Medikų pritraukimas į regionus

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

Sveikatos apsaugos ministerijos  teigimu, SAM siekdama pritraukti sveikatos priežiūros specialistus rinktis darbo vietą Lietuvos regionuose, rūpinasi finansinių sąlygų gerinimu ir plečia kvalifikacijos tobulinimo galimybes.



Pasak SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vadovės Dianos Smaliukaitės, pagrindiniai veiksniai, motyvuojantys rinktis darbą regionuose – siūlomos palankios socialinės garantijos, darbo vietos pasiūla kilmės krašte ar gydymo įstaigoje, kurioje buvo atlikta profesinė praktika. Jauniesiems medikams svarbi ir tinkama įstaigos valdysena, organizacinė kultūra, taip pat, piniginės skatinamosios priemonės, pavyzdžiui, studijų kainos apmokėjimas, apgyvendinimo, transporto finansavimas.

„Ministerija ragina gydymo įstaigas taikyti kompleksines skatinamąsias priemones, siekiant sukurti palankų psichoemocinį klimatą, įtraukti medikus į sprendimų priėmimą, suteikti jiems profesinio tobulėjimo galimybes, padėti sėkmingai integruotis į kolektyvą, regioną ir visuomenę“, – teigė SAM atstovė D. Smaliukaitė.

Pagal 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programą, numatoma skirti 14 mln. Eur sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo priemonėms (pavyzdžiui, studijų kainos finansavimui, stipendijų skyrimui, labiausiai trūkstamų profesinių kvalifikacijų ir specializacijų prestižo didinimui). Dar 27,55 mln. Eur planuojama investuoti į sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimą.

Be to, SAM šių metų lapkričio mėn. patvirtino gaires regionams, kurie gali planuoti ES fondų lėšomis finansuojamus projektus, ir juose numatyti veiklas, skirtas sveikatos specialistų pritraukimui į ilgalaikės priežiūros paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

Siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas specialistų profesiniam augimui, nuo gruodžio 1 d. įsigaliojusi nauja sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarka įteisina tobulinimąsi savišvietos būdu ir leidžia pripažinti užsienyje išklausytas tobulinimosi programas bei išlaikytus egzaminus. „Tikimės, kad naujos tobulinimosi formos skatins specialistus įgyti žinių iš įvairių šaltinių, mokytis iš kolegų praktinės patirties, bendradarbiauti su kolegomis bei šią veiklą pripažinti kaip profesinės kvalifikacijos tobulinimą“, – sakė D. Smaliukaitė.

Taip pat buvo įgyvendinti gydytojų rezidentų darbo užmokesčio dydžio ir jo apmokėjimo pokyčiai: atlygis perskaičiuojamas ne pagal statusą, o pagal rezidentūros studijų metus. Tad darbo užmokestis kyla kiekvienais metais, o ne kartą per rezidentūros studijas. Prie atlygio įpareigotos prisidėti ir gydymo įstaigos, kuriose gydytojai rezidentai atlieka profesinę praktiką, anksčiau įstaigos to neprivalėjo daryti.

Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentės Agnės Panavienės teigimu, jaunajam medikui reikia tokios darbo vietos, kurioje galėtų tobulėti, uždirbti orų atlyginimą dirbant vienoje gydymo įstaigoje: „Besikeičianti profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarka, atsirandančios galimybės kompetencijų ugdymui, savišvietos skatinimas, finansinių sąlygų gerinimas yra teigiami pokyčiai tiek miestuose, tiek regionuose dirbantiems medikams“. Pasak jos, įgyvendinami pokyčiai prisideda prie jaunųjų medikų skaičiaus regionuose didėjimo. „Ypač tai matome tokiose specialybėse kaip šeimos medicina“, – pažymėjo A. Panavienė.

SAM Komunikacijos skyrius
 


Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 30 d.
VASPV tarnyba parengė standartų šeimos medicinos paslaugai versiją, kuri įsigaliojo 2025 m. gegužės 25 d. Šiuo metu Lietuvoje yra išduota 70 įstaigos akreditavimo pažymėjimų, o apie 35 proc. pacientų yra prisirašę prie įstaigų, akredituotų šeimos medicinos paslaugai.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 19 d.
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 16 d.
Seimo Audito komitetas kelia klausimus dėl PSDF biudžeto rezervo dydžio pagrįstumo ir maksimalaus dydžio
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 12 d.
Nuo 2025 m. liepos 1 dienos penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – prijungiamos prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), kuriai pereina visos jų teisės ir pareigos. Šia pertvarka siekiama modernizuoti ir efektyvinti privalomojo sveikatos draudimo vykdymą visos šalies mastu.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 11 d.
Birželio 10 d. po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų draudžiama iš pacientų reikalauti papildomų mokėjimų už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Šie pakeitimai įvardijami kaip pirmasis žingsnis, stiprinant viešąjį sveikatos sektorių.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 5 d.
Nesveikas gyvenimo būdas ir fizinio aktyvumo stoka tiesiogiai veda prie daugelio sveikatos problemų. Ten, kur nesuveikia prevencija, tenka įsikišti gydytojams. Kartais tai nutinka pernelyg vėlai. Kainą dėl to moka ne vien pacientai, jų artimieji, bet ir mūsų valstybė.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 2 d.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vertins gydymo įstaigų padarytą pažangą ir nustatys įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų darbo užmokestį pagal atnaujintus rodiklius. Bus stebima, ar įstaigos racionaliai naudoja finansinius išteklius ir ar laiku bei kokybiškai pacientams suteikia paslaugas.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. gegužės 19 d.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba primena, kad jau galima prisijungti prie Sveikatos specialistų kompetencijų platformos , kurioje yra kaupiami sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo duomenys gauti nuo šių metų sausio 1 d.
2025 m. gegužės 8 d.
Šiemet minime žymaus vokiečių fiziko Vilhelmo Konrado Rentgeno gimimo 180-ąsias metines. Jis buvo keleto Vokietijos universitetų profesorius. Tai – pirmasis fizikas, 1901 m. gavęs Nobelio fizikos premiją. Jis buvo vienturtis sūnus pasiturinčių gelumbės gamintojų šeimoje, kuri gyveno Lenepe (dabar – Remšeidas). 1848 m. revoliucijos ir politinis sujudimas nulėmė, kad Rentgenų šeima prarado Vokietijos pilietybę ir nusprendė persikelti į Apeldorno miestą Vidurio Rytų Nyderlanduose. Būtent ten Vilhelmas praleido didžiąją dalį vaikystės. Pradinį ir vidurinį išsilavinimą jis įgijo privačiame Martino Hermano van Dorno institute Apeldorne. Būdamas septyniolikos ėmė lankyti Utrechto technikos mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikatūros nupiešimu. Būsimojo mokslininko ateitis tada neatrodė šviesi. Pašalintas iš mokyklos ir nelaikęs baigiamųjų egzaminų, jis negalėjo būti priimtas į Utrechto universitetą. Tačiau jis neoficialiai jame lankė fizikos, botanikos, zoologijos ir chemijos paskaitas.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. gegužės 6 d.
Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugija ir Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas organizuoja respublikinę konferenciją „Vaikų gastroenterologija ir mityba 2025“, tai kartu bus ir Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos 7-asis suvažiavimas. Suvažiavimas vyks 2025 m. gegužės 29 d. Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete, Didlaukio g. 45, Vilnius. Konferencija vyks gyvai ir nuotoliniu būdu. Konferencija skirta visų specialybių gydytojams, slaugytojams, dietistams, visuomenės sveikatos specialistams. Dalyvaujant gyvai bus dovanojamas 2024 m. išleistas vadovėlis „Vaikų pagrindinių ligų ir būklių diagnostikos ir gydymo algoritmai“.
Daugiau įrašų