„Sveikata yra kasdienio gyvenimo resursas, o ne prabangos prekė, skirta tik turtingiems ir išsilavinusiems Lietuvos gyventojams. Būti geros sveikatos ir gauti sveikatos priežiūros paslaugas yra fundamentinė žmogaus teisė. XIX Vyriausybės programos prioritetuose sveikatos srityje akcentuojama labiausiai rūpimi klausimai: medikų pritraukimas ir darbo sąlygų gerinimas, eilių mažinimas ir paslaugų kokybės gerinimas, visuomenės sveikatos stiprinimas bei sveikatos gyvensenos skatinimas, inovacijų diegimas sveikatos sektoriuje. Taip pat akcentuota gyventojų psichikos sveikatos stiprinimo svarba, sveikatos sektoriaus pasirengimas civilinėms, hibridinėms ir kitoms grėsmėms. Rengdama programos įgyvendinimo planą ministerija partnerius kvietė teikti pasiūlymus. Nors pateikimo terminas buvo gan trumpas, kvietimas sulaukė susidomėjimo – gauti 54 pasiūlymai. Tai rodo sveikatos klausimų aktualumą. Daugiau kaip 50 proc. šių pasiūlymų SAM buvo panaudota įgyvendinant programos planą“, – programos pristatyme savivaldybių merams teigė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje SAM komanda (ministrė M. Jakubauskienė, viceministrai Jelena Čelutkienė, prof. Laimutė Vaidelienė, Daniel Naumovas, taip pat ministrės patarėjai Neringa Grigutytė ir Skirmantas Krunkaitis) pateikė informaciją apie Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmų plano projektą ir projektus sveikatos apsaugos srityje.

Ministrė parlamentarams pristatė šešis prioritetus.

• Pirmas – sveikatos priežiūros sistemos žmogiškųjų išteklių pritraukimas, finansavimo ir darbo sąlygų gerinimas.
• Antras – viešojo sveikatos sektoriaus tolygaus paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimas.
• Trečias – visuomenės sveikatos priežiūros ir saugos gerinimas vykdant sveikatos stiprinimą ir rizikos veiksnių prevenciją bendruomenėse.
• Ketvirtas – inovatyvių personalizuotos medicinos, duomenų technologijų, klinikinių tyrimų diegimas ir plėtra.
• Penktas – žmogaus teisių principais grįstos psichikos sveikatos bei psichologinės gerovės stiprinimas.
• Šeštas – sveikatos priežiūros sistemos pasirengimas civilinėms ir kitoms grėsmėms.

Viceministrė J. Čelutkienė priminė, kad pirmasis prioritetas skirtas žmogiškiesiems ištekliams. Anot jos, gerai žinome apie specialistų trūkumą ir jų netolygų pasiskirstymą regionuose. Pirmasis tikslas yra įtraukti daugiau specialistų į rinką. Tai būtų noras pritraukti tuos, kurie yra išvykę, t. y. iš diasporos, taip pat tuos specialistus, kurie yra „neaktyvūs“, pasitraukę iš sveikatos apsaugos sektoriaus, ir trečias rezervas – užsieniečiai. „Žadame imtis veiksmų pritraukti šiuos visus specialistus, užtikrinti jų sklandų kvalifikacijos pripažinimą ir įdarbinimą šalies sveikatos priežiūros įstaigose. Tai numatyta iki 2028 m. III ketvirčio. 2027 m. pabaigoje numatoma sukurti ir įdiegti sveikatos specialistų kompetencijų matricą, įgalinimo pritraukimo į regionus ir išlaikymo modelį, užtikrinant poreikius atitinkantį medicinos darbuotojų įdarbinimą. Kalbant apie artimiausius uždavinius, įgyvendinant pirmąjį prioritetą iki 2026 m. pabaigos, konsultuojantis su socialiniais partneriais, planuojama peržiūrėti medikų darbo užmokesčio, darbo krūvio ir priedų politiką (įskaitant tobulėjimo, papildomų kompetencijų įgavimo skatinimą), darbo sąlygas, socialines garantijas, psichologinės gerovės užtikrinimo veiksmus, parengti reikalingus teisinio reglamentavimo pokyčius ir pasiekti tolygaus sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių viešajame sektoriuje, darbo užmokesčio didėjimą. Jau šių metų trečią ketvirtį numatoma parengti ir priimti Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimus, užtikrinančius sveikatos priežiūros paslaugų, finansuojamų PSDF lėšomis, teikimą be papildomų paciento mokėjimų, ir atnaujinti įkainių skaičiavimo metodiką (tai jau antrasis prioritetas). Vienas naujosios SAM vadovybės prioritetinių punktų yra siekis, kad, kalbant apie viešąjį sektorių, visos paslaugos, kurios yra teikiamos PSDF lėšomis, būtų teikiamos be jokių papildomų paciento priemokų. Šiame pirmajame veikos prioritete bus siekiama padidinti valstybės lėšomis finansuojamų rezidentūros studijų ir slaugos studijų vietų skaičių, ypatingą dėmesį skiriant regionų specialistų poreikiui“, – parlamentarams aiškino viceministrė J. Čelutkienė.

Ji komiteto posėdyje priminė, kad naujoji Vyriausybė taip pat planuoja plėsti pagalbinio apvaisinimo galimybes. „Tą įstatymą norime praplėsti, padidinti indikaciją, kad visoms nevaisingoms moterims būtų prieinama šita pagalba, ir su tuo siejame didėjantį gimstamumą Lietuvoje. Šio įstatymą papildymą norima atlikti iki 2026 m. ketvirto ketvirčio“, – pabrėžė viceministrė.

Viceministrė L. Vaidelienė sakė, kad visuomenės sveikatos priežiūrai skirtos prioritetas susideda iš 10 punktų. Ji teigė, kad planuojama plėsti ir diegti naujas kompleksines sveikatos stiprinimo paslaugas rizikos grupių asmenims. „Visuomenės sveikatos priežiūroje bus dirbama trimis kryptimis: sveikatos stiprinimas, profilaktika ir apsauga. Priemonės yra susijusios su šiomis kryptimis. Sveikatos stiprinimas ir profilaktika. Tai – plėsti ir diegti naujas kompleksines sveikatos stiprinimo paslaugas rizikos grupės asmenims. Kalbama apie lėtinėmis, onkologinėmis, širdies kraujagyslių ligomis sergančius pacientus, taip pat vyresnius nei 65 metų žmones. Planuojama pirminiame lygyje teikti informacines paslaugas, jei bus rizikos veiksnių. Sakysime, nustatytas padidėjęs cholesterolio kiekis, tad pacientą siunčiame išklausyti kurso, susipažinti su mitybos rekomendacijomis. Tai planuojama daryti pačiuose pirminės sveikatos priežiūros centruose, kad būtų kuo patogiau pacientams.

Antroji veikla skirta bendruomenėms, mokykloms, darbovietėms, kitiems socialiniams partneriams. Diegiant sveikų bendruomenių tinklą, sveikų mokyklų projektas yra prasidėjęs. Jį taip pat planuojama toliau plėsti, bet šį kartą bus labiau orientuojamasi į darbovietes, bendruomenes. Bus sukurtos tam tikros rekomendacijos. Koordinatoriai padės įgyvendinti, konsultuos, kaip tai padaryti įvairiais sveikatos aktualiais klausimais. Ta veikla buvo pradėta anksčiau. Manome, kad ji plėsis ir bus tinkama įvairioms bendruomenėms.

Trečia veikla skirta sveikatos raštingumui didinti. Ne mažiau kaip 20 proc. gyventojų galės pagilinti žinias tokiose srityse kaip skubi pagalba, nes ta tema domimasi ir yra poreikis. Antra tema galėtų būti burnos higiena. Kai kurias temas bus galima plėsti, norime supažindinti visuomenę su aktualiais visuomenės sveikatos klausimais.

Ketvirtoji tema – specialistų kvalifikacija. Planuojama, kad apie 2 tūkst. sveikatos specialistų bei apie 3 tūkst. ar daugiau šeimos gydytojų galės pagilinti žinias ir kelti kvalifikaciją visuomenės sveikatos srityse. Numatoma toliau vykdyti ir plėsti šeimos sveikatos ir pozityvios tėvystės stiprinimo programas, įtraukiant nemažai asmenų į šeimos ryšių stiprinimą ir vaikų socialinių bei emocinių įgūdžių ugdymo veiklas.

Norima visuomenei diegti naujas žinias apie mitybą. Tai būsima sveikatos biurų veikla. Antimikrobinio valdymo priemonių valdymas – labai aktuali šių dienų tema. Seksime, kad 85 proc. stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų būtų įdiegtos antimikrobinio atsparumo valdymo programos. Aštuntoji veikla – visuomenės informavimo kampanijos apie vakcinacijos svarbą ir vakcinacijos prieinamumo didinimo priemones. Bus didinama vaikų vakcinacijos apimtis 2–5 proc. Devintąja priemone norima įveiklinti elektromagnetinės spinduliuotės matavimų ir prognozavimo sistemą, didinti gyventojų informuotumą apie elektromagnetinio lauko lygius aplinkoje. Ir paskutinė priemonė – tai kvapų monitoringo sistemų diegimas“, – su planais gerinti visuomenės sveikatos priežiūrą ir saugą parlamentarus supažindino sveikatos apsaugos viceministrė L. Vaidelienė.

Vis daugiau dėmesio sulaukia inovatyvių personalizuotos medicinos, duomenų technologijų, klinikinių tyrimų diegimas ir plėtra. Viceministras D. Naumovas pristatydamas naują veiklos prioritetą pabrėžė, kad jau dabar sveikatos priežiūroje yra taikomi įvairūs dirbtinio intelekto (DI) įrankiai, tačiau tai dar nereglamentuota. SAM iki 2026 m. IV ketvirčio numato identifikuoti ir panaikinti teisės aktų apribojimus, trukdančius plačiau taikyti DI sprendimus sveikatos priežiūros srityje, atsižvelgdama į pažangią ES ir trečiųjų šalių teisinio reglamentavimo praktiką.

„DI sveikatos priežiūros įstaigose yra jautriausias ir etiškai skaudžiausias klausimas, nes mes nežinome, kas bus atsakingas, jei bus padaryta klaida – tiekėjas, DI įrankio gamintojas ar gydytojas, sveikatos priežiūros sistema. Taip pat norime paskatinti sveikatos priežiūros įstaigas plačiau naudoti DI įrankius, pasidalinti gerąja praktika su kitomis įstaigomis“, – sakė D. Naumovas.

Jo teigimu, būtina sutvarkyti ir elektroninių pacientų ligos istorijų duomenis. „Kiekviena įstaiga turi skirtingą standartizacijos ir struktūrizacijos schemą. Žinome, kad skirtingose ligoninėse tie patys duomenys yra skirtingai koduojami, struktūrizuojami. Jei norime analizuoti duomenis, turime bent jau įdegti vieną standartą. Prioritetas – didžiausiu mirtingumu pasižyminčių ligų (širdies ir kraujagyslių, vėžio) duomenų sutvarkymas, standartizavimas“, – pabrėžė sveikatos apsaugos viceministras.

Jis tikino, kad bus siekiama mažinti biomedicininių tyrimų perdėtą reguliavimą, plėtoti personalizuotą mediciną, įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos paskirtinę programą, įsteigiant jungtinius specialybinius klinikinių tyrimų kompetencijos tinklus, siekiant LSNN asmens sveikatos priežiūros įstaigų įsitraukimo į tarptautinių klinikinių tyrimų asociacijų veiklą: „Bus programa mokslininkams, kurioje numatomas didelis finansavimas moksliniams tyrimams, susijusiems su personalizuota medicina.“

D. Naumovo teigimu, SAM siūlo plėtoti biobankų veiklą ir pažangios terapijos paslaugas, įgyvendinant infrastruktūros palaikymo ir žmogiškųjų išteklių stiprinimo projektus, nes Lietuva Vidurio ir Rytų Europoje pirmauja ląstelių terapijos srityje, tą pažangą reikėtų plėsti. Pasak jo, siekiama, kad sėkmingiausi projektai būtų tęsiami. „Turime didžiulę bėdą, kad inovatyvūs vaistai į Lietuvą neateina, o jeigu ateina, jiems nebūna pritariama ir jie nebūna kompensuojami. Turimas sveikatos technologijų vertinimo mechanizmas, socialinių partnerių nuomone, tinkamai neveikia, todėl su Valstybine vaistų kontrolės tarnyba sieksime jį peržiūrėti, kad nebūtų tiek daug biurokratijos, nes personalizuotos medicinos, inovatyvių vaistų patvirtinimas Lietuvoje yra gerokai mažesnis negu ES ar net kaimynėje Lenkijoje“, – konstatavo D. Naumovas.

Anot jo, planai parengti ir priimti teisės aktų pakeitimus, siekiant užtikrinti socialiniu sutarimu grįstą, geresnį kompensuojamųjų, įskaitant skirtų labai retoms ligoms gydyti, vaistų prieinamumą ir vardinių vaistinių preparatų prieinamumą leis efektyviau valdyti ir vaistinių preparatų trūkumą.

Psichikos sveikatos srityje ir pasitelkdama kitas priemones naujoji valdžia sieks pažaboti elektroninių cigarečių vartojimą. Ministrės patarėja N. Grigutytė komiteto posėdyje priminė, kad kalbama apie vienkartinių elektroninių cigarečių patrauklumo mažinimą, o gal net ir draudimą, kiek tai bus įmanoma. Taip pat galvojama apie kovą su priklausomybėmis nuo mobiliųjų telefonų. „Mes galvojame, kad mobiliųjų telefonų naudojimas irgi yra vienas iš priklausomybės dalykų. Todėl norime inicijuoti, kad bent jau mokykloje pamokų metu, taip pat per pertraukas mokiniai nesinaudotų mobiliaisiais telefonais“, – parlamentarams aiškino N. Grigutytė.

Sveikatos apsaugos ministrės patarėjas S. Krunkaitis informavo, kaip ruošiamasi įvairaus tipo grėsmėms nacionaliniam saugumui. Pasak jo, dabar reikia ministerijoms sutarti dėl atskaitomybės zonų, apsibrėžti, kaip kas veiks ir įgyvendins veiksmus. „Turime paruošti algoritmą, kaip įvairių grėsmių metu veiks vaistinės. Kokia yra sąveika ir veiksmai vaistinių, kokia yra sąveika ir veiksmai pirminės grandies. Čia kalbama apie slaugytojus, šeimos gydytojus ir kitus pirminės grandies specialistus. Turime apsibrėžti mūsų veikimo būdus įvairių grėsmių metu“, – teigė S. Krunkaitis.

Jo teigimu, galvojama ir apie infrastruktūros paruošimą. „Pirma, turime, remdamiesi kariniu patarimu, atlikti mūsų sveikatos apsaugos sistemos inventorizaciją ir kryptingai nukreipti išteklius į svarbesnes gydymo įstaigas, kurios sugertų krūvį X atvejo metu. Remdamiesi šiuolaikinio karo pamokomis, kalbant apie Siriją, lzraelį ir Ukrainą, matome, kad fokusas eina į decentralizaciją, ir tai, kad turime turėti omenyje regionines ligonines, kad jos sugertų tam tikrą problemos krūvį. Šia kryptimi dėliojame mintis. Turime higieninius užmojus, kalbant apie generatorius ligoninėms, vandens gręžinius, šilumos užtikrinimą, elektrą, ryšius. Tam finansavimas yra iš Pažangos priemonių. Taip pat bus ruošiamas personalas. Tai ir visuomenės pirmosios pagalbos mokymas, taip pat visų grandžių medikų rengimas. Pavyzdys turėtų būti toks: 28 medikai, rišantis prie 14 traumų centrų, turi turėti ypač gilias žinias, su kovine patirtimi, kaip reikia tvarkytis vykdant vadybą karo ir ekstremaliosios situacijos metu. Tam turi būti aiškūs algoritmai“, – teigė ministrės patarėjas S. Krunkaitis.

Komiteto nariai SAM vadovybės komandos nariams pateikė klausimų bei pasiūlymų, kaip geriau ir efektyviau visuomenei pateikti XIX Vyriausybės programos prioritetus, skirtus sveikatos apsaugos sistemai.
 
 

                                                               „Gydytojų žinių“ informacija.