Europos dieną kovai su smurtu prieš medikus paminėkime – primindami, kad smurtas/mobingas tebeegzistuoja
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
LGS kviečia visus gydytojus įvertinti šios dienos psichosocialinį klimatą gydymo įstaigose užpildant anoniminę anketą:
Pildyti anketą
Pranešimas žiniasklaidai
2021-03-12
Kovo 12-oji – dienai be smurto prieš medikus paminėti
Lietuvos gydytojų sąjunga, profesinė sąjunga, atstovaujanti gydytojų interesams, šią svarbią dieną primena: kiekvienas asmuo turi teisę dirbti saugioje aplinkoje be smurto ir agresijos grėsmės.
Sveikatos sektoriuje išskiriama keletas smurto darbo vietoje tipų: pacientų ar jų artimųjų agresija prieš medikus ir mobingas, t. y. darbuotojo smurtas prieš darbuotoją. Mobingas – tai ilgalaikis, sistemingas psichologinis smurtas darbe, kuris pasireiškia piktnaudžiavimu valdžia, asmens socialine izoliacija, nepagrįsta jo ar jo atlikto darbo kritika, darbui būtinos informacijos slėpimu, šmeižtu ar žeminimu, persekiojimu, priekabiavimu, grasinimu. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad mobingas du kartus stipriau nei pacientų smurtas neigiamai veikia medikų psichikos sveikatą. Įstaigų vadovai nelinkę spręsti vidinių personalo konfliktų ir dažnai savo nuožiūra priima sprendimus dėl darbo krūvio, atlygio, darbuotojo karjeros ar profesinio tobulinimosi galimybių. Baimindamiesi pacientų skundų, dažnai darbuotojams primena, kad „pacientas visada teisus“.
Psichologinis, žodinis ar net fizinis smurtas gali būti patiriamas tiek iš pacientų, tiek iš bendradarbių. Smurtautojai, priežastys ir padariniai dažniausiai lieka nežinomi, nes smurto atvejai nėra nei registruojami, nei analizuojami. Medikų visuomenė ne kartą buvo raginama netylėti, kalbėti šia tema, tačiau smurto problema nėra „patogi“ viešoms diskusijoms, o pranešti apie smurtą vis dar nėra saugu medikui. Deja, pagalba ar parama tiek išorinį, tiek vidinį smurtą patyrusiam darbuotojui nėra pakankama (pvz., psichologinis smurtas nesėkmės atveju).
Daugumos smurto atvejų galima išvengti, tačiau tam būtinos žinios apie smurto prevenciją ir valdymą. Smurto prevencijos mokymai ugdo medikų budrumą, gebėjimą atpažinti grėsmes, t. y. kaip išvengti agresijos, o pasireiškus agresijai moko, kaip taikyti tam tikras technikas ir suvaldyti grėsmingą situaciją (pvz., taikoma deeskalavimo technika).
Smurtas prieš sveikatos priežiūros specialistus neginčijamai yra globali problema. Mokslinėje literatūroje pateikiami duomenys apie agresijos prieš medikus paplitimą Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Izraelyje, Norvegijoje, Švedijoje. Didžiojoje Britanijoje apie 60 proc. sveikatos priežiūros specialistų patiria pacientų ar jų giminaičių smurtą. Italijoje smurtą patyręs sveikatos priežiūros specialistas per 72 valandas užpildo pranešimo apie agresiją formą. Italijoje gydymo įstaigose nėra paplitęs mobingas, o Suomijoje kas penktas medikas patiria patyčias ar spaudimą iš kolegų. Mokslinės studijos patvirtina, kad darbe patiriamas psichologinis smurtas ir mobingas yra vieni labiausiai stresą, depresiją ir perdegimo sindromą sąlygojančių veiksnių. Blogėja komunikacija su pacientais, mažėja dėmesys ir koncentracija paciento sveikatos problemai spręsti, prastėja šeimos ir paties mediko gyvenimo kokybė, sutrikdoma jo karjera ir galimybės tobulėti. Gera tarptautinė praktika rodo, kad valstybėse, kuriose smurto atvejai registruojami ir analizuojami, įgyvendinamos strateginės agresijos prevencijos programos makro- (vyriausybės, visuomenės), mezo- (gydymo įstaigų) ir mikro- (komandų, personalo) lygmenimis.
Siekdamas užtikrinti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių asmenų psichologinę gerovę ir teigiamą šių įstaigų psichoemocinį klimatą, 2019 m. sveikatos apsaugos ministras sukvietė įvairių institucijų bei medikų organizacijų atstovus parengti veiksmų planą, kaip iš esmės pakeisti ydingą situaciją dėl medikų darbe patiriamo mobingo ir psichologinio smurto. Buvo tikimasi, kad parengus strateginę smurto darbo vietoje prevencijos kryptį vyks globalūs įstaigų kultūros pokyčiai, kalbant apie medikų ir pacientų bei medikų tarpusavio bendravimą. Nors planas prieš metus patvirtintas, realių pokyčių gerinant psichoemocinį klimatą gydymo įstaigose kol kas nėra.
Lietuvos gydytojų sąjungos pozicija – nulinė tolerancija smurtui sveikatos priežiūros įstaigose, todėl minėdama dieną be smurto prieš gydytojus atlieka anoniminę gydytojų apklausą, skirtą šios dienos psichosocialiniam klimatui gydymo įstaigose įvertinti.
Tikimasi, kad apklausos rezultatai leis tęsti konstruktyvią diskusiją su Sveikatos apsaugos ministerija dėl privalomo psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių vertinimo gydymo įstaigose. Taip pat sąjunga mano, kad būtina įstaigų veiklos vertinimo rodiklius papildyti psichosocialinio klimato įstaigoje užtikrinimo rodikliu, įvesti asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir vidurinės grandies vadovų rotaciją, praplėsti įstaigų medicinos etikos komisijų kompetenciją sprendžiant vidinius konfliktus ir kt.
Kovo 12 d. – Europos kovos su smurtu prieš gydytojus ir asmens sveikatos priežiūros specialistus diena (angl. European day to fight violence against doctors and health professionals). Europos medikų organizacijų tarybos paskelbta 2019 m. lapkričio 29 d. Lisabonoje vykusiame plenariniame posėdyje.
Šiais metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas gydymo įstaigų sutartims paskirstytas maksimaliai, todėl sveikatos sistemoje nelieka reikšmingo finansinio rezervo papildomam paslaugų apimčių didinimui. Tai reiškia, kad sveikatos priežiūros įstaigoms šiemet teks itin kruopščiai planuoti veiklą ir laikytis sutartyse numatytų įsipareigojimų.
Nuo gegužės 1 d. įsigalioja Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimai, įtvirtinantys nuostatą, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis (PSDF) apmokama asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose yra teikiama be papildomų mokėjimų. Taip pat Vyriausybė patvirtino medicinos priemonių sąrašą, į kurį įtrauktų priemonių kainų skirtumai galės būti apmokami paciento lėšomis.
Lietuvos mokslų akademijoje buvo pagerbti Lietuvos mokslo premijos laureatai. Jų diplomų įteikimo iškilmėse dalyvavo Vyriausybės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kitų ministerijų, institucijų atstovai, taip pat šalies mokslininkai ir visuomenės veikėjai.
Vasario 16-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos, proga už nuopelnus ir mūsų šalies vardo garsinimą Lietuvos prezidentas apdovanojo valstybės ordinais ir medaliais mūsų šalies ir užsienio valstybių piliečius.
Svarbūs ministrės įsakymai garantuos aukščiausią paslaugų kokybę vaikams, nes reglamentuoja, kad pirminiame lygyje vaikų ligų gydytojai dirbs. Informacija glaustai - LGS Facebook paskyroje: https://www.facebook.com/share/v/1F5p8G3Auz/
Šeimos gydytojas yra pirmasis specialistas, į kurį kreipiamasi susirgus. Naujausias Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad gyventojai labiausiai vertina išsamų gydytojo paaiškinimą apie ligą ir jos gydymą bei pakankamą dėmesį konsultacijos metu.
Valstybės duomenų agentūra pristatė pirmąsias nacionalines gyventojų skaičiaus prognozes iki 2100-ųjų.
Iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo įsigaliojimo 2026 m. liepos 1 d. gydymo įstaigų teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos bus apmokamos pagal šiuo metu galiojančią tvarką.
Spręsdama specialistų trūkumą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia kasmet palaipsniui didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių studijuojantiems pagal slaugytojų padėjėjų profesinę mokymo programą, stojantiems į slaugos ar medicinos rezidentūros studijas. Praėjusiais metais finansuojamų slaugos studijų vietų padaugėjo net 100, šiais metais siūloma didinti dar 85 vietomis. Antrus metus iš eilės sparčiai auga ir slaugos studijų populiarumas.
Vilniaus medicinos draugija (toliau – Draugija) – pirmoji Rytų Europos gydytojų, chirurgų ir vaistininkų bendruomenė – gruodžio mėnesį minėjo išskirtinę sukaktį – 220 metų nuoseklios tarnystės mokslui, žmogui ir visuomenės sveikatai. Per daugiau nei du šimtmečius Draugija tapo ne tik svarbiu medicinos mokslo židiniu, bet ir gyva, kartas jungiančia bendruomene, kurioje susitinka patirtys, idėjos, profesinė atsakomybė ir rūpestis žmogumi. Tai ištisa Lietuvos medicinos istorijos epocha, jungianti praeitį ir dabartį, Rytų ir Vakarų akademines tradicijas, mokslinę mintį ir praktinę tarnystę visuomenei, istoriją ir kultūrą. Ši sukaktis liudija ilgaamžę, prasmingą ir aktyvią Draugijos veiklą, tęsiamą kartų pastangomis, idėjomis ir profesiniu atsidavimu – tikėjimu medicina kaip mokslu, kultūra ir žmogiška pareiga.