Patikslintas priedų už COVID-19 skyrimo aprašas
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
Lietuvos gydytojų sąjunga vasario 1 d. kreipėsi į SAM su prašymu paaiškinti ar gydymo įstaigos darbuotojams turėjusiems tiesioginį kontaktą su pacientu, kuriam patvirtintas COVID-19, turi būti didinama pastovioji darbo užmokesčio dalis, proporcingai dirbtam laikui, už COVID-19 liga susirgusių pacientų gydymą ir slaugą, ar už ataskaitinį kalendorinį mėnesį? Kovo 2 d. sulaukta SAM paaiškinimo, kad galiojančiuose tesės aktuose dėl darbo užmokesčio didinimo laikotarpio (ar mokama už mėnesį, dieną, valandą, minutę) COVID-19 atveju nebuvo REGLAMENTUOTA. 
 
 Ministerija pateikė savo nuomonę, kad padidintas darbo užmokestis turi būti mokamas darbuotojo darbą siejant tik su faktiškai   pavojaus sveikatai sąlygomis išdirbtu laiku.  
 
 
 Siekiant išspręsti LGS keliamą klausimą ateityje, yra pakeistas teisės aktas V-1057, kuriame šis klausimas jau yra sureglamentuotas:  darbo užmokestis didinamas proporcingai darbo laikui valandomis arba dienomis (priklausomai nuo ASPĮ taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos). 
 SAM atsakymas:
SAM V-1057 aktuali redakcija
2021 m. vasario 26 d. SAM įsakymas Nr. V-398:

Spalio 3 d. LGS pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo. Dokumentu įsipareigojama dešimtus metus iš eilės didinti darbo užmokestį LNSS gydymo įstaigų darbuotojams. Kitais metais prioritetas bus teikiamas mažiausiai uždirbantiems.
 

Per 5 metus PSDF padidėjo nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų. Tai atrodytų tarsi ir gerai, bet realiai visas tas iš lėto didėjančias pajamas „suvalgė“ didesni atlyginimai ir infliacija. Jei lygintume su BVP, kaip buvo mažiau nei 5 proc., taip ir liko. Tai tie mūsų 5 proc. BVP sėdi Europos dugne. Realiai galėtų būti 7,5–8 proc. BVP, arba 6 mlrd. vietoj 4 mlrd. eurų, sako VLK direktorius G. Bendorius.
 

E. sveikatos informacinėje sistemoje sukurta nauja laboratorinių tyrimų duomenų posistemė. Tai reiškia, kad pacientų tyrimų duomenys bus tvarkomi centralizuotai, visos klinikinės laboratorijos teiks tyrimų atsakymus į posistemę tarptautiniu struktūrizuotu formatu. Darbui su nauja posisteme pritaikyti E. sveikatos specialisto ir paciento portalai. Tad suvestus laboratorinių tyrimų duomenis galės matyti tiek gyventojai, prisijungę prie savo paskyros E. sveikatos portale, tiek gydytojai specialisto portale.
 

Seimas pradėjo svarstyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma įteisinti galimybę gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų.
 

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas.                                                      2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.
 

Gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali šie sveikatos priežiūros specialistai:                                   bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas.                                                         Laikinai einančios sveikatos apsaugos ministro pareigas Marijos Jakubauskienės įsakymu tikslinama iki šiol galiojusi tvarka, pagal kurią pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę pacientui galėjo išrašyti tik gydytojas.
 























