Seimas patvirtino 2025 m. PSDF

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

Gruodžio 10 d. Seimas patvirtino 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą, kuris yra beveik 14 proc. didesnis negu šiemet ir kurio finansavimas didinamas visoms sritims. 2025-ųjų PSDF biudžetas, palyginti su šiųmetiniu, didėja beveik 480 mln. eurų ir yra subalansuotas – įplaukos ir išlaidos turėtų siekti 3,94 mlrd. eurų.

70 proc. visų lėšų numatoma skirti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, apie 18 proc. lėšų – skirti vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, įskaitant ortopedijos technines priemones ir medicinos priemonių nuomą.

Numatyti papildomi 353 mln. eurų (15 proc. augimas), tikintis kad, didinant šeimos gydytojų komandą, suteikiame galimybę šeimos gydytojams atlikti platesnį spektrą tyrimų; peržiūrint kai kurių pagrindinių ambulatorinių paslaugų įkainius, tikimasi geresnio sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo arba, kitaip kalbant, geresnio eilių valdymo. Taip pat finansai keliauja pirmines ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų komandų plėtrai.

77 mln. eurų (12 proc.) didės lėšos, skiriamos vaistų kompensavimui, daugiau dėmesio bus skiriama inovatyviems vaistams. Šiais metais į kompensavimo sistemą įtraukti 32 nauji, tarp jų ir inovatyvūs vaistai, tai yra vaistai onkologiniams pacientams, sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis, bei, be abejo, kitiems. Jų finansavimas turės būti užtikrintas ir 2025 metais. Kitais metais taip pat tikimasi įtraukti naujų būtinų, labai laukiamų vaistų.

2025 m. PSDF biudžeto projekte sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms apmokėti skirta beveik 251 mln. eurų (47 mln. eurų arba 23 proc. daugiau nei šiemet). 

Nuo sausio 1 dienos plečiamos krūties vėžio prevencinės programos amžiaus ribos (buvo nuo 50 iki 69 metų), siūloma 45–74 metų amžiaus moteris įtraukti į krūties vėžio prevencinės programos aprėptį.

Siekiant ir toliau sudaryti galimybes gydymo įstaigoms didinti jose dirbančių darbuotojų darbo užmokestį, planuojama indeksuoti sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas. Taip pat numatoma toliau plėtoti ekonomiškai efektyvias sveikatos priežiūros paslaugas, mažinant hospitalizaciją ir skatinant ambulatorines paslaugas; pradėti teikti naujas PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamas paslaugas.

Numatoma plėsti pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų komandas atvejo vadybininku, tobulinti pirminės odontologinės pagalbos teikimą, sudarant sąlygas gydymo įstaigoms įdarbinti daugiau burnos higienistų, tokiu būdu mažėtų vieno specialisto aptarnaujamų gyventojų skaičius, trumpėtų eilės. 

Į 2025–2026 m. planus įtrauktas ir stacionarinės medicininės reabilitacijos, paliatyviosios pagalbos paslaugų bazinių kainų perskaičiavimas, siekiant atsižvelgti į didėjančias specialistų atlyginimų ir pacientų išlaikymo stacionare išlaidas.

2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymui (projektas Nr. XIVP-4231(2) pritarė 109, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 3 Seimo nariai.


Kitąmet suplanuotas mažesnis fondo rezervas – 625 mln. eurų, tai sudaro apie 16 proc. viso biudžeto.

 

LRS informacija


Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. liepos 7 d.
„Nuoširdžiai dėkojame jums visiems už tai, ką padarėte Lietuvos labui ir ką nuveiksite ateityje. Kiekvieno iš Jūsų gyvenimo pavyzdys – tai gyvas drąsios, kūrybingos, modernios valstybės, aktyviai dalyvaujančios tarptautiniame gyvenime, įrodymas“, – teikdamas ordinus ir medalius sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės dienos proga per 70 Lietuvos ir užsienio piliečių buvo apdovanoti Valstybės ordinais ir medaliais.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 30 d.
VASPV tarnyba parengė standartų šeimos medicinos paslaugai versiją, kuri įsigaliojo 2025 m. gegužės 25 d. Šiuo metu Lietuvoje yra išduota 70 įstaigos akreditavimo pažymėjimų, o apie 35 proc. pacientų yra prisirašę prie įstaigų, akredituotų šeimos medicinos paslaugai.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 19 d.
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 16 d.
Seimo Audito komitetas kelia klausimus dėl PSDF biudžeto rezervo dydžio pagrįstumo ir maksimalaus dydžio
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 12 d.
Nuo 2025 m. liepos 1 dienos penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – prijungiamos prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), kuriai pereina visos jų teisės ir pareigos. Šia pertvarka siekiama modernizuoti ir efektyvinti privalomojo sveikatos draudimo vykdymą visos šalies mastu.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 11 d.
Birželio 10 d. po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų draudžiama iš pacientų reikalauti papildomų mokėjimų už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Šie pakeitimai įvardijami kaip pirmasis žingsnis, stiprinant viešąjį sveikatos sektorių.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 5 d.
Nesveikas gyvenimo būdas ir fizinio aktyvumo stoka tiesiogiai veda prie daugelio sveikatos problemų. Ten, kur nesuveikia prevencija, tenka įsikišti gydytojams. Kartais tai nutinka pernelyg vėlai. Kainą dėl to moka ne vien pacientai, jų artimieji, bet ir mūsų valstybė.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 2 d.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vertins gydymo įstaigų padarytą pažangą ir nustatys įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų darbo užmokestį pagal atnaujintus rodiklius. Bus stebima, ar įstaigos racionaliai naudoja finansinius išteklius ir ar laiku bei kokybiškai pacientams suteikia paslaugas.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. gegužės 19 d.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba primena, kad jau galima prisijungti prie Sveikatos specialistų kompetencijų platformos , kurioje yra kaupiami sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo duomenys gauti nuo šių metų sausio 1 d.
2025 m. gegužės 8 d.
Šiemet minime žymaus vokiečių fiziko Vilhelmo Konrado Rentgeno gimimo 180-ąsias metines. Jis buvo keleto Vokietijos universitetų profesorius. Tai – pirmasis fizikas, 1901 m. gavęs Nobelio fizikos premiją. Jis buvo vienturtis sūnus pasiturinčių gelumbės gamintojų šeimoje, kuri gyveno Lenepe (dabar – Remšeidas). 1848 m. revoliucijos ir politinis sujudimas nulėmė, kad Rentgenų šeima prarado Vokietijos pilietybę ir nusprendė persikelti į Apeldorno miestą Vidurio Rytų Nyderlanduose. Būtent ten Vilhelmas praleido didžiąją dalį vaikystės. Pradinį ir vidurinį išsilavinimą jis įgijo privačiame Martino Hermano van Dorno institute Apeldorne. Būdamas septyniolikos ėmė lankyti Utrechto technikos mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikatūros nupiešimu. Būsimojo mokslininko ateitis tada neatrodė šviesi. Pašalintas iš mokyklos ir nelaikęs baigiamųjų egzaminų, jis negalėjo būti priimtas į Utrechto universitetą. Tačiau jis neoficialiai jame lankė fizikos, botanikos, zoologijos ir chemijos paskaitas.