Privaloma vakcinacija – siūlome susilaikyti nuo skubotų sprendimų

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

Lietuvos gydytojų sąjunga, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų sąjunga ir Lietuvos slaugos specialistų organizacija, susipažinusios su Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) ir skubotu jo aptarimu Sveikatos reikalų komitete (toliau – Komitete) ir gavusios savo narių – gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų – nuomonę, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo frakcijas, nes mato, kad privalomos dirbančių sveikatos sistemoje vakcinacijos svarstymas vyksta nesilaikant Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų, nevertinant galimos didesnės žalos nei naudos, be to, Įstatymą norima priimti neatsakius į medikų bendruomenei aktualius klausimus. Lietuvos medikai yra aktyviausiai vakcinacijos procese dalyvaujanti visuomenės grupė, kuri, deja, Sveikatos reikalų komiteto posėdyje negavo atsakymų į iškeltus svarbius medicininius ir etinius klausimus. Profesinės sąjungos mano, kad Įstatymo priėmimas skubos tvarka negali būti prioritetu prieš neatsakytus klausimus, nes abejonės išsakomos asmenų, turinčių specialiųjų medicinos žinių. Kad būtų išlaikyta medikų parama pandemijos valdyme, siūlome vengti supriešinimo, įtampos ir bloginti psichoemocinį klimatą jau antrus metus ekstremaliomis sąlygomis dirbančioje sveikatos sistemoje. Todėl prašome politikų susilaikyti nuo skubotų sprendimų, kurie turėtų būti priskiriami išskirtinai medikų kompetencijai, ir grąžinti įstatymą tobulinti:

 

  1. Įpareigojant Sveikatos reikalų komitetą organizuoti infekcinių ligų specialistų diskusiją, kurios tikslas – rekomendacijos dėl ribinių antikūnų verčių.
  2. Įpareigoti projekto iniciatorių – Sveikatos apsaugos ministeriją – pateikti lydinčiuosius poįstatyminius aktus (jų projektus) ir užtikrinti, kad į rengiamą medicininių kontraindikacijų sąrašą būtų įtrauktos rekomendacijos, kurios išsklaidytų medicinines abejones dėl galimos žalos.
  3. Įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją pateikti duomenis apie nepasiskiepijusių sveikatos priežiūros specialistų skaičių, jų darbo vietų riziką bei kartu su infekcinių ligų specialistais ir profesinėmis sąjungomis įvertinti, ar tikslinga riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, ar galimos kitos alternatyvios priemonės šiems tikslams pasiekti.


Kreipimasis
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. lapkričio 4 d.
Spalio 24 ir 25 d. Atėnuose vyko Europos gydytojų nuolatinio komiteto (CPME) Generalinė Asamblėja, kurią organizavo Graikijos gydytojų asociacija (Panhellenic Medical Association) savo 100-ųjų metinių proga.
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. lapkričio 4 d.
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas pirmą kartą organizavo iškilmingą ceremoniją po mirties medicinos mokslui kūnus paaukojusiems žmonėms palaidoti.
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. spalio 14 d.
Pirmąjį šių metų pusmetį dauguma viešųjų gydymo įstaigų dirbo pakankamai stabiliai, tačiau dalis aukštesnio lygmens ligoninių vis dar susiduria su finansiniais iššūkiais, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. spalio 6 d.
Spalio 3 d. LGS pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo. Dokumentu įsipareigojama dešimtus metus iš eilės didinti darbo užmokestį LNSS gydymo įstaigų darbuotojams. Kitais metais prioritetas bus teikiamas mažiausiai uždirbantiems.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. spalio 1 d.
Per 5 metus PSDF padidėjo nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų. Tai atrodytų tarsi ir gerai, bet realiai visas tas iš lėto didėjančias pajamas „suvalgė“ didesni atlyginimai ir infliacija. Jei lygintume su BVP, kaip buvo mažiau nei 5 proc., taip ir liko. Tai tie mūsų 5 proc. BVP sėdi Europos dugne. Realiai galėtų būti 7,5–8 proc. BVP, arba 6 mlrd. vietoj 4 mlrd. eurų, sako VLK direktorius G. Bendorius.
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. spalio 1 d.
E. sveikatos informacinėje sistemoje sukurta nauja laboratorinių tyrimų duomenų posistemė. Tai reiškia, kad pacientų tyrimų duomenys bus tvarkomi centralizuotai, visos klinikinės laboratorijos teiks tyrimų atsakymus į posistemę tarptautiniu struktūrizuotu formatu. Darbui su nauja posisteme pritaikyti E. sveikatos specialisto ir paciento portalai. Tad suvestus laboratorinių tyrimų duomenis galės matyti tiek gyventojai, prisijungę prie savo paskyros E. sveikatos portale, tiek gydytojai specialisto portale.
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. rugsėjo 15 d.
Seimas pradėjo svarstyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma įteisinti galimybę gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. rugsėjo 8 d.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigalioja atnaujinta pacientų skundų dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pažeistų paciento teisių nagrinėjimo tvarka .
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. rugpjūčio 28 d.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) išdavimo (pardavimo) tvarką, kuri įsigalios lapkričio mėnesį ir bus paprastesnė bei patogesnė tiek pacientams, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams.
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. rugpjūčio 22 d.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.