Europos dieną kovai su smurtu prieš medikus paminėkime – primindami, kad smurtas/mobingas tebeegzistuoja

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

LGS kviečia visus gydytojus įvertinti šios dienos psichosocialinį klimatą gydymo įstaigose užpildant anoniminę anketą:

Pildyti anketą

Pranešimas žiniasklaidai 
2021-03-12

Kovo 12-oji – dienai be smurto prieš medikus paminėti

Lietuvos gydytojų sąjunga, profesinė sąjunga, atstovaujanti gydytojų interesams, šią svarbią dieną primena: kiekvienas asmuo turi teisę dirbti saugioje aplinkoje be smurto ir agresijos grėsmės.

Sveikatos sektoriuje išskiriama keletas smurto darbo vietoje tipų: pacientų ar jų artimųjų agresija prieš medikus ir mobingas, t. y. darbuotojo smurtas prieš darbuotoją. Mobingas – tai ilgalaikis, sistemingas psichologinis smurtas darbe, kuris pasireiškia piktnaudžiavimu valdžia, asmens socialine izoliacija, nepagrįsta jo ar jo atlikto darbo kritika, darbui būtinos informacijos slėpimu, šmeižtu ar žeminimu, persekiojimu, priekabiavimu, grasinimu. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad mobingas du kartus stipriau nei pacientų smurtas neigiamai veikia medikų psichikos sveikatą. Įstaigų vadovai nelinkę spręsti vidinių personalo konfliktų ir dažnai savo nuožiūra priima sprendimus dėl darbo krūvio, atlygio, darbuotojo karjeros ar profesinio tobulinimosi galimybių. Baimindamiesi pacientų skundų, dažnai darbuotojams primena, kad „pacientas visada teisus“.

Psichologinis, žodinis ar net fizinis smurtas gali būti patiriamas tiek iš pacientų, tiek iš bendradarbių. Smurtautojai, priežastys ir padariniai dažniausiai lieka nežinomi, nes smurto atvejai nėra nei registruojami, nei analizuojami. Medikų visuomenė ne kartą buvo raginama netylėti, kalbėti šia tema, tačiau smurto problema nėra „patogi“ viešoms diskusijoms, o pranešti apie smurtą vis dar nėra saugu medikui. Deja, pagalba ar parama tiek išorinį, tiek vidinį smurtą patyrusiam darbuotojui nėra pakankama (pvz., psichologinis smurtas nesėkmės atveju).

Daugumos smurto atvejų galima išvengti, tačiau tam būtinos žinios apie smurto prevenciją ir valdymą. Smurto prevencijos mokymai ugdo medikų budrumą, gebėjimą atpažinti grėsmes, t. y. kaip išvengti agresijos, o pasireiškus agresijai moko, kaip taikyti tam tikras technikas ir suvaldyti grėsmingą situaciją (pvz., taikoma deeskalavimo technika).

Smurtas prieš sveikatos priežiūros specialistus neginčijamai yra globali problema. Mokslinėje literatūroje pateikiami duomenys apie agresijos prieš medikus paplitimą Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Izraelyje, Norvegijoje, Švedijoje. Didžiojoje Britanijoje apie 60 proc. sveikatos priežiūros specialistų patiria pacientų ar jų giminaičių smurtą. Italijoje smurtą patyręs sveikatos priežiūros specialistas per 72 valandas užpildo pranešimo apie agresiją formą. Italijoje gydymo įstaigose nėra paplitęs mobingas, o Suomijoje kas penktas medikas patiria patyčias ar spaudimą iš kolegų. Mokslinės studijos patvirtina, kad darbe patiriamas psichologinis smurtas ir mobingas yra vieni labiausiai stresą, depresiją ir perdegimo sindromą sąlygojančių veiksnių. Blogėja komunikacija su pacientais, mažėja dėmesys ir koncentracija paciento sveikatos problemai spręsti, prastėja šeimos ir paties mediko gyvenimo kokybė, sutrikdoma jo karjera ir galimybės tobulėti. Gera tarptautinė praktika rodo, kad valstybėse, kuriose smurto atvejai registruojami ir analizuojami, įgyvendinamos strateginės agresijos prevencijos programos makro- (vyriausybės, visuomenės), mezo- (gydymo įstaigų) ir mikro- (komandų, personalo) lygmenimis.

Siekdamas užtikrinti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių asmenų psichologinę gerovę ir teigiamą šių įstaigų psichoemocinį klimatą, 2019 m. sveikatos apsaugos ministras sukvietė įvairių institucijų bei medikų organizacijų atstovus parengti veiksmų planą, kaip iš esmės pakeisti ydingą situaciją dėl medikų darbe patiriamo mobingo ir psichologinio smurto. Buvo tikimasi, kad parengus strateginę smurto darbo vietoje prevencijos kryptį vyks globalūs įstaigų kultūros pokyčiai, kalbant apie medikų ir pacientų bei medikų tarpusavio bendravimą. Nors planas prieš metus patvirtintas, realių pokyčių gerinant psichoemocinį klimatą gydymo įstaigose kol kas nėra.

Lietuvos gydytojų sąjungos pozicija – nulinė tolerancija smurtui sveikatos priežiūros įstaigose, todėl minėdama dieną be smurto prieš gydytojus atlieka anoniminę gydytojų apklausą, skirtą šios dienos psichosocialiniam klimatui gydymo įstaigose įvertinti.

Tikimasi, kad apklausos rezultatai leis tęsti konstruktyvią diskusiją su Sveikatos apsaugos ministerija dėl privalomo psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių vertinimo gydymo įstaigose. Taip pat sąjunga mano, kad būtina įstaigų veiklos vertinimo rodiklius papildyti psichosocialinio klimato įstaigoje užtikrinimo rodikliu, įvesti asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir vidurinės grandies vadovų rotaciją, praplėsti įstaigų medicinos etikos komisijų kompetenciją sprendžiant vidinius konfliktus ir kt.

Kovo 12 d. – Europos kovos su smurtu prieš gydytojus ir asmens sveikatos priežiūros specialistus diena (angl. European day to fight violence against doctors and health professionals). Europos medikų organizacijų tarybos paskelbta 2019 m. lapkričio 29 d. Lisabonoje vykusiame plenariniame posėdyje.

Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. lapkričio 19 d.
Susitarimu įsipareigota nuo 2027 m. sausio 1 d. didinti viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų mažiausios pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydžius.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 29 d.
Ligoninė nurodo, kad siekiant užtikrinti Ligoninės finansinį tvarumą Ligoninėje būtų teikiami rašytiniai pasiūlymai ligoninės darbuotojams (DK 45 str.) keisti jų darbo sutartyje numatytas darbo apmokėjimo sąlygas, nustatant LNSS šakos kolektyvinėje sutartyje numatytus kiekvienai profesinei grupei minimalius pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies (Ap) koeficientus ir kiekvienam darbuotojui be pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies minimalaus koeficiento(Ap) darbo sutartyse būtų nustatoma atitinkama darbo užmokesčio kintamoji dalis- Ak, kompensuojanti kiekvieno darbuotojo darbo užmokesčio skirtumą, kuris 2027 metais atsirastų dėl mažesnio pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficiento Ap nustatymo.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 15 d.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo siūloma įteisinti mišrų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų finansavimo modelį.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 15 d.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Numatyta, kad 2027-aisiais PSDF pajamos sieks 4,86 mlrd. eurų ir bus 12,9 proc. didesnės nei šiemet, o išlaidos sudarys 4,76 mlrd. eurų – 10,5 proc. daugiau nei 2026 metais. Didesnis finansavimas leis toliau plėsti gyventojams teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, didinti jų prieinamumą, kompensuoti naujus vaistus ir medicinos priemones bei stiprinti sveikatos sistemos skaitmenizaciją.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 7 d.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras stebi situaciją dėl rusijos laboratorijos darbuotojo, kuriam, kaip skelbiama žiniasklaidoje, buvo diagnozuotanežinomos kilmės pneumonija ir kuris vėliau mirė, atvejo.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugsėjo 9 d.
Lietuvos rajonų ligoninėse supaprastinami reikalavimai intensyviajai terapijai ir atveriamos galimybės išlaikyti gyvybiškai svarbias paslaugas arčiau gyventojų namų.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugsėjo 1 d.
Valstybinė ligonių kasa susipažino su STT atlikto antikorupcinio vertinimo išvadomis ir jas vertina kaip galimybę toliau tobulinti derybų su gydymo įstaigomis procesą.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugpjūčio 27 d.
Vyriausybės pasitarime pritarta sprendimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo skirti 44,4 mln. eurų 2026 m. II ketvirtį gydymo įstaigų suteiktoms viršsutartinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugpjūčio 6 d.
Nuo lapkričio 1 d. Skubiosios medicinos pagalbos (SMP) skyriuose - pokytis - suteikus daugiau savarankiškumo SMP specializacijos išplėstinės praktikos slaugytojams, jie galės patys apžiūrėti lengvesnės būklės pacientus ir suteikti jiems reikiamą pagalbą. Dėl to gyventojai atsakymus gaus nedelsiant, o gydytojai galės visą dėmesį skirti sudėtingiems ir gyvybei pavojingiems atvejams.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. liepos 21 d.
Medikų pastangos nugalėti vėžį sukeliančią ligą Lietuvoje įvertintos tarptautiniu pripažinimu