Pažvelgę į istoriją, nesunkai rastume nemažai pavyzdžių, kai per trumpą gyvenimą žmogus nuveikia vėlesnėms kartoms gerai žinomų dalykų. Tokio būta ir širdies chirurgijos pradininko Lietuvoje bei Baltijos šalyse akademiko profesoriaus Algimanto Marcinkevičiaus. Jis ne tik sukūrė aukšto lygio chirurgiją mūsų šalyje, bet ir išugdė visą plejadą aukščiausios klasės chirurgų, kardiologų, fiziologų, anesteziologų, imunologų, biochemikų ir kitų specialistų. Šį balandį minime šio chirurgo, mokslininko, akademiko, visuomenės veikėjo gimimo 100-ąsias metines. „Nuo pat vaikystės profesorius buvo apsuptas žmonių, kurių pašaukimas buvo tarnauti Lietuvos žmonėms. Jo tėvas – gydytojas, vėliau žymus vidaus ligų profesorius Mykolas Marcinkevičius, motina – medicinos sesuo, pirmoji tėvo, kurį laiką dirbusio periferijoje, pagalbininkė. Medicinos aplinka nulėmė Algimanto Marcinkevičiaus specialybę, o patriotinė šeimos atmosfera turėjo didelę reikšmę jo pažiūroms ir įsitikinimams susiformuoti“, – taip teigė prof. A. Marcinkevičiaus mokinys, taip pat garsus kardiochirurgas, akademikas profesorius Vytautas Sirvydis. Pasak jo, prof. A. Marcinkevičiaus nuopelnai akivaizdūs: naujos medicinos srities Lietuvoje – modernios širdies chirurgijos – sukūrimas, jos tobulinimas ir iškėlimas į pasaulinį lygį. Jo darbu ir pastangomis Lietuvoje buvo sukurta moderni kraujagyslių chirurgija, jis pirmasis atliko inksto ir širdies persodinimo operacijas. Tai davė impulsą plėtotis transplantacijai. Greita ir audringa širdies chirurgijos plėtra buvo didelė paskata kardiologijos ir anesteziologijos pažangai. Kad atliktų tokius didelius darbus, prof. A. Marcinkevičius nuėjo sunkų, ilgą gydytojo, mokslininko, pedagogo ir medicinos organizatoriaus kelią. Jam buvo artimas kolektyvinės lyderystės principas, kai atsakomybe dalijasi keletas žmonių. Jis stebėjo ir kėlė aukštyn lyderius, nebijodamas konkurencijos. Turėjo magišką galią valdyti naujus lyderius ir kartu pripažinti jų lyderystę. A. Marcinkevičiaus mokinys, kardiochirurgas prof. Giedrius Uždavinys priminė, kad jaunus žmones jis traukė ne tik chirurgo ir mokslininko talentu, bet ir humanistiniu bei patriotiniu nusiteikimu, supratimu, kad medicinoje viskas turi tarnauti sergančiam žmogui, teikti viltį ir gyvenimo džiaugsmą. Po daugybės eksperimentų, sėkmingai atliktų gan sudėtingų širdies operacijų prof. A. Marcinkevičius, jo gausus mokinių specialistų būrys buvo pasirengęs klinikinėms širdies persodinimo operacijoms. Deja, tuometis Sovietų Sąjungos sveikatos apsaugos ministras uždraudė atlikti tokio tipo operacijas. Leidimo teko laukti 17 metų. Tik po to, kai šios operacijos buvo atliktos Maskvoje, draudimas buvo atšauktas. 1987 m. rugsėjo 2 d. atlikta pirmoji Lietuvoje širdies persodinimo operacija. Prof. V. Sirvydžio teigimu, pirmoji širdies transplantacija buvo išskirtinis įvykis. Dėl tvyrančių abejonių ir nežinomų klausimų atliekant širdies transplantaciją pirmą kartą įtampos buvo daugiau ne tik operuojančiam profesoriui A. Marcinkevičiui, bet ir visiems jo pagalbininkams. „Nors šiandien širdies transplantacija yra visuotinai pripažintas širdies nepakankamumo gydymo būdas, organo persodinimo operacija iki šiol tebėra viena iš labiausiai keliančių įtampą. Ją visada lydi tam tikra nežinia ir laukimas, kol persodinta širdis po operacijos pradės plakti“, – sako akademikas prof. V. Sirvydis. Sudėtingiausios širdies operacijos tapo kasdieniu specialistų darbu, šiandien Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje veikia modernūs širdies chirurgijos centrai, kuriuose atliekamos pasaulyje žinomos širdies operacijos. Pasak prof. Balio Dainio (taip pat A. Marcinkevičiaus mokinio), prof. A. Marcinkevičius buvo genialus chirurgas, genialus organizatorius, mokėjęs puikiai numatyti ką, kada ir kaip pradėti, t. y. kokią sritį pradėti: „Dabar jį vadintume strategu. Jis numatė tai ir absoliučiai teisingai. Nė viena kryptis nenuėjo klaidingai. Jo buvo numatytos aiškios veiklos kryptys, kurios 100 proc. pasitvirtino, jos buvo teisingos. Tai – fenomenas. Ne tik jis, bet ir tie, kurie dirbo ir buvo greta.“ Prof. A. Marcinkevičius Lietuvos nepriklausomybę sutiko su dideliu pakilimu, tikėjo idealais ir matė medicinos pažangą. Jis siekė Lietuvos gydytojų sąjungos atkūrimo. 1989 m. gegužės 19 ir 20 d. vykusiame Lietuvos gydytojų suvažiavime prof. A. Marcinkevičius pabrėžė, kad tauta laukia ir mūsų, medikų, tvirto žodžio ir darbų. „Ryžtui ir atsinaujinimui mus turi įkvėpti ir mūsų pirmtakai: J. Basanavičius, V. Kudirka, J. Šaulys ir kt.“, – įžanginiame žodyje atidarymo metu teigė prof. A. Marcinkevičius. Pagrindinis suvažiavimo tikslas – atkurti Lietuvos gydytojų sąjungą. Suvažiavimo uždaviniai aprėpė beveik visas organizacines medicinos problemas. Žinoma, pagrindiniu akcentu tapo Lietuvos medicinos pertvarka. Nepaisant šio suvažiavimo delegatų visų ginčų bei nuomonių skirtumo, buvo sėkmingai nutarta, kad būtina atkurti Lietuvos gydytojų sąjungą (LGS), buvo išrinkti jos valdymo organai ir priimti nauji LGS įstatai. Prof.  A. Marcinkevičius buvo išrinktas atkurtosios LGS pirmuoju prezidentu. Prof. A. Marcinkevičiaus mokinys, vienas moderniosios anesteziologijos ir reanimatologijos kūrėjų prof. Alis Baublys priminė, kad, kai buvo atkurta LGS, o jis išrinktas jos prezidentu, prof. A. Marcinkevičiui teko vadovauti sudėtingomis politinėmis sąlygomis, kai tarp narių buvo įvairiausių nuomonių, vizijų apie šios organizacijos veiklą ir ateitį. Prof. A. Marcinkevičius nuosekliai bandė įtikinti gydytojų visuomenę, kad LGS uždavinys – ne tik rūpintis sveikatos apsaugos finansavimu, gydytojų atlyginimais, bet ir skatinti gydytojus kaip humaniškiausios profesijos atstovus imtis ypatingo vaidmens atkuriant nepriklausomą Lietuvą. Minint LGS įkūrimo 80-metį, prof. A. Marcinkevičius kalbėjo: „Man didelė garbė buvo suteikta, kad buvau išrinktas LGS prezidentu. Kiekviena organizacija turi savo uždavinius ir tikslus. Man atrodo, kad Lietuvos gydytojų sąjunga padarė labai didelį progresą, įgyvendindama viską, ką užsibrėžė. Kiekviena sąjunga, kai žmonės susijungia turėdami bendrą viziją, daug pasiekia.“ „Profesorius A. Marcinkevičius ne tik atsakingai vadovavo atkurtai LGS, bet ir savo asmeniniu pavyzdžiu diegė aukštus profesinius ir moralinius standartus, kuriais šiandien vadovaujamės atstovaudami gydytojų profesijai“, – teigė dabartinė LGS vadovybė.

Akademiko prof. Algimanto Marcinkevičiaus pasisakymas LGS 90-mečio proga: