Atsisakyti teikti pagalbą bus galima
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
Nuo 2025 m. įsigalios nauja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 str. 9 d. redakcija, kuris išplės medikų galimybes atsisakyti teikti paslaugas:
12 straipsnio 9 dalis:
„9. Gali būti atsisakyta teikti sveikatos priežiūros paslaugą pacientui arba paslaugos teikimas gali būti nutrauktas, jeigu:
- paciento veiksmai kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto, kito teikiant sveikatos priežiūros paslaugą dalyvaujančio sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo ir (ar) kitų pacientų sveikatai ar gyvybei,
- taip pat jeigu pacientas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ar kitoje vietoje, kurioje jam turi būti pradėtos teikti arba teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina asmens sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą ir tai trukdo jam ir (arba) kitiems pacientams teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas,
N.B. išskyrus atvejus, kai nederamą ir nepagarbų elgesį lemia jo sveikatos būklė ir (arba) kai jam teikiama būtinoji medicinos pagalba.
- Kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, nepradėti teikti sveikatos priežiūros paslaugos arba sustabdyti jos teikimą galima tik tuo atveju, kai pacientas savo veiksmais kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto, kito teikiant sveikatos priežiūros paslaugą dalyvaujančio sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo ir (ar) kitų pacientų sveikatai ar gyvybei ir kai yra išnaudotos visos galimybės pašalinti šią grėsmę arba tokių galimybių nėra.
- Pašalinus šią grėsmę arba jai išnykus, būtinoji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti arba tęsiama nedelsiant.
Atsisakymo teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir jų teikimo nutraukimo tvarką nustato asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas.“
Sveikatos apsaugos ministras ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Seimas pritarė Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms, kurios keis Valstybinės ligonių kasos (VLK) sutarčių sudarymo su gydymo įstaigomis principus. Pirmiausia sutartys dėl sveikatos priežiūros paslaugų bus sudaromos su viešojo sektoriaus gydymo įstaigomis, o privačios įstaigos sutartis su VLK galės sudaryti tik dėl tos dalies paslaugų, kurių negalės užtikrinti viešasis sektorius. Ši nauja tvarka nebus taikoma pirminei sveikatos priežiūrai.

Pacientų pavėžėjimo paslaugos, kurias teikė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT), buvo apmokamos didesniais tarifais, nei leidžia teisės aktai. Iki 85 proc. pavėžėjimo paslaugų kainos kai kuriais mėnesiais sudarė administravimo išlaidos. Nustatyta atvejų, kai vieno kilometro pavėžėjimas valstybei kainavo 159 Eur. Ketvirtadalis 2025 m. skirto finansavimo buvo panaudota ankstesnių metų skoloms padengti. GMPT papildomą finansavimą iš PSDF rezervo gavo nepaisant fiksuoto 2,2 mln. Eur pelno.

Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymams pakeisti stacionarinių akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų profilio paslaugų teikimo reikalavimus. Priimti sprendimai leis išsaugoti šias paslaugas regionuose ir užtikrins, kad gyventojai jas galėtų gauti arčiau savo gyvenamosios vietos.







