Reikalaujama nepriklausomos išvados dėl ligoninių tinklo reformos

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

Parlamentarai reikalauja nepriklausomos ekspertinės išvados dėl ligoninių tinklo reformos

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija inicijavo grupės parlamentarų kreipimąsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą įgyvendinančių įstatymų projektų, reikalaudami dėl jų atlikti ekspertinį vertinimą.

Remiantis Seimo statutu, tokį kreipimąsi parengė socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis, o jį pasirašė 35 Seimo nariai iš įvairių frakcijų, tarp jų – ir 6 Sveikatos reikalų komiteto nariai, t. y. pusė komiteto sudėties.

Parlamentaras pabrėžia, kad klausimų dėl reformos tikslų vis dar daugiau nei atsakymų, sveikatos apsaugos ministras ir toliau vengia atskleisti visą informaciją apie reformą, jos nesugebėjo pateikti net per ligoninių pertvarkos pristatymą Seimo salėje. Pasak jo, iš Arūno Dulkio girdėjome tik tai, kad pertvarka atneš naudą ir niekas dėl reformos nenukentės, nors realybė jau rodo kitą vaizdą. „SAM sprendimu, jau dabar kai kuriose rajonuose pradedami naikinti akušerijos skyriai, paskui juos artimiausiu metu greičiausiai paseks ir kitos paslaugos“, – sako E. Sabutis.

Socialdemokratas pabrėžia, kad skyrių uždarymas reiškia kelis aspektus – sudėtingesnį sveikatos paslaugų prieinamumą pacientams ir atleidžiamus gydytojus.

Sveikatos reikalų komitetui argumentuotą Seimo narių kreipimąsi įteikęs E. Sabutis teigė, kad jau daugiau nei metus trunkantis procesas, kai ministerija, prisidengdama sveikatos sistemos optimizavimu, lakoniškai atsakinėja į užduodamus klausimus, pagaliau turi baigtis, nes pataisos, įgyvendinančios reformą, jau pasiekė svarstymo stadiją Seime. Jeigu Sveikatos apsaugos ministerija nenori ar nesugeba pateikti informacijos dėl pertvarkos, pasak jo, tuos duomenis turėtų pateikti nepriklausomi ekspertai.

„Negaudami reformos planų ir argumentuotų paaiškinimų iš pertvarką parengusio A. Dulkio, esame priversti pasinaudoti Seimo statuto normomis ir kreiptis į ekspertus dėl nepriklausomų išvadų pateikimo. Visiškai naujo teisinio reguliavimo poveikio nešališkas ir objektyvus vertinimas yra būtinas, nes reformuojamas ne tik gydymo įstaigų tinklas, bet ir pertvarkoma visa sveikatos apsaugos sistema“, – mano Seimo narys.

Socialdemokrato teigimu, kreipimesi prašoma atlikti sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos kaštų ir naudos analizę bei ekonominį pagrįstumą, taip pat įvertinti pertvarkos įtaką sveikatos paslaugų prieinamumui regionuose ir galutinai atsakyti, kiek Lietuvos sveikatos įstaigų ar jų padalinių bus uždaryta ir kiek mažės ligoninių lovų skaičius visoje šalyje.

Be šių klausimų iniciatoriai prašo atsakyti, kokia bus vadinamosios ligoninių reformos įtaka regionų plėtrai ir kokį poveikį sukels regionuose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų darbo vietų skaičiui.

Praktika taikyti statutinę normą, kuria Seimo nariai turi teisę prašyti nepriklausomos ekspertinės išvados dėl svarstomų projektų, nėra nauja. Praėjusią savaitę parlamentarai kreipėsi į Socialinių reikalų ir darbo komitetą, prašydami Seime svarstomo Ligos ir motinystės įstatymo pataisų ekspertinio vertinimo. Komitetui nebeliko kitos išeities, kaip pritarti tokiam prašymui.

Remiantis Seimo statutu, jei į pagrindinį komitetą kreipiasi daugiau nei 29 parlamentarai, šis privalo kreiptis į valstybinius mokslinių tyrimų institutus, aukštąsias mokyklas ar inicijuoti viešą kvietimą ekspertams, prašydamas pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą dėl įstatymo projekto. Ekspertinė išvada yra įstatymo projektą lydintis dokumentas, kuris su kitais teisės aktais pristatomas svarstymų komitetuose ir Seimo posėdyje metu.

Lietuvos socialdemokratų partijos informacija: https://www.lsdp.lt/parlamentarai-reikalauja-nepriklausomos-ekspertines-isvados-del-ligoniniu-tinklo-reformos/

Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. spalio 14 d.
Pirmąjį šių metų pusmetį dauguma viešųjų gydymo įstaigų dirbo pakankamai stabiliai, tačiau dalis aukštesnio lygmens ligoninių vis dar susiduria su finansiniais iššūkiais, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. spalio 6 d.
Spalio 3 d. LGS pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo. Dokumentu įsipareigojama dešimtus metus iš eilės didinti darbo užmokestį LNSS gydymo įstaigų darbuotojams. Kitais metais prioritetas bus teikiamas mažiausiai uždirbantiems.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. spalio 1 d.
Per 5 metus PSDF padidėjo nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų. Tai atrodytų tarsi ir gerai, bet realiai visas tas iš lėto didėjančias pajamas „suvalgė“ didesni atlyginimai ir infliacija. Jei lygintume su BVP, kaip buvo mažiau nei 5 proc., taip ir liko. Tai tie mūsų 5 proc. BVP sėdi Europos dugne. Realiai galėtų būti 7,5–8 proc. BVP, arba 6 mlrd. vietoj 4 mlrd. eurų, sako VLK direktorius G. Bendorius.
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. spalio 1 d.
E. sveikatos informacinėje sistemoje sukurta nauja laboratorinių tyrimų duomenų posistemė. Tai reiškia, kad pacientų tyrimų duomenys bus tvarkomi centralizuotai, visos klinikinės laboratorijos teiks tyrimų atsakymus į posistemę tarptautiniu struktūrizuotu formatu. Darbui su nauja posisteme pritaikyti E. sveikatos specialisto ir paciento portalai. Tad suvestus laboratorinių tyrimų duomenis galės matyti tiek gyventojai, prisijungę prie savo paskyros E. sveikatos portale, tiek gydytojai specialisto portale.
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. rugsėjo 15 d.
Seimas pradėjo svarstyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma įteisinti galimybę gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. rugsėjo 8 d.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigalioja atnaujinta pacientų skundų dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pažeistų paciento teisių nagrinėjimo tvarka .
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. rugpjūčio 28 d.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) išdavimo (pardavimo) tvarką, kuri įsigalios lapkričio mėnesį ir bus paprastesnė bei patogesnė tiek pacientams, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams.
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. rugpjūčio 22 d.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.
2025 m. rugpjūčio 7 d.
Gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali šie sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas. Laikinai einančios sveikatos apsaugos ministro pareigas Marijos Jakubauskienės įsakymu tikslinama iki šiol galiojusi tvarka, pagal kurią pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę pacientui galėjo išrašyti tik gydytojas.
Autorius Lietuvos Gydytojų sąjunga 2025 m. rugpjūčio 4 d.
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos patarėja paskirta ir nuo rugpjūčio 1 d. Ekonominės ir socialinės politikos grupėje pradeda dirbti Sonata Jarmalaitė. Patarėja bus atsakinga už asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimus .