Reikalaujama nepriklausomos išvados dėl ligoninių tinklo reformos

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

Parlamentarai reikalauja nepriklausomos ekspertinės išvados dėl ligoninių tinklo reformos

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija inicijavo grupės parlamentarų kreipimąsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą įgyvendinančių įstatymų projektų, reikalaudami dėl jų atlikti ekspertinį vertinimą.

Remiantis Seimo statutu, tokį kreipimąsi parengė socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis, o jį pasirašė 35 Seimo nariai iš įvairių frakcijų, tarp jų – ir 6 Sveikatos reikalų komiteto nariai, t. y. pusė komiteto sudėties.

Parlamentaras pabrėžia, kad klausimų dėl reformos tikslų vis dar daugiau nei atsakymų, sveikatos apsaugos ministras ir toliau vengia atskleisti visą informaciją apie reformą, jos nesugebėjo pateikti net per ligoninių pertvarkos pristatymą Seimo salėje. Pasak jo, iš Arūno Dulkio girdėjome tik tai, kad pertvarka atneš naudą ir niekas dėl reformos nenukentės, nors realybė jau rodo kitą vaizdą. „SAM sprendimu, jau dabar kai kuriose rajonuose pradedami naikinti akušerijos skyriai, paskui juos artimiausiu metu greičiausiai paseks ir kitos paslaugos“, – sako E. Sabutis.

Socialdemokratas pabrėžia, kad skyrių uždarymas reiškia kelis aspektus – sudėtingesnį sveikatos paslaugų prieinamumą pacientams ir atleidžiamus gydytojus.

Sveikatos reikalų komitetui argumentuotą Seimo narių kreipimąsi įteikęs E. Sabutis teigė, kad jau daugiau nei metus trunkantis procesas, kai ministerija, prisidengdama sveikatos sistemos optimizavimu, lakoniškai atsakinėja į užduodamus klausimus, pagaliau turi baigtis, nes pataisos, įgyvendinančios reformą, jau pasiekė svarstymo stadiją Seime. Jeigu Sveikatos apsaugos ministerija nenori ar nesugeba pateikti informacijos dėl pertvarkos, pasak jo, tuos duomenis turėtų pateikti nepriklausomi ekspertai.

„Negaudami reformos planų ir argumentuotų paaiškinimų iš pertvarką parengusio A. Dulkio, esame priversti pasinaudoti Seimo statuto normomis ir kreiptis į ekspertus dėl nepriklausomų išvadų pateikimo. Visiškai naujo teisinio reguliavimo poveikio nešališkas ir objektyvus vertinimas yra būtinas, nes reformuojamas ne tik gydymo įstaigų tinklas, bet ir pertvarkoma visa sveikatos apsaugos sistema“, – mano Seimo narys.

Socialdemokrato teigimu, kreipimesi prašoma atlikti sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos kaštų ir naudos analizę bei ekonominį pagrįstumą, taip pat įvertinti pertvarkos įtaką sveikatos paslaugų prieinamumui regionuose ir galutinai atsakyti, kiek Lietuvos sveikatos įstaigų ar jų padalinių bus uždaryta ir kiek mažės ligoninių lovų skaičius visoje šalyje.

Be šių klausimų iniciatoriai prašo atsakyti, kokia bus vadinamosios ligoninių reformos įtaka regionų plėtrai ir kokį poveikį sukels regionuose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų darbo vietų skaičiui.

Praktika taikyti statutinę normą, kuria Seimo nariai turi teisę prašyti nepriklausomos ekspertinės išvados dėl svarstomų projektų, nėra nauja. Praėjusią savaitę parlamentarai kreipėsi į Socialinių reikalų ir darbo komitetą, prašydami Seime svarstomo Ligos ir motinystės įstatymo pataisų ekspertinio vertinimo. Komitetui nebeliko kitos išeities, kaip pritarti tokiam prašymui.

Remiantis Seimo statutu, jei į pagrindinį komitetą kreipiasi daugiau nei 29 parlamentarai, šis privalo kreiptis į valstybinius mokslinių tyrimų institutus, aukštąsias mokyklas ar inicijuoti viešą kvietimą ekspertams, prašydamas pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą dėl įstatymo projekto. Ekspertinė išvada yra įstatymo projektą lydintis dokumentas, kuris su kitais teisės aktais pristatomas svarstymų komitetuose ir Seimo posėdyje metu.

Lietuvos socialdemokratų partijos informacija: https://www.lsdp.lt/parlamentarai-reikalauja-nepriklausomos-ekspertines-isvados-del-ligoniniu-tinklo-reformos/

Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. rugpjūčio 28 d.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) išdavimo (pardavimo) tvarką, kuri įsigalios lapkričio mėnesį ir bus paprastesnė bei patogesnė tiek pacientams, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams.
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. rugpjūčio 22 d.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.
2025 m. rugpjūčio 7 d.
Gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali šie sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas. Laikinai einančios sveikatos apsaugos ministro pareigas Marijos Jakubauskienės įsakymu tikslinama iki šiol galiojusi tvarka, pagal kurią pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę pacientui galėjo išrašyti tik gydytojas.
Autorius Lietuvos Gydytojų sąjunga 2025 m. rugpjūčio 4 d.
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos patarėja paskirta ir nuo rugpjūčio 1 d. Ekonominės ir socialinės politikos grupėje pradeda dirbti Sonata Jarmalaitė. Patarėja bus atsakinga už asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimus .
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. rugpjūčio 4 d.
SAM įpareigojo šalies stacionarines gydymo įstaigas savo vidaus tvarkose numatyti, kaip bus užtikrinamas artimųjų orus atsisveikinamas su mirštančiu pacientu. Iki šiol prievolė stacionarines paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms užtikrinti galimybę mirštančio paciento artimiesiems oriai atsisveikinti su mirštančiuoju nebuvo reglamentuota.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. liepos 7 d.
„Nuoširdžiai dėkojame jums visiems už tai, ką padarėte Lietuvos labui ir ką nuveiksite ateityje. Kiekvieno iš Jūsų gyvenimo pavyzdys – tai gyvas drąsios, kūrybingos, modernios valstybės, aktyviai dalyvaujančios tarptautiniame gyvenime, įrodymas“, – teikdamas ordinus ir medalius sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės dienos proga per 70 Lietuvos ir užsienio piliečių buvo apdovanoti Valstybės ordinais ir medaliais.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 30 d.
VASPV tarnyba parengė standartų šeimos medicinos paslaugai versiją, kuri įsigaliojo 2025 m. gegužės 25 d. Šiuo metu Lietuvoje yra išduota 70 įstaigos akreditavimo pažymėjimų, o apie 35 proc. pacientų yra prisirašę prie įstaigų, akredituotų šeimos medicinos paslaugai.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 19 d.
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 16 d.
Seimo Audito komitetas kelia klausimus dėl PSDF biudžeto rezervo dydžio pagrįstumo ir maksimalaus dydžio
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 12 d.
Nuo 2025 m. liepos 1 dienos penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – prijungiamos prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), kuriai pereina visos jų teisės ir pareigos. Šia pertvarka siekiama modernizuoti ir efektyvinti privalomojo sveikatos draudimo vykdymą visos šalies mastu.