Telemedicinos plėtra startavo Kauno klinikose

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

Kauno klinikose pristatytas pirmasis veiklą pradėjęs skubiosios medicinos Telemedicinos centras Lietuvoje. Nacionalinio projekto metu trijose didžiosiose Lietuvos ligoninėse įkurti centrai telemedicinos konsultacijas teiks dešimčiai Kauno ir Vilniaus regiono ligoninių ir taip pagerins skubiosios medicinos pagalbos paslaugų kokybę ir prieinamumą regionų gyventojams.

Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje veikiantis Telemedicinos centras padės optimaliai paskirstyti regiono ligoninių skubios pagalbos skyriuose esančius pacientų srautus. Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai, Skubiosios medicinos klinikos vadovas prof. Kęstutis Stašaitis pabrėžia, kad Telemedicinos centrų dėka sutrumpės pacientų aptarnavimo laikas ir bus efektyviau panaudojami žmogiškieji resursai.

„Pacientams nebūtinai reikės vykti į didžiųjų miestų ligoninių skubios pagalbos skyrius, nes jie bus tinkamai ištirti ir atvykus į mažesnes regiono ligonines. Tokiu būdu sprendimą, ar pervežti pacientą į Kauno klinikas, galėsime priimti greičiau. Jeigu visgi pacientus bus nuspręsta pervežti į Kauno klinikas, jie bus atvežami tiesiai į specializuotus skyrius pagal būklę, taip išvengiant ilgo laukimo skubios pagalbos skyriuje“, – pastebi prof. K. Stašaitis. 

Kauno klinikų Telemedicinos centre nuolat budintys Skubiosios medicinos gydytojai, pasitelkus modernias technologijas, konsultuos pacientus, esančius Kėdainių, Jonavos ir Prienų ligoninių skubios pagalbos skyriuose. 

Telemedicinos centro gydytojai pacientus, esančius regioninėje ligoninėje, gali stebėti specialiame monitoriuje. „Nuotoliniu būdu konsultuojami tie pacientai, kuriuos regiono ligoninių skubios pagalbos skyriaus gydytojai nori pervežti į Kauno klinikas. Taip pat pacientai, kurių būklė neaiški ar kolegos regioninėje ligoninėje nori pasitarti dėl tyrimų ar tolesnės gydymo taktikos“, – sako prof. K. Stašaitis. Moderni mobili įranga turi galimybę prijungti diagnostinius prietaisus. Pavyzdžiui, stetoskopą ar ultragarso aparatą. 

Prof. K. Stašaitis priduria, kad naujai įkurtame Telemedicinos centre didžiausią dalį nuotolinių konsultacijų Skubiosios medicinos gydytojai atlieka savarankiškai. „Tačiau susidūrus su neaiškumais, jie iš karto gali paprašyti pagalbos kitų specializacijų gydytojų, konsultuojančių mūsų skubios pagalbos skyriuje“, – aiškina profesorius.

Kėdainių ligoninės Priėmimo – skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Rimantė Hofmanienė sako, kad telekonsultacijų paslaugos suteikia galimybę medikams operatyviau keistis svarbia informacija apie pacientus, konsultuotis su trečio lygio ligoninės gydytojais, priimant sprendimus dėl gydymo, spręsti kritinius atvejus. „Toks bendradarbiavimas užtikrina greitesnį ligos diagnozavimą ir gydymo taktikos parinkimą“, – sako R. Hofmanienė. 

Jau netrukus pradės veiklą Santaros klinikose ir Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje įsikūrę centrai .


Kauno klinikų nuotraukos ir informacija

Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. liepos 7 d.
„Nuoširdžiai dėkojame jums visiems už tai, ką padarėte Lietuvos labui ir ką nuveiksite ateityje. Kiekvieno iš Jūsų gyvenimo pavyzdys – tai gyvas drąsios, kūrybingos, modernios valstybės, aktyviai dalyvaujančios tarptautiniame gyvenime, įrodymas“, – teikdamas ordinus ir medalius sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės dienos proga per 70 Lietuvos ir užsienio piliečių buvo apdovanoti Valstybės ordinais ir medaliais.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 30 d.
VASPV tarnyba parengė standartų šeimos medicinos paslaugai versiją, kuri įsigaliojo 2025 m. gegužės 25 d. Šiuo metu Lietuvoje yra išduota 70 įstaigos akreditavimo pažymėjimų, o apie 35 proc. pacientų yra prisirašę prie įstaigų, akredituotų šeimos medicinos paslaugai.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 19 d.
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 16 d.
Seimo Audito komitetas kelia klausimus dėl PSDF biudžeto rezervo dydžio pagrįstumo ir maksimalaus dydžio
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 12 d.
Nuo 2025 m. liepos 1 dienos penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – prijungiamos prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), kuriai pereina visos jų teisės ir pareigos. Šia pertvarka siekiama modernizuoti ir efektyvinti privalomojo sveikatos draudimo vykdymą visos šalies mastu.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 11 d.
Birželio 10 d. po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų draudžiama iš pacientų reikalauti papildomų mokėjimų už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Šie pakeitimai įvardijami kaip pirmasis žingsnis, stiprinant viešąjį sveikatos sektorių.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 5 d.
Nesveikas gyvenimo būdas ir fizinio aktyvumo stoka tiesiogiai veda prie daugelio sveikatos problemų. Ten, kur nesuveikia prevencija, tenka įsikišti gydytojams. Kartais tai nutinka pernelyg vėlai. Kainą dėl to moka ne vien pacientai, jų artimieji, bet ir mūsų valstybė.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 2 d.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vertins gydymo įstaigų padarytą pažangą ir nustatys įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų darbo užmokestį pagal atnaujintus rodiklius. Bus stebima, ar įstaigos racionaliai naudoja finansinius išteklius ir ar laiku bei kokybiškai pacientams suteikia paslaugas.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. gegužės 19 d.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba primena, kad jau galima prisijungti prie Sveikatos specialistų kompetencijų platformos , kurioje yra kaupiami sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo duomenys gauti nuo šių metų sausio 1 d.
2025 m. gegužės 8 d.
Šiemet minime žymaus vokiečių fiziko Vilhelmo Konrado Rentgeno gimimo 180-ąsias metines. Jis buvo keleto Vokietijos universitetų profesorius. Tai – pirmasis fizikas, 1901 m. gavęs Nobelio fizikos premiją. Jis buvo vienturtis sūnus pasiturinčių gelumbės gamintojų šeimoje, kuri gyveno Lenepe (dabar – Remšeidas). 1848 m. revoliucijos ir politinis sujudimas nulėmė, kad Rentgenų šeima prarado Vokietijos pilietybę ir nusprendė persikelti į Apeldorno miestą Vidurio Rytų Nyderlanduose. Būtent ten Vilhelmas praleido didžiąją dalį vaikystės. Pradinį ir vidurinį išsilavinimą jis įgijo privačiame Martino Hermano van Dorno institute Apeldorne. Būdamas septyniolikos ėmė lankyti Utrechto technikos mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikatūros nupiešimu. Būsimojo mokslininko ateitis tada neatrodė šviesi. Pašalintas iš mokyklos ir nelaikęs baigiamųjų egzaminų, jis negalėjo būti priimtas į Utrechto universitetą. Tačiau jis neoficialiai jame lankė fizikos, botanikos, zoologijos ir chemijos paskaitas.