Pateikiame visą buvusių sveikatos ministrų laišką Arūnui Dulkiui:

Gerbiamas sveikatos apsaugos ministre Arūnai Dulky,

Lietuvos sveikatos apsauga per Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį atlaikė daugybę iššūkių. Buvo ir Rusijos 1990-1992 metų ekonomikos blokada, ir 1999 bei 2009 metų ekonominės krizės, ir medikų migracija į Vakarus. Visa tai paliko skaudžius randus mūsų sveikatos apsaugos sistemoje. Tačiau visos negandos medikų ir sveikatos vadybininkų pasiaukojamo darbo dėka buvo įveiktos.

Tiek didžiosios universitetinės ligoninės, tiek apskričių (dabar vadinamos „regioninėmis“), tiek rajoninės ligoninės konsultavo, gydė ir slaugė ligonius, investavo į medicininę įrangą, medikų kvalifikacijos kėlimą.

2020-2023 metų patirtys patvirtino, kad Lietuvoje istoriškai susiformavusi tripakopė (universitetų-regionų-rajonų) ligoninių sistema atitinka dabarties reikalavimus. Štai pandemijos laikotarpiu pacientų srautų decentralizavimas bei dalies rajonų ligoninių laikinas perprofiliavimas kovai su pandemija mažino hospitalinių infekcijų riziką, užtikrino nepertraukiamą skubios pagalbos teikimą Lietuvos mastu.

Tuo metu Rusijos karas Ukrainoje parodė, kad gydymo paslaugų decentralizacija neleidžia agresoriui keliomis raketomis sunaikinti sveikatos sistemos. Priešingai, decentralizacija suteikia galimybę operatyviai suteikti medicininę pagalbą, gelbsti civilių ir karių gyvybes.

Iš Covid-19 pandemijos valdymo ir Ukrainos patirties mokosi daugelis Europos valstybių. Pasaulio sveikatos organizacija ir Jungtinės Tautos paslaugų prieinamumo didinimą, kuris neįmanomas be netoli paciento gyvenamosios vietos esančios gydymo įstaigos, nurodo kaip vieną pagrindinių geros sveikatos apsaugos veiksnių. Deja, Jūsų vadovaujamos ministerijos veiksmai rodo, kad nei į Lietuvos gyventojų poreikius gilinamasi, nei iš Covid-19 valdymo ir karo patirčių mokomasi.

Tyrimai liudija, kad Lietuvos rajonų gyventojų sveikata yra prastesnė nei didžiųjų miestų gyventojų sveikata. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija ne tik nestiprina sveikatos pagalbos rajonų žmonėms, bet, išstumdama medikus ir paslaugas iš rajonų, šią pagalbą siaurina.

Galų gale, matome, kad ministerija kuo daugiau ligonių siekia nukreipti į didžiuosius miestus, nors Lietuvos gyventojai jau šiandien kenčia būtent dėl problemų registruojantis vizitui pas gydytojus didžiuosiuose miestuose. Maža to, ir užsiregistravus laukimo terminai ilgėja.

Esame įsitikinę, kad dabar Lietuvoje vykdomas sveikatos paslaugų teikimo mažinimas griauna mūsų sveikatos sistemą, tolina gydymo paslaugas nuo paciento, didina medicinos personalo pasiskirstymo netolygumus tarp didžiųjų miestų ir regionų. Toks elgesys yra žalingas gyventojų sveikatos požiūriu. Juoba tarptautiniuose palyginimuose fiksuojama, Lietuva nuo daugelio Europos Sąjungos valstybių atsilieka pagal gyvenimo trukmę ir regioninių netolygumų lygį.

Juk uždarius rajoninių ligoninių skyrius ir siaurinant paslaugų apimtis, pinigai, kurie turėtų atitekti rajonų sveikatos sistemos plėtrai, nukeliaus į didžiąsias ligonines. Gal, ministre, Jums patarinėja asmenys, siekiantis „reikiama“ linkme nukreipti beveik milijardą eurų siekiančius Europos Sąjungos investicijų srautus?

Dabartinės „sveikatos reformos“ tikslų nesupranta nei daugelis savivaldybių, nei dauguma medikų. Manome, kad klaidingas siekis visą stacionarinių bei specializuotų sveikatos paslaugų teikimą sukoncentruoti keliose ligoninėse lėmė faktinį Zarasų ligoninės darbo sustabdymą ir paslaugų teikimo sutrikimus Raseiniuose. Jei šia kryptimi bus judama ir toliau, daugumoje savivaldybių gali būti sutrikdytas ar sustabdytas akušerinių ir chirurginių paslaugų teikimas.

Sveikintina, kad bandėte analizuoti situaciją Zarasuose. Tačiau vertindamas, kad „situacija stabili“, neįtikinote ir nenuraminote nei medikų, nei sveikatos profesionalų bendruomenės.

Ministre, Lietuvos sveikatos sistemoje yra daugybė problemų, už kurių sprendimą Jums būtų dėkingi tiek pacientai, tiek medikai.

Viena jų – atskirose medicinos sričių profesijose (ypač priminės sveikatos priežiūros bei rajonų ligoninėse) beveik trečdalį dirbančiųjų sudaro vyresni nei 55-erių metų amžiaus žmonės, kuriems išėjus į pensiją būtina pamaina rengiama prastai. 

Dar viena – sveikatos apsaugos sistemos finansavimui iš biudžeto skiriama tik apie 6 proc. nuo BVP, tuo metu Europos Sąjungos vidurkis – 8 proc. nuo BVP. Čia pat primename, kad už vaikus, studentus ir pensininkus valstybė moka dvigubai mažesnes privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. 

Gyventojai patiria vis didėjantį spaudimą prisimokėti už vaistus ir gydymą, ilgėja laukimo laikas pas specialistus netgi tokiose jautriose srityse kaip onkologinė pagalba. Sunkiai sergantys, segantys keliomis ligomis ligoniai dažnai paliekami be pagalbos arti jų gyvenamosios vietos ir neturi galimybių keliauti toli nuo namų.

Dera investuoti į medikų atlyginimų didinimą, jų kvalifikacijos kėlimą, priedų jiems už darbą nutolusiuose nuo didžiųjų centrų rajonuose mokėjimą. Raginame Jus persvarstyti savo sprendimus ir stabdyti sveikatos įstaigų naikinimą Lietuvoje.

Kviečiame jus atlikti visų darbų, padarytų rengiantis „reformos“ terminu dangstomam rajonų gydymo įstaigų griovimui, auditą. Audito rezultato pagrindu koreguokite „reformos“ įgyvendinimo planus atsisakant veiklų, kurios negerina (arba net blogina) teikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą. Koreguojant „reformos“ įgyvendinimo planus, būtina atsižvelgti į tai, kad tiek Europos Sąjunga, tiek Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia būtinybę be pagalbos nepalikti nė vieno žmogaus.

Įsiklausykite į pacientų, medikų, gydymo įstaigų, Lietuvos savivaldybių išsakomus pasiūlymus, kaip gerinti paslaugų prieinamumą, trumpinti eiles, gerinti teikiamų paslaugų kokybę, nacionalinį saugumą. Atsižvelgiant į tai, kad potencialaus karinio konflikto atveju yra reikalinga sveikatos paslaugų teikimo dalinė decentralizacija, pažymime, kad dabartiniu metu mažų ligoninių santykinis vaidmuo auga.

Ministre, sergantys žmonės pagrįstai nori jų ligų efektyvaus gydymo kiek įmanoma arčiau jų gyvenamosios vietos. Jie laukia, kad specialistai atvažiuotų į rajonų centrus ligonius konsultuoti ir gydymą koreguoti, bet sulaukia siuntimo patiems važiuoti į didelius universitetinius centrus. Juk tiek siuntimas, tiek tolimas kelias ir laukimas eilėse, tiek po to vykstantis siuntinėjimas iš vieno specialisto pas kitą dar labiau apsunkina sergančio žmogaus padėtį. Taigi grąžinkite specialistų išvykas į rajonus konsultuoti ir gydyti ligonius, o ne atvirkščiai. Arba leiskite gydytojams atlikti tai, ką jie gali daryti rajonuose, išplėsdami jų licencijų galimybes.

www.socialdemokratai.lt