Siūlymas trumpinti epikrizės pateikimo terminą – netinkamas
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
Nors Lietuvos gydytojų sąjungai ministro įsakymo pakeitimo projektas nebuvo pateiktas, sulaukę gydytojų nepasitenkinimo, pateikėme savo poziciją, akcentuodami, jog manome, kad siūlomas terminas yra netinkamas, nes:
Diagnozės nustatymas tiesiogiai priklauso nuo tyrimų atsakymų, tačiau per parą laiko negalima pateikti epikrizės dėl pvz. biopsijos medžiagos atsakymų nebuvimo. Radiologiniai tyrimai aprašomi tik per parą. Miego sutrikimų diagnostikai naudojamo polisomnografijos tyrimo visos nakties rezultatams išanalizuoti reikia kelių parų laiko ir tyrimų nėra galimybių gauti sekančią dieną. Imunologinių, genetinių tyrimų reikia laukti net kelias savaites. Todėl tokiais atvejais parengiama tarpinė epikrizė, kuri atiduodama pacientui į rankas, tačiau nenusiunčiama į ESPBI. Vėliau, gavus laukiamus atsakymus, epikrizė papildoma, užbaigiama ir išsiunčiama į ESPBI.
Reikalavimas ,,ne vėliau kaip kitą darbo dieną" neatitinka šiandieninių e-sveikatos galimybių, nes sistemos ,,trukdžiai“ yra nuolatinis reiškinys.
Reikalavimas yra perteklinis, nes lems prioritetų perskirstymą - t.y. jis bus vykdomas laiko skirto tiesiogiai gydymu ir atliekamoms procedūroms sąskaita.
Todėl:
reikalavimas epikrizę parengti sekančią darbo dieną t.y. nesulaukus tyrimų rezultatų lems epikrizių kokybės pablogėjimą, nes epikrizės bus pateikiamos į ESPBI be kai kurių tyrimų atsakymų, o vėliau gauta informacija tiesiog liks neįrašyta.
Lieka neaišku ar bus reikalaujama gavus atsakymus dar kartą perrašyti epikrizę? Gal net pakeisti diagnozę (nes ši gali priklausyti nuo vėliau gaunamų atsakymų)? Tuomet pirmoji epikrizė bus tiesiog niekinė, rengiama tik tam, kad įvykdytume įsakymą, t.y reikalavimas bus įgyvendinamas prioriteto paciento sveikatos būklei sąskaita.
Su LGS raštu galite susipažinti:
Raštas
Diagnozės nustatymas tiesiogiai priklauso nuo tyrimų atsakymų, tačiau per parą laiko negalima pateikti epikrizės dėl pvz. biopsijos medžiagos atsakymų nebuvimo. Radiologiniai tyrimai aprašomi tik per parą. Miego sutrikimų diagnostikai naudojamo polisomnografijos tyrimo visos nakties rezultatams išanalizuoti reikia kelių parų laiko ir tyrimų nėra galimybių gauti sekančią dieną. Imunologinių, genetinių tyrimų reikia laukti net kelias savaites. Todėl tokiais atvejais parengiama tarpinė epikrizė, kuri atiduodama pacientui į rankas, tačiau nenusiunčiama į ESPBI. Vėliau, gavus laukiamus atsakymus, epikrizė papildoma, užbaigiama ir išsiunčiama į ESPBI.
Reikalavimas ,,ne vėliau kaip kitą darbo dieną" neatitinka šiandieninių e-sveikatos galimybių, nes sistemos ,,trukdžiai“ yra nuolatinis reiškinys.
Reikalavimas yra perteklinis, nes lems prioritetų perskirstymą - t.y. jis bus vykdomas laiko skirto tiesiogiai gydymu ir atliekamoms procedūroms sąskaita.
Todėl:
reikalavimas epikrizę parengti sekančią darbo dieną t.y. nesulaukus tyrimų rezultatų lems epikrizių kokybės pablogėjimą, nes epikrizės bus pateikiamos į ESPBI be kai kurių tyrimų atsakymų, o vėliau gauta informacija tiesiog liks neįrašyta.
Lieka neaišku ar bus reikalaujama gavus atsakymus dar kartą perrašyti epikrizę? Gal net pakeisti diagnozę (nes ši gali priklausyti nuo vėliau gaunamų atsakymų)? Tuomet pirmoji epikrizė bus tiesiog niekinė, rengiama tik tam, kad įvykdytume įsakymą, t.y reikalavimas bus įgyvendinamas prioriteto paciento sveikatos būklei sąskaita.
Su LGS raštu galite susipažinti:
Pirmąjį šių metų pusmetį dauguma viešųjų gydymo įstaigų dirbo pakankamai stabiliai, tačiau dalis aukštesnio lygmens ligoninių vis dar susiduria su finansiniais iššūkiais, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys.
Spalio 3 d. LGS pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo. Dokumentu įsipareigojama dešimtus metus iš eilės didinti darbo užmokestį LNSS gydymo įstaigų darbuotojams. Kitais metais prioritetas bus teikiamas mažiausiai uždirbantiems.
Per 5 metus PSDF padidėjo nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų. Tai atrodytų tarsi ir gerai, bet realiai visas tas iš lėto didėjančias pajamas „suvalgė“ didesni atlyginimai ir infliacija. Jei lygintume su BVP, kaip buvo mažiau nei 5 proc., taip ir liko. Tai tie mūsų 5 proc. BVP sėdi Europos dugne. Realiai galėtų būti 7,5–8 proc. BVP, arba 6 mlrd. vietoj 4 mlrd. eurų, sako VLK direktorius G. Bendorius.
E. sveikatos informacinėje sistemoje sukurta nauja laboratorinių tyrimų duomenų posistemė. Tai reiškia, kad pacientų tyrimų duomenys bus tvarkomi centralizuotai, visos klinikinės laboratorijos teiks tyrimų atsakymus į posistemę tarptautiniu struktūrizuotu formatu. Darbui su nauja posisteme pritaikyti E. sveikatos specialisto ir paciento portalai. Tad suvestus laboratorinių tyrimų duomenis galės matyti tiek gyventojai, prisijungę prie savo paskyros E. sveikatos portale, tiek gydytojai specialisto portale.
Seimas pradėjo svarstyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma įteisinti galimybę gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigalioja atnaujinta pacientų skundų dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pažeistų paciento teisių nagrinėjimo tvarka .
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) išdavimo (pardavimo) tvarką, kuri įsigalios lapkričio mėnesį ir bus paprastesnė bei patogesnė tiek pacientams, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.
Gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali šie sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas. Laikinai einančios sveikatos apsaugos ministro pareigas Marijos Jakubauskienės įsakymu tikslinama iki šiol galiojusi tvarka, pagal kurią pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę pacientui galėjo išrašyti tik gydytojas.
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos patarėja paskirta ir nuo rugpjūčio 1 d. Ekonominės ir socialinės politikos grupėje pradeda dirbti Sonata Jarmalaitė. Patarėja bus atsakinga už asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimus .
