Seimas spręs dėl visų sveikatos priežiūros specialistų licencijavimo
Lietuvos gydytojų sąjunga
Seimas po pateikimo pritarė, kad nuo 2023-ųjų metų galėtų dirbti tik licencijas įgiję sveikatos priežiūros specialistai. Taip visiems mūsų šalies sveikatos priežiūros sistemoje dirbantiems medikams, teikiantiems bet kokias gydymo ir sveikatinimo paslaugas, galiotų vienodi reikalavimai. Be to, nauja tvarka leistų užtikrinti aukštesnę teikiamų paslaugų kokybę ir saugumą.
Siūlomas licencijavimo modelis nėra naujiena. Iki šiol Lietuvoje pagal jį buvo licencijuojami gydytojai, slaugytojai, akušeriai, gydytojai odontologai ir burnos priežiūros specialistai. Dabar pokyčiai paliestų ir kitus sveikatos priežiūros specialistus: ergoterapeutus, kineziterapeutus, masažuotojus, medicinos psichologus, medicinos biologus, medicinos genetikus, biomedicinos technologus, radiologijos technologus, dietistus, optometrininkus, paramedikus ir skubiosios medicinos pagalbos paramedikus.
Ši naujovė ne tik leistų lygiuotis į užsienio šalis, kur visi sveikatos sistemoje dirbantys specialistai yra licencijuojami panašiai, bet ir užtikrintų didesnę teikiamų paslaugų saugą ir kokybę. Dėl poreikio licencijuoti visus specialistus apklausta daugybė suinteresuotų atstovų. Didžioji dauguma pritaria, kad licencijavimas padėtų užkirsti kelią neteisėtai veiklai, prisidėtų prie pacientų saugos bei pagerintų paslaugų kokybę.
Licencijavimas yra sudėtingas, nevienadienis procesas, tad numatyta pakankamai laiko, kad specialistai galėtų tam pasiruošti – baigti atitinkamus kvalifikacijos tobulinimo kursus, gauti sveikatos pažymas ir kitus reikalingus dokumentus. Jeigu Seimas siūlomiems pakeitimams pritars, licencijas specialistai privalėtų įgyti iki 2023 m. sausio 1 d.
Pagal jau dabar galiojantį licencijavimo modelį, licencijavimą vykdytų Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veikla tarnyba (Akreditavimo tarnyba).
Išduota galiojanti licencija užtikrintų, kad atitinkama veikla užsiimantis specialistas turi teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje, yra įgijęs atitinkamą profesinę kvalifikaciją, neserga ligomis, trukdančiomis verstis atitinkama praktika ir tobulina savo profesinę kvalifikaciją.
Taip pat būtų užtikrinama šių specialistų nuolatinio profesinio tobulinimosi priežiūra. Jei būtų pritarta naujai tvarkai, licenciją gavę specialistai Akreditavimo tarnybai kas penkerius metus turėtų pristatyti kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius dokumentus, taip pat ir savo praktiką pagal įgytą kvalifikaciją įrodančius dokumentus. Verstis gydymo praktika licencijuotas specialistas galėtų tik įstaigoje, turinčioje licenciją teikti atitinkamas gydymo paslaugas.
Naujoji tvarka būtų naudinga ir gydymo įstaigoms. Sumažėtų administracinė našta, vykdant personalo atranką ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą, t. y. gydymo įstaigoms nebereikėtų pačioms rinkti duomenų ir dokumentų, kad įsitikintų, ar specialistas turi reikiamą kvalifikaciją ir gali užimti atitinkamas pareigas. Šiam faktui patikrinti pakaktų viešai skelbiamos informacijos, kad kandidatas turi reikiamą licenciją.
Siūlomi įstatymų pakeitimai toliau bus svarstomi Seimo komitetuose.
SAM informacija
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) išdavimo (pardavimo) tvarką, kuri įsigalios lapkričio mėnesį ir bus paprastesnė bei patogesnė tiek pacientams, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.
Gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali šie sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas. Laikinai einančios sveikatos apsaugos ministro pareigas Marijos Jakubauskienės įsakymu tikslinama iki šiol galiojusi tvarka, pagal kurią pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę pacientui galėjo išrašyti tik gydytojas.
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos patarėja paskirta ir nuo rugpjūčio 1 d. Ekonominės ir socialinės politikos grupėje pradeda dirbti Sonata Jarmalaitė. Patarėja bus atsakinga už asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimus .
SAM įpareigojo šalies stacionarines gydymo įstaigas savo vidaus tvarkose numatyti, kaip bus užtikrinamas artimųjų orus atsisveikinamas su mirštančiu pacientu. Iki šiol prievolė stacionarines paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms užtikrinti galimybę mirštančio paciento artimiesiems oriai atsisveikinti su mirštančiuoju nebuvo reglamentuota.
„Nuoširdžiai dėkojame jums visiems už tai, ką padarėte Lietuvos labui ir ką nuveiksite ateityje. Kiekvieno iš Jūsų gyvenimo pavyzdys – tai gyvas drąsios, kūrybingos, modernios valstybės, aktyviai dalyvaujančios tarptautiniame gyvenime, įrodymas“, – teikdamas ordinus ir medalius sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės dienos proga per 70 Lietuvos ir užsienio piliečių buvo apdovanoti Valstybės ordinais ir medaliais.
VASPV tarnyba parengė standartų šeimos medicinos paslaugai versiją, kuri įsigaliojo 2025 m. gegužės 25 d. Šiuo metu Lietuvoje yra išduota 70 įstaigos akreditavimo pažymėjimų, o apie 35 proc. pacientų yra prisirašę prie įstaigų, akredituotų šeimos medicinos paslaugai.
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.
Seimo Audito komitetas kelia klausimus dėl PSDF biudžeto rezervo dydžio pagrįstumo ir maksimalaus dydžio
Nuo 2025 m. liepos 1 dienos penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – prijungiamos prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), kuriai pereina visos jų teisės ir pareigos. Šia pertvarka siekiama modernizuoti ir efektyvinti privalomojo sveikatos draudimo vykdymą visos šalies mastu.
