Seimas spręs dėl visų sveikatos priežiūros specialistų licencijavimo
Lietuvos gydytojų sąjunga
Seimas po pateikimo pritarė, kad nuo 2023-ųjų metų galėtų dirbti tik licencijas įgiję sveikatos priežiūros specialistai. Taip visiems mūsų šalies sveikatos priežiūros sistemoje dirbantiems medikams, teikiantiems bet kokias gydymo ir sveikatinimo paslaugas, galiotų vienodi reikalavimai. Be to, nauja tvarka leistų užtikrinti aukštesnę teikiamų paslaugų kokybę ir saugumą.
Siūlomas licencijavimo modelis nėra naujiena. Iki šiol Lietuvoje pagal jį buvo licencijuojami gydytojai, slaugytojai, akušeriai, gydytojai odontologai ir burnos priežiūros specialistai. Dabar pokyčiai paliestų ir kitus sveikatos priežiūros specialistus: ergoterapeutus, kineziterapeutus, masažuotojus, medicinos psichologus, medicinos biologus, medicinos genetikus, biomedicinos technologus, radiologijos technologus, dietistus, optometrininkus, paramedikus ir skubiosios medicinos pagalbos paramedikus.
Ši naujovė ne tik leistų lygiuotis į užsienio šalis, kur visi sveikatos sistemoje dirbantys specialistai yra licencijuojami panašiai, bet ir užtikrintų didesnę teikiamų paslaugų saugą ir kokybę. Dėl poreikio licencijuoti visus specialistus apklausta daugybė suinteresuotų atstovų. Didžioji dauguma pritaria, kad licencijavimas padėtų užkirsti kelią neteisėtai veiklai, prisidėtų prie pacientų saugos bei pagerintų paslaugų kokybę.
Licencijavimas yra sudėtingas, nevienadienis procesas, tad numatyta pakankamai laiko, kad specialistai galėtų tam pasiruošti – baigti atitinkamus kvalifikacijos tobulinimo kursus, gauti sveikatos pažymas ir kitus reikalingus dokumentus. Jeigu Seimas siūlomiems pakeitimams pritars, licencijas specialistai privalėtų įgyti iki 2023 m. sausio 1 d.
Pagal jau dabar galiojantį licencijavimo modelį, licencijavimą vykdytų Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veikla tarnyba (Akreditavimo tarnyba).
Išduota galiojanti licencija užtikrintų, kad atitinkama veikla užsiimantis specialistas turi teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje, yra įgijęs atitinkamą profesinę kvalifikaciją, neserga ligomis, trukdančiomis verstis atitinkama praktika ir tobulina savo profesinę kvalifikaciją.
Taip pat būtų užtikrinama šių specialistų nuolatinio profesinio tobulinimosi priežiūra. Jei būtų pritarta naujai tvarkai, licenciją gavę specialistai Akreditavimo tarnybai kas penkerius metus turėtų pristatyti kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius dokumentus, taip pat ir savo praktiką pagal įgytą kvalifikaciją įrodančius dokumentus. Verstis gydymo praktika licencijuotas specialistas galėtų tik įstaigoje, turinčioje licenciją teikti atitinkamas gydymo paslaugas.
Naujoji tvarka būtų naudinga ir gydymo įstaigoms. Sumažėtų administracinė našta, vykdant personalo atranką ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą, t. y. gydymo įstaigoms nebereikėtų pačioms rinkti duomenų ir dokumentų, kad įsitikintų, ar specialistas turi reikiamą kvalifikaciją ir gali užimti atitinkamas pareigas. Šiam faktui patikrinti pakaktų viešai skelbiamos informacijos, kad kandidatas turi reikiamą licenciją.
Siūlomi įstatymų pakeitimai toliau bus svarstomi Seimo komitetuose.
SAM informacija
„Nuoširdžiai dėkojame jums visiems už tai, ką padarėte Lietuvos labui ir ką nuveiksite ateityje. Kiekvieno iš Jūsų gyvenimo pavyzdys – tai gyvas drąsios, kūrybingos, modernios valstybės, aktyviai dalyvaujančios tarptautiniame gyvenime, įrodymas“, – teikdamas ordinus ir medalius sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės dienos proga per 70 Lietuvos ir užsienio piliečių buvo apdovanoti Valstybės ordinais ir medaliais.
VASPV tarnyba parengė standartų šeimos medicinos paslaugai versiją, kuri įsigaliojo 2025 m. gegužės 25 d. Šiuo metu Lietuvoje yra išduota 70 įstaigos akreditavimo pažymėjimų, o apie 35 proc. pacientų yra prisirašę prie įstaigų, akredituotų šeimos medicinos paslaugai.
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.
Seimo Audito komitetas kelia klausimus dėl PSDF biudžeto rezervo dydžio pagrįstumo ir maksimalaus dydžio
Nuo 2025 m. liepos 1 dienos penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – prijungiamos prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), kuriai pereina visos jų teisės ir pareigos. Šia pertvarka siekiama modernizuoti ir efektyvinti privalomojo sveikatos draudimo vykdymą visos šalies mastu.
Birželio 10 d. po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų draudžiama iš pacientų reikalauti papildomų mokėjimų už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Šie pakeitimai įvardijami kaip pirmasis žingsnis, stiprinant viešąjį sveikatos sektorių.
Nesveikas gyvenimo būdas ir fizinio aktyvumo stoka tiesiogiai veda prie daugelio sveikatos problemų. Ten, kur nesuveikia prevencija, tenka įsikišti gydytojams. Kartais tai nutinka pernelyg vėlai. Kainą dėl to moka ne vien pacientai, jų artimieji, bet ir mūsų valstybė.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vertins gydymo įstaigų padarytą pažangą ir nustatys įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų darbo užmokestį pagal atnaujintus rodiklius. Bus stebima, ar įstaigos racionaliai naudoja finansinius išteklius ir ar laiku bei kokybiškai pacientams suteikia paslaugas.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba primena, kad jau galima prisijungti prie Sveikatos specialistų kompetencijų platformos , kurioje yra kaupiami sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo duomenys gauti nuo šių metų sausio 1 d.
Šiemet minime žymaus vokiečių fiziko Vilhelmo Konrado Rentgeno gimimo 180-ąsias metines. Jis buvo keleto Vokietijos universitetų profesorius. Tai – pirmasis fizikas, 1901 m. gavęs Nobelio fizikos premiją. Jis buvo vienturtis sūnus pasiturinčių gelumbės gamintojų šeimoje, kuri gyveno Lenepe (dabar – Remšeidas). 1848 m. revoliucijos ir politinis sujudimas nulėmė, kad Rentgenų šeima prarado Vokietijos pilietybę ir nusprendė persikelti į Apeldorno miestą Vidurio Rytų Nyderlanduose. Būtent ten Vilhelmas praleido didžiąją dalį vaikystės. Pradinį ir vidurinį išsilavinimą jis įgijo privačiame Martino Hermano van Dorno institute Apeldorne. Būdamas septyniolikos ėmė lankyti Utrechto technikos mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikatūros nupiešimu. Būsimojo mokslininko ateitis tada neatrodė šviesi. Pašalintas iš mokyklos ir nelaikęs baigiamųjų egzaminų, jis negalėjo būti priimtas į Utrechto universitetą. Tačiau jis neoficialiai jame lankė fizikos, botanikos, zoologijos ir chemijos paskaitas.
