pacientų aptarnavimo centras, kuriame veikia modernus Skambučių centras. Nuo praeitų metų ambulatorinėms konsultacijoms pacientai gali registruotis ir sužinoti aktualią informaciją apie konsultacijas pas Kauno klinikų gydytojus specialistus vienu telefono numeriu, todėl registracija tapo žymiai efektyvesnė.

Praeitų metų rudenį kadenciją pradėjo antroji Pacientų taryba. Norint geriausiai atliepti pacientų lūkesčius ir sužinoti jų nuomonę apie teikiamų paslaugų kokybę, dar 2019 m. Kauno klinikų iniciatyva ligoninėje pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje Pacientų taryba, kuri atlieka patariamąją funkciją ligoninės administracijai, kaip gerinti pacientų patirtis ir tobulinti procesus. Pirmoji taryba savo kadenciją baigė 2022 metais, per tris metus pateikusi net 103 pasiūlymus Kauno klinikų administracijai, iš kurių daugiau nei pusė yra įgyvendinti arba įgyvendinami. 

Siekiant efektyvinti ligoninės padalinių veiklą, sukurta klinikinių padalinių efektyvumo stebėsenos sistema, kuri leido įvertinti padalinių rentabilumą, didinti paslaugų prieinamumą bei užtikrinti ligoninės finansinį stabilumą. 

Vienas iš Kauno klinikų misijos komponentų – diegti moksliniais tyrimais pagrįstas inovacijas. Genetikos ir molekulinės medicinos klinikoje atliktos 423 mėginių žmogaus egzomo (apie 20 tūkst. genų) sekoskaitos, kas rodo drąsius ligoninės žingsnius medicinos pažangos keliu. 

2022 metų pabaigoje Kauno klinikose atidarytas pirmasis skubiosios medicinos Telemedicinos centras Lietuvoje. Šio projekto dėka mažesnių regionų gyventojams nebūtina vykti į didžiųjų ligoninių skubios pagalbos skyrius, nes jie tinkamai ištiriami atvykus į mažesnes regionų ligonines. Telemedicinos galimybės plėtojamos ir kitose profilinėse klinikose. Pavyzdžiui, Odos ir venerinių ligų klinikoje atsirado galimybė pasikonsultuoti su gydytoju dermatovenerologu nuotoliniu būdu, pastebėjus įtartiną bėrimą ar darinį. 

Praeitais metais Kauno klinikose pasiektas reikšmingas proveržis strateginiuose infrastruktūros projektuose. „Kauno klinikų miestelyje pradėtos Branduolinės medicinos tyrimų centro, Žmogaus biologinių išteklių centro (biobanko) ir Vaikų reabilitacijos ligoninės statybos,“ – pristatymo metu pasakojo prof. R. Jurkevičius.

Dėmesys darbuotojams

Siekiant išlaikyti motyvuojančias darbo ir socialines sąlygas Kauno klinikų darbuotojams, sistemingai didinamas darbo užmokestis. Praėjusiais metais jis padidintas vidutiniškai 8,8 proc.: gydytojų darbo užmokestis didėjo vidutiniškai 6,7 proc., o slaugytojų – 11,5 proc. Per 5 metus Kauno klinikų darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis vienam etatui padidėjo net 64,7 proc. Kauno klinikų administracijos siekis – kad darbo užmokestis ligoninės darbuotojams ir toliau būtų didinimas kasmet. 

Siekiant užtikrinti darbuotojų psichologinį saugumą, stiprinti jų emocinę sveikatą ir gerinti psichosocialinę aplinką Kauno klinikose, 2022-aisiais įgyvendinta ne viena į darbuotojų gerovę orientuota iniciatyva. Bendradarbiaujant su Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuru, pradėtas įgyvendinti ir toliau tęsiamas projektas „Normalu, jei neramu“. Įgyvendinant šį projektą, Kauno klinikų darbuotojai turi galimybę dalyvauti atviro tipo paskaitose, uždaruose praktiniuose užsiėmimuose, savitarpio pagalbos grupėse emocinei sveikatai gerinti. Taip pat darbuotojams sudarytos galimybės gauti individualias nemokamas psichologo konsultacijas. Vykdyti ir supervizijų užsiėmimai bei mokymai psichologinio smurto prevencijos tema.

Užsibrėžti siekiniai ateičiai

2023-ųjų metų planuose – sveikatos priežiūros paslaugų Kauno klinikose prieinamumo didinimas. Siekiant efektyviai išnaudoti visą turimą infrastruktūrą, planuojama plėsti ambulatorines paslaugas ir didinti jas teikiančių specialistų skaičių. Taip pat ketiname plėsti dienos stacionaro paslaugų spektrą ir prieinamumą.

Šiais metais ligoninė tobulins darbuotojų motyvavimo sistemą, paremtą darbuotojų tobulėjimo ir kompetencijų siekimu. 

Taip pat ketinama sėkmingai užbaigti strateginius infrastruktūros projektus: Branduolinės medicinos tyrimų centro, Biobanko ir Vaikų reabilitacijos ligoninės statybas, ir pradėti naujų projektų įgyvendinimą (modernios Infekcinės ligoninės statybas). 

Vienas svarbesnių šių metų siekinių – parengti 2024-2028 metų Kauno klinikų veiklos strategijos projektą.

„Noriu nuoširdžiai padėkoti kiekvienam Kauno klinikų bendruomenės nariui. Kiekvienas iš Jūsų prisidėjote prie reikšmingų ligoninės pasiekimų ir judėjimo pirmyn“, – ataskaitos pristatymą užbaigė prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

Kauno klinikų informacija




Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. lapkričio 19 d.
Susitarimu įsipareigota nuo 2027 m. sausio 1 d. didinti viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų mažiausios pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydžius.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 29 d.
Ligoninė nurodo, kad siekiant užtikrinti Ligoninės finansinį tvarumą Ligoninėje būtų teikiami rašytiniai pasiūlymai ligoninės darbuotojams (DK 45 str.) keisti jų darbo sutartyje numatytas darbo apmokėjimo sąlygas, nustatant LNSS šakos kolektyvinėje sutartyje numatytus kiekvienai profesinei grupei minimalius pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies (Ap) koeficientus ir kiekvienam darbuotojui be pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies minimalaus koeficiento(Ap) darbo sutartyse būtų nustatoma atitinkama darbo užmokesčio kintamoji dalis- Ak, kompensuojanti kiekvieno darbuotojo darbo užmokesčio skirtumą, kuris 2027 metais atsirastų dėl mažesnio pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficiento Ap nustatymo.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 15 d.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo siūloma įteisinti mišrų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų finansavimo modelį.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 15 d.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Numatyta, kad 2027-aisiais PSDF pajamos sieks 4,86 mlrd. eurų ir bus 12,9 proc. didesnės nei šiemet, o išlaidos sudarys 4,76 mlrd. eurų – 10,5 proc. daugiau nei 2026 metais. Didesnis finansavimas leis toliau plėsti gyventojams teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, didinti jų prieinamumą, kompensuoti naujus vaistus ir medicinos priemones bei stiprinti sveikatos sistemos skaitmenizaciją.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 7 d.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras stebi situaciją dėl rusijos laboratorijos darbuotojo, kuriam, kaip skelbiama žiniasklaidoje, buvo diagnozuotanežinomos kilmės pneumonija ir kuris vėliau mirė, atvejo.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugsėjo 9 d.
Lietuvos rajonų ligoninėse supaprastinami reikalavimai intensyviajai terapijai ir atveriamos galimybės išlaikyti gyvybiškai svarbias paslaugas arčiau gyventojų namų.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugsėjo 1 d.
Valstybinė ligonių kasa susipažino su STT atlikto antikorupcinio vertinimo išvadomis ir jas vertina kaip galimybę toliau tobulinti derybų su gydymo įstaigomis procesą.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugpjūčio 27 d.
Vyriausybės pasitarime pritarta sprendimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo skirti 44,4 mln. eurų 2026 m. II ketvirtį gydymo įstaigų suteiktoms viršsutartinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugpjūčio 6 d.
Nuo lapkričio 1 d. Skubiosios medicinos pagalbos (SMP) skyriuose - pokytis - suteikus daugiau savarankiškumo SMP specializacijos išplėstinės praktikos slaugytojams, jie galės patys apžiūrėti lengvesnės būklės pacientus ir suteikti jiems reikiamą pagalbą. Dėl to gyventojai atsakymus gaus nedelsiant, o gydytojai galės visą dėmesį skirti sudėtingiems ir gyvybei pavojingiems atvejams.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. liepos 21 d.
Medikų pastangos nugalėti vėžį sukeliančią ligą Lietuvoje įvertintos tarptautiniu pripažinimu