Telemedicinos plėtra startavo Kauno klinikose

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

Kauno klinikose pristatytas pirmasis veiklą pradėjęs skubiosios medicinos Telemedicinos centras Lietuvoje. Nacionalinio projekto metu trijose didžiosiose Lietuvos ligoninėse įkurti centrai telemedicinos konsultacijas teiks dešimčiai Kauno ir Vilniaus regiono ligoninių ir taip pagerins skubiosios medicinos pagalbos paslaugų kokybę ir prieinamumą regionų gyventojams.

Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje veikiantis Telemedicinos centras padės optimaliai paskirstyti regiono ligoninių skubios pagalbos skyriuose esančius pacientų srautus. Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai, Skubiosios medicinos klinikos vadovas prof. Kęstutis Stašaitis pabrėžia, kad Telemedicinos centrų dėka sutrumpės pacientų aptarnavimo laikas ir bus efektyviau panaudojami žmogiškieji resursai.

„Pacientams nebūtinai reikės vykti į didžiųjų miestų ligoninių skubios pagalbos skyrius, nes jie bus tinkamai ištirti ir atvykus į mažesnes regiono ligonines. Tokiu būdu sprendimą, ar pervežti pacientą į Kauno klinikas, galėsime priimti greičiau. Jeigu visgi pacientus bus nuspręsta pervežti į Kauno klinikas, jie bus atvežami tiesiai į specializuotus skyrius pagal būklę, taip išvengiant ilgo laukimo skubios pagalbos skyriuje“, – pastebi prof. K. Stašaitis. 

Kauno klinikų Telemedicinos centre nuolat budintys Skubiosios medicinos gydytojai, pasitelkus modernias technologijas, konsultuos pacientus, esančius Kėdainių, Jonavos ir Prienų ligoninių skubios pagalbos skyriuose. 

Telemedicinos centro gydytojai pacientus, esančius regioninėje ligoninėje, gali stebėti specialiame monitoriuje. „Nuotoliniu būdu konsultuojami tie pacientai, kuriuos regiono ligoninių skubios pagalbos skyriaus gydytojai nori pervežti į Kauno klinikas. Taip pat pacientai, kurių būklė neaiški ar kolegos regioninėje ligoninėje nori pasitarti dėl tyrimų ar tolesnės gydymo taktikos“, – sako prof. K. Stašaitis. Moderni mobili įranga turi galimybę prijungti diagnostinius prietaisus. Pavyzdžiui, stetoskopą ar ultragarso aparatą. 

Prof. K. Stašaitis priduria, kad naujai įkurtame Telemedicinos centre didžiausią dalį nuotolinių konsultacijų Skubiosios medicinos gydytojai atlieka savarankiškai. „Tačiau susidūrus su neaiškumais, jie iš karto gali paprašyti pagalbos kitų specializacijų gydytojų, konsultuojančių mūsų skubios pagalbos skyriuje“, – aiškina profesorius.

Kėdainių ligoninės Priėmimo – skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Rimantė Hofmanienė sako, kad telekonsultacijų paslaugos suteikia galimybę medikams operatyviau keistis svarbia informacija apie pacientus, konsultuotis su trečio lygio ligoninės gydytojais, priimant sprendimus dėl gydymo, spręsti kritinius atvejus. „Toks bendradarbiavimas užtikrina greitesnį ligos diagnozavimą ir gydymo taktikos parinkimą“, – sako R. Hofmanienė. 

Jau netrukus pradės veiklą Santaros klinikose ir Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje įsikūrę centrai .


Kauno klinikų nuotraukos ir informacija

Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. spalio 14 d.
Pirmąjį šių metų pusmetį dauguma viešųjų gydymo įstaigų dirbo pakankamai stabiliai, tačiau dalis aukštesnio lygmens ligoninių vis dar susiduria su finansiniais iššūkiais, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. spalio 6 d.
Spalio 3 d. LGS pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo. Dokumentu įsipareigojama dešimtus metus iš eilės didinti darbo užmokestį LNSS gydymo įstaigų darbuotojams. Kitais metais prioritetas bus teikiamas mažiausiai uždirbantiems.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. spalio 1 d.
Per 5 metus PSDF padidėjo nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų. Tai atrodytų tarsi ir gerai, bet realiai visas tas iš lėto didėjančias pajamas „suvalgė“ didesni atlyginimai ir infliacija. Jei lygintume su BVP, kaip buvo mažiau nei 5 proc., taip ir liko. Tai tie mūsų 5 proc. BVP sėdi Europos dugne. Realiai galėtų būti 7,5–8 proc. BVP, arba 6 mlrd. vietoj 4 mlrd. eurų, sako VLK direktorius G. Bendorius.
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. spalio 1 d.
E. sveikatos informacinėje sistemoje sukurta nauja laboratorinių tyrimų duomenų posistemė. Tai reiškia, kad pacientų tyrimų duomenys bus tvarkomi centralizuotai, visos klinikinės laboratorijos teiks tyrimų atsakymus į posistemę tarptautiniu struktūrizuotu formatu. Darbui su nauja posisteme pritaikyti E. sveikatos specialisto ir paciento portalai. Tad suvestus laboratorinių tyrimų duomenis galės matyti tiek gyventojai, prisijungę prie savo paskyros E. sveikatos portale, tiek gydytojai specialisto portale.
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. rugsėjo 15 d.
Seimas pradėjo svarstyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma įteisinti galimybę gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. rugsėjo 8 d.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigalioja atnaujinta pacientų skundų dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pažeistų paciento teisių nagrinėjimo tvarka .
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. rugpjūčio 28 d.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) išdavimo (pardavimo) tvarką, kuri įsigalios lapkričio mėnesį ir bus paprastesnė bei patogesnė tiek pacientams, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams.
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. rugpjūčio 22 d.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.
2025 m. rugpjūčio 7 d.
Gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali šie sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas. Laikinai einančios sveikatos apsaugos ministro pareigas Marijos Jakubauskienės įsakymu tikslinama iki šiol galiojusi tvarka, pagal kurią pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę pacientui galėjo išrašyti tik gydytojas.
Autorius Lietuvos Gydytojų sąjunga 2025 m. rugpjūčio 4 d.
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos patarėja paskirta ir nuo rugpjūčio 1 d. Ekonominės ir socialinės politikos grupėje pradeda dirbti Sonata Jarmalaitė. Patarėja bus atsakinga už asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimus .