Keisis bazinių kainų skaičiavimo metodika

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

Nuo kitų metų įsigalios atnaujinta Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų kainų nustatymo metodika, pagal kurią skaičiuojamos kainos bus kur kas tikslesnės ir teisingesnės, pagrįstos išskirtinai gydymo įstaigų sąnaudomis.

„PSDF lėšomis apmokamų paslaugų kainų nustatymo metodika yra tobulinama nuolat, ir per pastaruosius keletą metų jau įgyvendinome kai kuriuos gydymo įstaigoms išties svarbius metodikos pakeitimus. Tačiau nesustojame ir pateikėme kiek didesnį metodikos atnaujinimą. Tobulindami šią metodiką atsižvelgėme ne tik į teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų savikainos sudedamąsias dalis, pakeitimus, bet ir į vertingus socialinių partnerių, kuriems buvo pristatyti planuojami pokyčiai, pastebėjimus. Šios metodikos tobulinimo siūlymams taip pat pritarė Privalomojo sveikatos draudimo taryba“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius.

Vienas iš svarbiausių atnaujintos metodikos pakeitimų susijęs su duomenų apie medikų atlyginimus taikymu, skaičiuojant paslaugų kainas. Iki šiol šiam skaičiavimui buvo naudojami duomenys apie šalies atitinkamos darbuotojų grupės (pavyzdžiui, gydytojų, slaugytojų) vienam etatui tenkantį vidutinį darbo užmokestį (VDU). Tačiau kai kurių sveikatos priežiūros specialistų VDU yra didesni nei šalies vidurkis ir, patvirtinus bazinę kainą, kuri paremta šalies vidurkiu, atitinkamą specialistą įdarbinti tampa sudėtinga arba jam turi būti mokamas didesnis atlyginimas, kurio bazinė kaina nepadengia. Siekiant lanksčiau atsižvelgti į sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčius rinkoje, naujojoje metodikoje numatyta skaičiuojant paslaugų kainas naudoti duomenis apie atrinktų reprezentatyvių gydymo įstaigų darbuotojų, tiesiogiai susijusių su atitinkamos paslaugos teikimu, VDU sąnaudas, tenkančias vienam etatui. 

Šioje metodikoje taip pat numatyta, skaičiuojant sveikatos priežiūros paslaugų kainas, suteikti gydymo įstaigoms galimybę gauti papildomų lėšų šias paslaugas teikiančių darbuotojų atostoginiams kaupti ir išmokėti. Iki šiol metodikoje to nebuvo numatyta, ir įstaigos specialistų atostoginiams mokėti turėjo naudoti vidinius resursus.

Be to, atnaujintoje metodikoje numatyta paslaugų kainų skaičiavimuose naudoti gydymo įstaigų indeksuotų kainų vidurkį pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamus vartotojų kainų indeksus. Taip pat nuspręsta, kad sprendimas dėl kainų indeksavimo, susijusio su infliacijos augimu, bus priimamas įvertinus jos pokyčius nuo paskutinio paslaugų kainų keitimo, susijusio būtent su išaugusios infliacijos padarinių kompensavimu. 

Dar vienas pokytis – gydymo įstaigų bendrosios ir administracinės bei ūkio sąnaudos bus skaičiuojamos tiksliau nei iki šiol, nes bus atsižvelgiama į šių sąnaudų skirtumus pagal tai, kokio lygmens yra gydymo įstaiga – universiteto, respublikos, regiono ir rajono ligoninė, poliklinika, pirminės sveikatos priežiūros centras ar slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė. 

Naujojoje metodikoje įtvirtinti pokyčiai bus įgyvendinami palaipsniui, pirmiausia – naujai skaičiuojamoms ar perskaičiuojamoms paslaugų kainoms. Be to, VLK planuoja dar šįmet parengti ir pateikti sveikatos apsaugos ministrui tvirtinti planą, pagal kurį 2024 m. būtų skaičiuojamos PSDF lėšomis kompensuojamų paslaugų kainos, taikant jau atnaujintą metodiką. 

Atnaujintą PSDF lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų nustatymo metodiką rasite ČIA.

SAM ir VLK inf.


Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. gruodžio 17 d.
Seimas pradėjo svarstyti Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku paskirti Lietuvos neurologų asociacijos prezidentą, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekaną, Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos profesorių Dalių Jatužį.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. gruodžio 15 d.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė siūlymui skirti 11,3 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies sveikatos priežiūros paslaugų bazinėms kainoms kelti. Dar apie 0,5 mln. eurų numatyta skirti iš šių metų fondo biudžeto. Šios lėšos leis jau 2026 metų pradžioje padidinti medikų atlyginimus, kaip numatyta Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinėje sutartyje.
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. lapkričio 18 d.
sveikatos priežiūros specialistai nuo šiol elektroninius dokumentus E. sveikatos sistemoje gali pasirašyti nauja elektroninio parašo priemone – mobiliąją programėle LT ID.
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. lapkričio 18 d.
E. sveikata – nuo lapkričio 8 d. atsinaujino. Po atnaujinimo stabilizavus sistemos darbą, ja jau gali naudotis tiek sveikatos priežiūros specialistai, tiek gyventojai.
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. lapkričio 4 d.
Spalio 24 ir 25 d. Atėnuose vyko Europos gydytojų nuolatinio komiteto (CPME) Generalinė Asamblėja, kurią organizavo Graikijos gydytojų asociacija (Panhellenic Medical Association) savo 100-ųjų metinių proga.
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. lapkričio 4 d.
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas pirmą kartą organizavo iškilmingą ceremoniją po mirties medicinos mokslui kūnus paaukojusiems žmonėms palaidoti.
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. spalio 14 d.
Pirmąjį šių metų pusmetį dauguma viešųjų gydymo įstaigų dirbo pakankamai stabiliai, tačiau dalis aukštesnio lygmens ligoninių vis dar susiduria su finansiniais iššūkiais, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. spalio 6 d.
Spalio 3 d. LGS pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo. Dokumentu įsipareigojama dešimtus metus iš eilės didinti darbo užmokestį LNSS gydymo įstaigų darbuotojams. Kitais metais prioritetas bus teikiamas mažiausiai uždirbantiems.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. spalio 1 d.
Per 5 metus PSDF padidėjo nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų. Tai atrodytų tarsi ir gerai, bet realiai visas tas iš lėto didėjančias pajamas „suvalgė“ didesni atlyginimai ir infliacija. Jei lygintume su BVP, kaip buvo mažiau nei 5 proc., taip ir liko. Tai tie mūsų 5 proc. BVP sėdi Europos dugne. Realiai galėtų būti 7,5–8 proc. BVP, arba 6 mlrd. vietoj 4 mlrd. eurų, sako VLK direktorius G. Bendorius.
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. spalio 1 d.
E. sveikatos informacinėje sistemoje sukurta nauja laboratorinių tyrimų duomenų posistemė. Tai reiškia, kad pacientų tyrimų duomenys bus tvarkomi centralizuotai, visos klinikinės laboratorijos teiks tyrimų atsakymus į posistemę tarptautiniu struktūrizuotu formatu. Darbui su nauja posisteme pritaikyti E. sveikatos specialisto ir paciento portalai. Tad suvestus laboratorinių tyrimų duomenis galės matyti tiek gyventojai, prisijungę prie savo paskyros E. sveikatos portale, tiek gydytojai specialisto portale.