Kada Nedarbingumo pažymėjimus galės išduoti slaugytojos
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
Bendrosios praktikos slaugytojai ir išplėstinės praktikos slaugytojai nuo šių metų liepos 1 d. galės išduoti nedarbingumo pažymėjimą dėl ligos:
- testu patvirtintos COVID-19 ar gripo virusinės infekcijos arba šeimos narių slaugos ar priežiūros, jiems susirgus COVID-19 ar gripo virusine infekcija, ir šiuos susirgimus patvirtinus testais. Tokius nedarbingumo pažymėjimus slaugytojai galės išduoti ne ilgesniam nei 7 kalendorinių dienų laikui.
- Ligai tęsiantis ilgiau nei 7 kalendorines dienas, nedarbingumo pažymėjimą išduos pacientą konsultavęs gydytojas.
3. Akušeriai galės išduoti nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus 126 kalendorinėms dienoms (70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo), suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių.
Sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymą dėl nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių atnaujinimo rasite ČIA.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė siūlymui skirti 11,3 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies sveikatos priežiūros paslaugų bazinėms kainoms kelti. Dar apie 0,5 mln. eurų numatyta skirti iš šių metų fondo biudžeto. Šios lėšos leis jau 2026 metų pradžioje padidinti medikų atlyginimus, kaip numatyta Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinėje sutartyje.

Spalio 3 d. LGS pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo. Dokumentu įsipareigojama dešimtus metus iš eilės didinti darbo užmokestį LNSS gydymo įstaigų darbuotojams. Kitais metais prioritetas bus teikiamas mažiausiai uždirbantiems.

Per 5 metus PSDF padidėjo nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų. Tai atrodytų tarsi ir gerai, bet realiai visas tas iš lėto didėjančias pajamas „suvalgė“ didesni atlyginimai ir infliacija. Jei lygintume su BVP, kaip buvo mažiau nei 5 proc., taip ir liko. Tai tie mūsų 5 proc. BVP sėdi Europos dugne. Realiai galėtų būti 7,5–8 proc. BVP, arba 6 mlrd. vietoj 4 mlrd. eurų, sako VLK direktorius G. Bendorius.

E. sveikatos informacinėje sistemoje sukurta nauja laboratorinių tyrimų duomenų posistemė. Tai reiškia, kad pacientų tyrimų duomenys bus tvarkomi centralizuotai, visos klinikinės laboratorijos teiks tyrimų atsakymus į posistemę tarptautiniu struktūrizuotu formatu. Darbui su nauja posisteme pritaikyti E. sveikatos specialisto ir paciento portalai. Tad suvestus laboratorinių tyrimų duomenis galės matyti tiek gyventojai, prisijungę prie savo paskyros E. sveikatos portale, tiek gydytojai specialisto portale.

Seimas pradėjo svarstyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma įteisinti galimybę gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų.



























