„Tai reikšminga diena mokslo visuomenei, kai vertinama ilgametė, nuoširdi, daug fizinių ir protinių pastangų reikalaujanti veikla. Iš didelio skaičiaus Lietuvos universitetų ir mokslo institucijų pateiktų aukščiausiojo lygio mokslo darbų Lietuvos mokslo premijų komisijai teko atrinkti pačius išskirtiniausius, reikšmingiausius darbus. Lietuvos mokslo premija nominuotų darbų gausa rodo, kad Lietuva turi aukštą tarptautinio lygio unikalius, reikšmingus mokslinius tyrimus atliekančių mokslininkų potencialą. Tai patvirtina 2023 m. atliktas Lietuvos mokslo institucijų tarptautinis palyginamasis ekspertinis vertinimas, kuris parodė, kokį didžiulį mokslinį šuolį padarė visuomenė per pastaruosius metus. Moksliniai straipsniai aukščiausio lygio moksliniuose žurnaluose, tarptautiniai projektai ir patentai, dalyvavimas tarptautiniuose moksliniuose konsorciumuose tapo daugelio mokslininkų, kolektyvų kasdienybe. Lietuvos mokslo premijų įstatuose teigiama, kad premijos skiriamos mokslininkams už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinius plėtros darbus. Šiame trumpame sakinyje telpa tiek daug: daugybė praleistų valandų bibliotekose ir laboratorijose, daugybė sėkmingų ir tiek pat nesėkmingų eksperimentų, šimtai paruoštų straipsnių, dešimtys atradimų ir patentų, naujos technologijos ir inovacijos“, – taip mokslo premijų teikimo ceremoniją pradėjo LMA Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininkas akademikas Zenonas Dabkevičius. Jis priminė, kad šiemet Lietuvos mokslo premija nominuoti 7 darbai.

Lietuvos mokslo premijos laureatus nuotoliniu būdu iš Rumunijos, kur buvo su oficialiu vizitu, sveikino premjerė Ingrida Šimonytė. Sveikinimo žodį taip pat tarė Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras. Jis kartu su LMA Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininku akademiku Z. Dabkevičiumi įteikė diplomus Lietuvos mokslo premijų laureatams.

Medicinos ir sveikatos mokslo srityje Lietuvos mokslo premija įvertinti du darbų ciklai. VU Medicinos fakulteto profesorių Rūtos Dubakienės ir Lauros Malinauskienės mokslo darbų ciklas „Alergija maistui ir cheminėms medžiagoms: nuo naujagimių kohortų iki epidemiologinių, eksperimentinių ir molekulinių tyrimų“ skirtas maisto cheminės alergijos tyrimams ir nagrinėja jų išsivystymo priežastis bei prielaidos nuo kūdikystės iki suaugusiųjų gyvenimo. Vykdant šį darbą, suformuota ir ištyrinėta Lietuvos alergiškų naujagimių kohorta pagal Europos Sąjungos 6 Bendrosios programos maisto alergijos projektą „Euro Prevall“. Anot mokslininkių, gauti originalūs duomenys: maisto alergija Lietuvoje pasireiškia iki 17 proc. visų kūdikių. Alergija maistui serga 5,6 proc. vaikų. Įrodyta, kad Lietuvos vaikai dažniausiai įsijautrina pienui ir kiaušiniui, rečiau kviečiams, žemės riešutams, sojoms. Išsamiai ištirtos aplinkos, mitybos ir kitos priežastys, lemiančios maisto alergijos išsivystymą, alergijos maistui rizikos veiksniai, įvertinti maisto alergijos diagnostikos būdai ir imunologiniai nustatymo metodai. Epidemiologiniai vaikų ir suaugusiųjų maisto alergijos tyrimai „Euro Prevall“ projekte, kuriame dalyvavo 67 partneriai iš 24 šalių, leido Lietuvai atsirasti epidemiologinių alergijos tyrimų žemėlapiuose ir reprezentuoti Rytų Europos regioną su jam būdingais kultūriniais, socialiniais aspektais, turinčiais įtakos mitybos įpročiams, maisto alergijos epidemiologinei situacijai šalyje, kartu sudaryti sąlygas daryti palyginimus tarptautiniu mastu. Atlikti molekuliniai tyrimai parodė, kad sparčiai didėja maisto alergija įvežtiniams maisto produktams, tokiems kaip žemės riešutai, sojos, kiviai, persikai ir kt.

VU Medicinos fakulteto prof. Kęstučio Ručinsko, doc. Viliaus Janušausko, prof. Roberto Stasio Samalavičiaus, prof. Prano Šerpyčio mokslo darbų ciklas „Gyvybės palaikymo mechaninės kraujotakos priemonėmis sistemų įdiegimas į klinikinę praktiką ir metodikos tobulinimas“, atliktas 2008–2022 m., nagrinėja pačių sunkiausių ligonių, sergančių širdies nepakankamumu, gydymą pažangiausiomis mechaninėmis trumpalaikėmis (kontrapulsacija, intraaortinių balionėlių, ekstrakorporinė membraninė oksigencija) ar ilgalaikėmis pagalbinėmis mechaninėmis kraujotakos palaikymo priemonėmis (dirbtiniais skilveliais). Šiame darbe išnagrinėta aktuali mokslo praktikos problema, kurios tyrimų rezultatai paskatino tolesnę mokslo krypties raidą, prisidėjo prie naujausių technologijų įdiegimo, naujų metodikų sukūrimo, tarptautinio bendradarbiavimo plėtros Lietuvoje.

„Ne vienas gydytojas gydo sunkiausios grupės ligonius, kurie turi širdies nepakankamumą arba po miokardo infarkto esant didelei komplikacijai. Mes turime tokių ligonių. Čia mūsų grupės daryti mokslo darbai šioje srityje. Šiuos mokslo darbus darėme ne tik su lietuviais, aš dalyvavau su grupe mokslininkų iš Leipcigo, nes turėjome europinį projektą. 10 šalių dalyvavome gydant kardiogeninį šoką, norėdami surasti geriausią variantą. Visos mūsų grupės mokslo darbų tikslas – kaip išgelbėti ligonius. Tai komandinis darbas: ir kardiologas, ir anesteziologas (kardioanesteziologų komanda), taip pat širdies chirurgai. Galėčiau pasakyti pavyzdį: garbus žmogus, kurį ištiko miokardo infarktas, kuriam padaryti nieko negalėjome. Buvo prijungtos dirbtinės kraujotakos priemonės, dėl kurių ligonio būklė stabilizavosi, jis išgyveno tam tikrą laiką, bet vėliau jam buvo persodinta širdis ir 11 metų jis dar galėjo gyventi. Per 15 metų visi mūsų grupės padaryti darbai yra visos mūsų komandos. Tam tikrus fundamentalius darbus darė prof. Kęstutis Ručinskas ir doc. Vilius Janušauskas. Prof. R. S. Samalavičius – tai tas gydytojas, kuris yra daug prisidėjęs prie pagalbinės kraujotakos, kai buvo COVID-19 pandemija, kai reikėjo taikyti dirbtinę plaučių ventiliaciją. Jis kviečiamas kaip ekspertas. Mes visi jais esame, taip pat esame kviestiniai lektoriai įvairiose šalyse, o prof. R. S. Samalavičius dalyvauja mokant kitų šalių kolegas. Įvairių šalių gydytojai pas mus semiasi patirties. Visi mūsų darbai yra nukreipti, skirti sunkiems ligoniams išgelbėti: sakysime, gripo komplikacijos, širdies raumens uždegimas. Tokių turime ne vieną atvejį. Be mūsų priemonių šie ligoniai nebūtų išgyvenę. Mus šiems darbams padrąsino ir paskatino garsusis kardiochirurgas akademikas prof. Vytautas Sirvydis. Jis nuolat skatino visą mūsų komandą. Mes labai gerbiame profesorių už jo žmogiškumą ir profesionalumą. Tarp kolegų vertinimo vienetu jau tapo vienas Sirvydis. Būtent jei pasižymime profesionalumu, smalsumu ir žmogiškumu, esame vertinami vienu Sirvydžiu. Žinoma, daugelis, kurie žino ir dirbo bei mokėsi pas prof. V. Sirvydį, jam jaučiame didelę pagarbą. Ir visi norime būti panašūs į jį. Tad ir bandome save ir kolegas vertinti nauju vienetu – vienu Sirvydžiu“, – sakė prof. Pranas Šerpytis.

Po diplomų įteikimo ceremonijos laureatai tradiciškai įsiamžino Lietuvos mokslo premijų sienelėje. Medicinos ir sveikatos mokslo srities laureatai nusifotografavo su kolegomis profesoriais V. Sirvydžiu, Aliu Baubliu, taip pat su VU rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku, VU Medicinos fakulteto dekanu Daliu Jatužiu ir kt.

„Gydytojų žinių“ informacija.