LSMUL KK veiklos ataskaita

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

2022-ieji Kauno klinikoms – stabilaus augimo metai: suteiktų paslaugų apimtys pagaliau vėl grįžo į ikipandeminį lygį, pasiektas proveržis svarbiuose infrastruktūros projektuose, tęsiami pradėti strateginiai darbai. Su visa Kauno klinikų 2022 m. veiklos ataskaita galima susipažinti čia.

Antradienį prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, LSMU ligoninės Kauno klinikų generalinis direktorius, pristatė 2022 metų ligoninės veiklos ataskaitą įstaigos dalininkams – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams, Stebėtojų tarybos nariams bei ligoninės bendruomenei. Profesorius peržvelgė svarbiausius praėjusiais metais nuveiktus darbus ir pasiekimus bei pristatė pagrindinius šių metų siekinius. „Tęsdami Kauno klinikų veiklos strategijos įgyvendinimą, daugiausiai dėmesio skyrėme ligoninės valdymo, klinikinės veiklos ir slaugos tobulinimui, orientuotam į pacientą ir veiklos efektyvinimą, bei į technologijų ir infrastruktūros plėtrą“, – praeitų metų apžvalgą pradėjo prof. habil. dr. R. Jurkevičius.

Svarbiausi pokyčiai 2022-aisiais 

2022-aisiais metais Kauno klinikose teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimtys pagaliau pasiekė 2019 metų, iki COVID-19 viruso sukeltos pandemijos buvusį, lygį. Per vienerius metus ambulatorinių apsilankymų skaičius Kauno klinikose pasiekė daugiau nei 1.3 mln. Stacionare gydėsi 91 071 pacientas.

Praėję metai Kauno klinikose buvo išskirtiniai organų transplantacijų ir donorystės gausa. 2022 metais čia atliktas didžiausias kepenų ir širdies transplantacijų skaičius. „Per vienerius metus čia atlikta 19 kepenų transplantacijų (2021 m. jų atlikta 16), rudenį per vieną savaitę atliktos net trys kepenų transplantacijos, o dvi iš jų vos per vieną parą. Atliktas rekordinis skaičius širdies transplantacijų – net septynios. Didžiausias iki šiol per metus Kauno klinikose atliktų širdies transplantacijų skaičius 2014-aisiais siekė penkias persodintas širdis. Augo ir kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų skaičius, – džiaugėsi prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius. – Tai rodo ligoninės transplantologijos komandų profesionalumą, susitelkimą ir sklandžiai suorganizuotus procesus.“ Be to, Kauno klinikos šiuo metu yra daugiausiai organų donorų paruošianti gydymo įstaiga Lietuvoje. 

Viena iš esminių Kauno klinikų strateginių krypčių – pacientų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis didinimas. Todėl praėjusiais metais sukurtas naujas pasitenkinimo suteiktomis paslaugomis vertinimo metodas, kurio dėka pacientai apie suteiktų paslaugų kokybę galėjo pasisakyti naudodami elektronines anketų formas ir sugeneruotos QR kodus. Apklausų metu nustatyta, kad 2022 m. Kauno klinikose suteiktas paslaugas teigiamai vertino net 98 proc. stacionare gydytų pacientų ir 92 proc. – ambulatorines paslaugas gavusių pacientų. 

Siekiant išspręsti pacientų registracijos pas gydytojus specialistus problemas, praėjusiais metais Kauno klinikose įsteigtas Pacientų aptarnavimo centras, kuriame veikia modernus Skambučių centras. Nuo praeitų metų ambulatorinėms konsultacijoms pacientai gali registruotis ir sužinoti aktualią informaciją apie konsultacijas pas Kauno klinikų gydytojus specialistus vienu telefono numeriu, todėl registracija tapo žymiai efektyvesnė.

Praeitų metų rudenį kadenciją pradėjo antroji Pacientų taryba. Norint geriausiai atliepti pacientų lūkesčius ir sužinoti jų nuomonę apie teikiamų paslaugų kokybę, dar 2019 m. Kauno klinikų iniciatyva ligoninėje pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje Pacientų taryba, kuri atlieka patariamąją funkciją ligoninės administracijai, kaip gerinti pacientų patirtis ir tobulinti procesus. Pirmoji taryba savo kadenciją baigė 2022 metais, per tris metus pateikusi net 103 pasiūlymus Kauno klinikų administracijai, iš kurių daugiau nei pusė yra įgyvendinti arba įgyvendinami. 

Siekiant efektyvinti ligoninės padalinių veiklą, sukurta klinikinių padalinių efektyvumo stebėsenos sistema, kuri leido įvertinti padalinių rentabilumą, didinti paslaugų prieinamumą bei užtikrinti ligoninės finansinį stabilumą. 

Vienas iš Kauno klinikų misijos komponentų – diegti moksliniais tyrimais pagrįstas inovacijas. Genetikos ir molekulinės medicinos klinikoje atliktos 423 mėginių žmogaus egzomo (apie 20 tūkst. genų) sekoskaitos, kas rodo drąsius ligoninės žingsnius medicinos pažangos keliu. 

2022 metų pabaigoje Kauno klinikose atidarytas pirmasis skubiosios medicinos Telemedicinos centras Lietuvoje. Šio projekto dėka mažesnių regionų gyventojams nebūtina vykti į didžiųjų ligoninių skubios pagalbos skyrius, nes jie tinkamai ištiriami atvykus į mažesnes regionų ligonines. Telemedicinos galimybės plėtojamos ir kitose profilinėse klinikose. Pavyzdžiui, Odos ir venerinių ligų klinikoje atsirado galimybė pasikonsultuoti su gydytoju dermatovenerologu nuotoliniu būdu, pastebėjus įtartiną bėrimą ar darinį. 

Praeitais metais Kauno klinikose pasiektas reikšmingas proveržis strateginiuose infrastruktūros projektuose. „Kauno klinikų miestelyje pradėtos Branduolinės medicinos tyrimų centro, Žmogaus biologinių išteklių centro (biobanko) ir Vaikų reabilitacijos ligoninės statybos,“ – pristatymo metu pasakojo prof. R. Jurkevičius.

Dėmesys darbuotojams

Siekiant išlaikyti motyvuojančias darbo ir socialines sąlygas Kauno klinikų darbuotojams, sistemingai didinamas darbo užmokestis. Praėjusiais metais jis padidintas vidutiniškai 8,8 proc.: gydytojų darbo užmokestis didėjo vidutiniškai 6,7 proc., o slaugytojų – 11,5 proc. Per 5 metus Kauno klinikų darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis vienam etatui padidėjo net 64,7 proc. Kauno klinikų administracijos siekis – kad darbo užmokestis ligoninės darbuotojams ir toliau būtų didinimas kasmet. 

Siekiant užtikrinti darbuotojų psichologinį saugumą, stiprinti jų emocinę sveikatą ir gerinti psichosocialinę aplinką Kauno klinikose, 2022-aisiais įgyvendinta ne viena į darbuotojų gerovę orientuota iniciatyva. Bendradarbiaujant su Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuru, pradėtas įgyvendinti ir toliau tęsiamas projektas „Normalu, jei neramu“. Įgyvendinant šį projektą, Kauno klinikų darbuotojai turi galimybę dalyvauti atviro tipo paskaitose, uždaruose praktiniuose užsiėmimuose, savitarpio pagalbos grupėse emocinei sveikatai gerinti. Taip pat darbuotojams sudarytos galimybės gauti individualias nemokamas psichologo konsultacijas. Vykdyti ir supervizijų užsiėmimai bei mokymai psichologinio smurto prevencijos tema.

Užsibrėžti siekiniai ateičiai

2023-ųjų metų planuose – sveikatos priežiūros paslaugų Kauno klinikose prieinamumo didinimas. Siekiant efektyviai išnaudoti visą turimą infrastruktūrą, planuojama plėsti ambulatorines paslaugas ir didinti jas teikiančių specialistų skaičių. Taip pat ketiname plėsti dienos stacionaro paslaugų spektrą ir prieinamumą.

Šiais metais ligoninė tobulins darbuotojų motyvavimo sistemą, paremtą darbuotojų tobulėjimo ir kompetencijų siekimu. 

Taip pat ketinama sėkmingai užbaigti strateginius infrastruktūros projektus: Branduolinės medicinos tyrimų centro, Biobanko ir Vaikų reabilitacijos ligoninės statybas, ir pradėti naujų projektų įgyvendinimą (modernios Infekcinės ligoninės statybas). 

Vienas svarbesnių šių metų siekinių – parengti 2024-2028 metų Kauno klinikų veiklos strategijos projektą.

„Noriu nuoširdžiai padėkoti kiekvienam Kauno klinikų bendruomenės nariui. Kiekvienas iš Jūsų prisidėjote prie reikšmingų ligoninės pasiekimų ir judėjimo pirmyn“, – ataskaitos pristatymą užbaigė prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

Kauno klinikų informacija




Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. spalio 14 d.
Pirmąjį šių metų pusmetį dauguma viešųjų gydymo įstaigų dirbo pakankamai stabiliai, tačiau dalis aukštesnio lygmens ligoninių vis dar susiduria su finansiniais iššūkiais, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. spalio 6 d.
Spalio 3 d. LGS pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo. Dokumentu įsipareigojama dešimtus metus iš eilės didinti darbo užmokestį LNSS gydymo įstaigų darbuotojams. Kitais metais prioritetas bus teikiamas mažiausiai uždirbantiems.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. spalio 1 d.
Per 5 metus PSDF padidėjo nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų. Tai atrodytų tarsi ir gerai, bet realiai visas tas iš lėto didėjančias pajamas „suvalgė“ didesni atlyginimai ir infliacija. Jei lygintume su BVP, kaip buvo mažiau nei 5 proc., taip ir liko. Tai tie mūsų 5 proc. BVP sėdi Europos dugne. Realiai galėtų būti 7,5–8 proc. BVP, arba 6 mlrd. vietoj 4 mlrd. eurų, sako VLK direktorius G. Bendorius.
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. spalio 1 d.
E. sveikatos informacinėje sistemoje sukurta nauja laboratorinių tyrimų duomenų posistemė. Tai reiškia, kad pacientų tyrimų duomenys bus tvarkomi centralizuotai, visos klinikinės laboratorijos teiks tyrimų atsakymus į posistemę tarptautiniu struktūrizuotu formatu. Darbui su nauja posisteme pritaikyti E. sveikatos specialisto ir paciento portalai. Tad suvestus laboratorinių tyrimų duomenis galės matyti tiek gyventojai, prisijungę prie savo paskyros E. sveikatos portale, tiek gydytojai specialisto portale.
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. rugsėjo 15 d.
Seimas pradėjo svarstyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma įteisinti galimybę gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. rugsėjo 8 d.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigalioja atnaujinta pacientų skundų dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pažeistų paciento teisių nagrinėjimo tvarka .
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. rugpjūčio 28 d.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) išdavimo (pardavimo) tvarką, kuri įsigalios lapkričio mėnesį ir bus paprastesnė bei patogesnė tiek pacientams, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams.
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. rugpjūčio 22 d.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.
2025 m. rugpjūčio 7 d.
Gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali šie sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas. Laikinai einančios sveikatos apsaugos ministro pareigas Marijos Jakubauskienės įsakymu tikslinama iki šiol galiojusi tvarka, pagal kurią pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę pacientui galėjo išrašyti tik gydytojas.
Autorius Lietuvos Gydytojų sąjunga 2025 m. rugpjūčio 4 d.
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos patarėja paskirta ir nuo rugpjūčio 1 d. Ekonominės ir socialinės politikos grupėje pradeda dirbti Sonata Jarmalaitė. Patarėja bus atsakinga už asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimus .