Reikalaujama nepriklausomos išvados dėl ligoninių tinklo reformos

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

Parlamentarai reikalauja nepriklausomos ekspertinės išvados dėl ligoninių tinklo reformos

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija inicijavo grupės parlamentarų kreipimąsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą įgyvendinančių įstatymų projektų, reikalaudami dėl jų atlikti ekspertinį vertinimą.

Remiantis Seimo statutu, tokį kreipimąsi parengė socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis, o jį pasirašė 35 Seimo nariai iš įvairių frakcijų, tarp jų – ir 6 Sveikatos reikalų komiteto nariai, t. y. pusė komiteto sudėties.

Parlamentaras pabrėžia, kad klausimų dėl reformos tikslų vis dar daugiau nei atsakymų, sveikatos apsaugos ministras ir toliau vengia atskleisti visą informaciją apie reformą, jos nesugebėjo pateikti net per ligoninių pertvarkos pristatymą Seimo salėje. Pasak jo, iš Arūno Dulkio girdėjome tik tai, kad pertvarka atneš naudą ir niekas dėl reformos nenukentės, nors realybė jau rodo kitą vaizdą. „SAM sprendimu, jau dabar kai kuriose rajonuose pradedami naikinti akušerijos skyriai, paskui juos artimiausiu metu greičiausiai paseks ir kitos paslaugos“, – sako E. Sabutis.

Socialdemokratas pabrėžia, kad skyrių uždarymas reiškia kelis aspektus – sudėtingesnį sveikatos paslaugų prieinamumą pacientams ir atleidžiamus gydytojus.

Sveikatos reikalų komitetui argumentuotą Seimo narių kreipimąsi įteikęs E. Sabutis teigė, kad jau daugiau nei metus trunkantis procesas, kai ministerija, prisidengdama sveikatos sistemos optimizavimu, lakoniškai atsakinėja į užduodamus klausimus, pagaliau turi baigtis, nes pataisos, įgyvendinančios reformą, jau pasiekė svarstymo stadiją Seime. Jeigu Sveikatos apsaugos ministerija nenori ar nesugeba pateikti informacijos dėl pertvarkos, pasak jo, tuos duomenis turėtų pateikti nepriklausomi ekspertai.

„Negaudami reformos planų ir argumentuotų paaiškinimų iš pertvarką parengusio A. Dulkio, esame priversti pasinaudoti Seimo statuto normomis ir kreiptis į ekspertus dėl nepriklausomų išvadų pateikimo. Visiškai naujo teisinio reguliavimo poveikio nešališkas ir objektyvus vertinimas yra būtinas, nes reformuojamas ne tik gydymo įstaigų tinklas, bet ir pertvarkoma visa sveikatos apsaugos sistema“, – mano Seimo narys.

Socialdemokrato teigimu, kreipimesi prašoma atlikti sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos kaštų ir naudos analizę bei ekonominį pagrįstumą, taip pat įvertinti pertvarkos įtaką sveikatos paslaugų prieinamumui regionuose ir galutinai atsakyti, kiek Lietuvos sveikatos įstaigų ar jų padalinių bus uždaryta ir kiek mažės ligoninių lovų skaičius visoje šalyje.

Be šių klausimų iniciatoriai prašo atsakyti, kokia bus vadinamosios ligoninių reformos įtaka regionų plėtrai ir kokį poveikį sukels regionuose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų darbo vietų skaičiui.

Praktika taikyti statutinę normą, kuria Seimo nariai turi teisę prašyti nepriklausomos ekspertinės išvados dėl svarstomų projektų, nėra nauja. Praėjusią savaitę parlamentarai kreipėsi į Socialinių reikalų ir darbo komitetą, prašydami Seime svarstomo Ligos ir motinystės įstatymo pataisų ekspertinio vertinimo. Komitetui nebeliko kitos išeities, kaip pritarti tokiam prašymui.

Remiantis Seimo statutu, jei į pagrindinį komitetą kreipiasi daugiau nei 29 parlamentarai, šis privalo kreiptis į valstybinius mokslinių tyrimų institutus, aukštąsias mokyklas ar inicijuoti viešą kvietimą ekspertams, prašydamas pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą dėl įstatymo projekto. Ekspertinė išvada yra įstatymo projektą lydintis dokumentas, kuris su kitais teisės aktais pristatomas svarstymų komitetuose ir Seimo posėdyje metu.

Lietuvos socialdemokratų partijos informacija: https://www.lsdp.lt/parlamentarai-reikalauja-nepriklausomos-ekspertines-isvados-del-ligoniniu-tinklo-reformos/

Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. liepos 7 d.
„Nuoširdžiai dėkojame jums visiems už tai, ką padarėte Lietuvos labui ir ką nuveiksite ateityje. Kiekvieno iš Jūsų gyvenimo pavyzdys – tai gyvas drąsios, kūrybingos, modernios valstybės, aktyviai dalyvaujančios tarptautiniame gyvenime, įrodymas“, – teikdamas ordinus ir medalius sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės dienos proga per 70 Lietuvos ir užsienio piliečių buvo apdovanoti Valstybės ordinais ir medaliais.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 30 d.
VASPV tarnyba parengė standartų šeimos medicinos paslaugai versiją, kuri įsigaliojo 2025 m. gegužės 25 d. Šiuo metu Lietuvoje yra išduota 70 įstaigos akreditavimo pažymėjimų, o apie 35 proc. pacientų yra prisirašę prie įstaigų, akredituotų šeimos medicinos paslaugai.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 19 d.
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 16 d.
Seimo Audito komitetas kelia klausimus dėl PSDF biudžeto rezervo dydžio pagrįstumo ir maksimalaus dydžio
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 12 d.
Nuo 2025 m. liepos 1 dienos penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – prijungiamos prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), kuriai pereina visos jų teisės ir pareigos. Šia pertvarka siekiama modernizuoti ir efektyvinti privalomojo sveikatos draudimo vykdymą visos šalies mastu.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 11 d.
Birželio 10 d. po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų draudžiama iš pacientų reikalauti papildomų mokėjimų už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Šie pakeitimai įvardijami kaip pirmasis žingsnis, stiprinant viešąjį sveikatos sektorių.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 5 d.
Nesveikas gyvenimo būdas ir fizinio aktyvumo stoka tiesiogiai veda prie daugelio sveikatos problemų. Ten, kur nesuveikia prevencija, tenka įsikišti gydytojams. Kartais tai nutinka pernelyg vėlai. Kainą dėl to moka ne vien pacientai, jų artimieji, bet ir mūsų valstybė.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 2 d.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vertins gydymo įstaigų padarytą pažangą ir nustatys įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų darbo užmokestį pagal atnaujintus rodiklius. Bus stebima, ar įstaigos racionaliai naudoja finansinius išteklius ir ar laiku bei kokybiškai pacientams suteikia paslaugas.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. gegužės 19 d.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba primena, kad jau galima prisijungti prie Sveikatos specialistų kompetencijų platformos , kurioje yra kaupiami sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo duomenys gauti nuo šių metų sausio 1 d.
2025 m. gegužės 8 d.
Šiemet minime žymaus vokiečių fiziko Vilhelmo Konrado Rentgeno gimimo 180-ąsias metines. Jis buvo keleto Vokietijos universitetų profesorius. Tai – pirmasis fizikas, 1901 m. gavęs Nobelio fizikos premiją. Jis buvo vienturtis sūnus pasiturinčių gelumbės gamintojų šeimoje, kuri gyveno Lenepe (dabar – Remšeidas). 1848 m. revoliucijos ir politinis sujudimas nulėmė, kad Rentgenų šeima prarado Vokietijos pilietybę ir nusprendė persikelti į Apeldorno miestą Vidurio Rytų Nyderlanduose. Būtent ten Vilhelmas praleido didžiąją dalį vaikystės. Pradinį ir vidurinį išsilavinimą jis įgijo privačiame Martino Hermano van Dorno institute Apeldorne. Būdamas septyniolikos ėmė lankyti Utrechto technikos mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikatūros nupiešimu. Būsimojo mokslininko ateitis tada neatrodė šviesi. Pašalintas iš mokyklos ir nelaikęs baigiamųjų egzaminų, jis negalėjo būti priimtas į Utrechto universitetą. Tačiau jis neoficialiai jame lankė fizikos, botanikos, zoologijos ir chemijos paskaitas.