Reikalaujama nepriklausomos išvados dėl ligoninių tinklo reformos

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

Parlamentarai reikalauja nepriklausomos ekspertinės išvados dėl ligoninių tinklo reformos

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija inicijavo grupės parlamentarų kreipimąsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą įgyvendinančių įstatymų projektų, reikalaudami dėl jų atlikti ekspertinį vertinimą.

Remiantis Seimo statutu, tokį kreipimąsi parengė socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis, o jį pasirašė 35 Seimo nariai iš įvairių frakcijų, tarp jų – ir 6 Sveikatos reikalų komiteto nariai, t. y. pusė komiteto sudėties.

Parlamentaras pabrėžia, kad klausimų dėl reformos tikslų vis dar daugiau nei atsakymų, sveikatos apsaugos ministras ir toliau vengia atskleisti visą informaciją apie reformą, jos nesugebėjo pateikti net per ligoninių pertvarkos pristatymą Seimo salėje. Pasak jo, iš Arūno Dulkio girdėjome tik tai, kad pertvarka atneš naudą ir niekas dėl reformos nenukentės, nors realybė jau rodo kitą vaizdą. „SAM sprendimu, jau dabar kai kuriose rajonuose pradedami naikinti akušerijos skyriai, paskui juos artimiausiu metu greičiausiai paseks ir kitos paslaugos“, – sako E. Sabutis.

Socialdemokratas pabrėžia, kad skyrių uždarymas reiškia kelis aspektus – sudėtingesnį sveikatos paslaugų prieinamumą pacientams ir atleidžiamus gydytojus.

Sveikatos reikalų komitetui argumentuotą Seimo narių kreipimąsi įteikęs E. Sabutis teigė, kad jau daugiau nei metus trunkantis procesas, kai ministerija, prisidengdama sveikatos sistemos optimizavimu, lakoniškai atsakinėja į užduodamus klausimus, pagaliau turi baigtis, nes pataisos, įgyvendinančios reformą, jau pasiekė svarstymo stadiją Seime. Jeigu Sveikatos apsaugos ministerija nenori ar nesugeba pateikti informacijos dėl pertvarkos, pasak jo, tuos duomenis turėtų pateikti nepriklausomi ekspertai.

„Negaudami reformos planų ir argumentuotų paaiškinimų iš pertvarką parengusio A. Dulkio, esame priversti pasinaudoti Seimo statuto normomis ir kreiptis į ekspertus dėl nepriklausomų išvadų pateikimo. Visiškai naujo teisinio reguliavimo poveikio nešališkas ir objektyvus vertinimas yra būtinas, nes reformuojamas ne tik gydymo įstaigų tinklas, bet ir pertvarkoma visa sveikatos apsaugos sistema“, – mano Seimo narys.

Socialdemokrato teigimu, kreipimesi prašoma atlikti sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos kaštų ir naudos analizę bei ekonominį pagrįstumą, taip pat įvertinti pertvarkos įtaką sveikatos paslaugų prieinamumui regionuose ir galutinai atsakyti, kiek Lietuvos sveikatos įstaigų ar jų padalinių bus uždaryta ir kiek mažės ligoninių lovų skaičius visoje šalyje.

Be šių klausimų iniciatoriai prašo atsakyti, kokia bus vadinamosios ligoninių reformos įtaka regionų plėtrai ir kokį poveikį sukels regionuose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų darbo vietų skaičiui.

Praktika taikyti statutinę normą, kuria Seimo nariai turi teisę prašyti nepriklausomos ekspertinės išvados dėl svarstomų projektų, nėra nauja. Praėjusią savaitę parlamentarai kreipėsi į Socialinių reikalų ir darbo komitetą, prašydami Seime svarstomo Ligos ir motinystės įstatymo pataisų ekspertinio vertinimo. Komitetui nebeliko kitos išeities, kaip pritarti tokiam prašymui.

Remiantis Seimo statutu, jei į pagrindinį komitetą kreipiasi daugiau nei 29 parlamentarai, šis privalo kreiptis į valstybinius mokslinių tyrimų institutus, aukštąsias mokyklas ar inicijuoti viešą kvietimą ekspertams, prašydamas pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą dėl įstatymo projekto. Ekspertinė išvada yra įstatymo projektą lydintis dokumentas, kuris su kitais teisės aktais pristatomas svarstymų komitetuose ir Seimo posėdyje metu.

Lietuvos socialdemokratų partijos informacija: https://www.lsdp.lt/parlamentarai-reikalauja-nepriklausomos-ekspertines-isvados-del-ligoniniu-tinklo-reformos/

Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. lapkričio 19 d.
Susitarimu įsipareigota nuo 2027 m. sausio 1 d. didinti viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų mažiausios pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydžius.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 29 d.
Ligoninė nurodo, kad siekiant užtikrinti Ligoninės finansinį tvarumą Ligoninėje būtų teikiami rašytiniai pasiūlymai ligoninės darbuotojams (DK 45 str.) keisti jų darbo sutartyje numatytas darbo apmokėjimo sąlygas, nustatant LNSS šakos kolektyvinėje sutartyje numatytus kiekvienai profesinei grupei minimalius pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies (Ap) koeficientus ir kiekvienam darbuotojui be pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies minimalaus koeficiento(Ap) darbo sutartyse būtų nustatoma atitinkama darbo užmokesčio kintamoji dalis- Ak, kompensuojanti kiekvieno darbuotojo darbo užmokesčio skirtumą, kuris 2027 metais atsirastų dėl mažesnio pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficiento Ap nustatymo.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 15 d.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo siūloma įteisinti mišrų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų finansavimo modelį.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 15 d.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Numatyta, kad 2027-aisiais PSDF pajamos sieks 4,86 mlrd. eurų ir bus 12,9 proc. didesnės nei šiemet, o išlaidos sudarys 4,76 mlrd. eurų – 10,5 proc. daugiau nei 2026 metais. Didesnis finansavimas leis toliau plėsti gyventojams teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, didinti jų prieinamumą, kompensuoti naujus vaistus ir medicinos priemones bei stiprinti sveikatos sistemos skaitmenizaciją.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 7 d.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras stebi situaciją dėl rusijos laboratorijos darbuotojo, kuriam, kaip skelbiama žiniasklaidoje, buvo diagnozuotanežinomos kilmės pneumonija ir kuris vėliau mirė, atvejo.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugsėjo 9 d.
Lietuvos rajonų ligoninėse supaprastinami reikalavimai intensyviajai terapijai ir atveriamos galimybės išlaikyti gyvybiškai svarbias paslaugas arčiau gyventojų namų.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugsėjo 1 d.
Valstybinė ligonių kasa susipažino su STT atlikto antikorupcinio vertinimo išvadomis ir jas vertina kaip galimybę toliau tobulinti derybų su gydymo įstaigomis procesą.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugpjūčio 27 d.
Vyriausybės pasitarime pritarta sprendimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo skirti 44,4 mln. eurų 2026 m. II ketvirtį gydymo įstaigų suteiktoms viršsutartinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugpjūčio 6 d.
Nuo lapkričio 1 d. Skubiosios medicinos pagalbos (SMP) skyriuose - pokytis - suteikus daugiau savarankiškumo SMP specializacijos išplėstinės praktikos slaugytojams, jie galės patys apžiūrėti lengvesnės būklės pacientus ir suteikti jiems reikiamą pagalbą. Dėl to gyventojai atsakymus gaus nedelsiant, o gydytojai galės visą dėmesį skirti sudėtingiems ir gyvybei pavojingiems atvejams.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. liepos 21 d.
Medikų pastangos nugalėti vėžį sukeliančią ligą Lietuvoje įvertintos tarptautiniu pripažinimu