Lietuvos gydytojų sąjunga, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų sąjunga ir Lietuvos slaugos specialistų organizacija, susipažinusios su Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) ir skubotu jo aptarimu Sveikatos reikalų komitete (toliau – Komitete) ir gavusios savo narių – gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų – nuomonę, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo frakcijas, nes mato, kad privalomos dirbančių sveikatos sistemoje vakcinacijos svarstymas vyksta nesilaikant Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų, nevertinant galimos didesnės žalos nei naudos, be to, Įstatymą norima priimti neatsakius į medikų bendruomenei aktualius klausimus. Lietuvos medikai yra aktyviausiai vakcinacijos procese dalyvaujanti visuomenės grupė, kuri, deja, Sveikatos reikalų komiteto posėdyje negavo atsakymų į iškeltus svarbius medicininius ir etinius klausimus. Profesinės sąjungos mano, kad Įstatymo priėmimas skubos tvarka negali būti prioritetu prieš neatsakytus klausimus, nes abejonės išsakomos asmenų, turinčių specialiųjų medicinos žinių. Kad būtų išlaikyta medikų parama pandemijos valdyme, siūlome vengti supriešinimo, įtampos ir bloginti psichoemocinį klimatą jau antrus metus ekstremaliomis sąlygomis dirbančioje sveikatos sistemoje. Todėl prašome politikų susilaikyti nuo skubotų sprendimų, kurie turėtų būti priskiriami išskirtinai medikų kompetencijai, ir grąžinti įstatymą tobulinti:

1. Įpareigojant Sveikatos reikalų komitetą organizuoti infekcinių ligų specialistų diskusiją, kurios tikslas – rekomendacijos dėl ribinių antikūnų verčių.
2. Įpareigoti projekto iniciatorių – Sveikatos apsaugos ministeriją – pateikti lydinčiuosius poįstatyminius aktus (jų projektus) ir užtikrinti, kad į rengiamą medicininių kontraindikacijų sąrašą būtų įtrauktos rekomendacijos, kurios išsklaidytų medicinines abejones dėl galimos žalos.
3. Įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją pateikti duomenis apie nepasiskiepijusių sveikatos priežiūros specialistų skaičių, jų darbo vietų riziką bei kartu su infekcinių ligų specialistais ir profesinėmis sąjungomis įvertinti, ar tikslinga riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, ar galimos kitos alternatyvios priemonės šiems tikslams pasiekti.