Seime per opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos darbotvarkės aptarimą jos nariai pristatė savo įstatymų projektus ir organizavo diskusiją „Regioninės politikos status quo ir perspektyvos Lietuvoje“.

Pasak LVŽS frakcijos nario Giedriaus Surplio, regionuose jaučiama stipri stagnacija, o atotrūkis tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos toliau didėja. „Nesibaigianti vadinamoji optimizacija, naikinanti įvairias institucijas regionuose, kaimuose, miesteliuose, prisidengdama įsivaizduojamu efektyvumu ir aukštesnės kokybės paslaugų teikimu, galbūt turi tik vieną tikslą – kuo daugiau paslaugų atiduoti į privačias rankas“, – teigė diskusijos pagrindinis organizatorius parlamentaras G. Surplys.

Aptariant esamą regionų politiką diskusijoje dalyvavo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, atsakingas už regioninę politiką, Alvydas Stulpinas, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, taip pat Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas profesorius Liutauras Labanauskas ir kt.
                Prof. L. Labanauskas parlamentarams pristatė turbūt kaip niekada aktualią šių dienų temą – sveikatos sistemą: „Kieno sąskaita bus vykdomi pokyčiai sveikatos sistemoje“. Pasak LGS prezidento, kiek vyko šitos sveikatos reformos svarstymų, reformos organizatorius – SAM komanda – neatsakė nė į vieną klausimą, kuris buvo pateiktas. „Visą laiką būdavo vienas atsakymas: pradėsime reformą, tada ir pakalbėsime. Todėl pradėdamas noriu perduoti mūsų LGS tarybos pastabą, kad teisinga reforma yra pats nuostabiausias dalykas ir labai reikalingas, bet dėl blogos ir neparengtos reformos pirmiausia yra gėda jos rengėjams ir gėda tiems, kurie ją patvirtino. Tai nėra blogiausias dalykas – blogiausia yra tai, jog tai bėda mūsų pacientams ir vargas mūsų gydytojams. Tai bus galvos skausmas valdžiai ir papildomų pinigų išmetimas grąžinant sugriautą sveikatos apsaugos sistemą atgal į vėžes. Problema yra ir visų mūsų teisės aktų pažeidimas reglamentuojant, kaip vyksta reforma. Ypač Konstitucijos.

Pasakysiu tik keletą momentų, kurie su įstatymo pakeitimu yra skelbti. Sukurtas sveikatos centras. Jis įrašytas į įstatymą prie medicinos įstaigų. Kol kas niekas negali paaiškinti, kokia medicinos įstaiga yra sveikatos centras. Nepaaiškino ir kol kas niekas negali paaiškinti. Bet radome vietą – įrašėme. Pasirodo, centras gali būti trijų rūšių: struktūrinis, funkcinis ir funkcinis struktūrinis. Keista, Lietuva, atrodo, nelabai didelė šalis. Pagal Konstituciją valstybė atsako už vienodą ir teisingą sveikatos apsaugos paslaugų teikimą ir priežiūrą savo piliečiams. Visi trys centrai jau skirtingai regionuose teiks sveikatos priežiūrą, todėl įvertinti, kuris yra geresnis, ar tas centras, ar kitas, mes šiandien negalime. Bet, pvz., Raseiniuose gyventojas gali gauti visai kitokią paslaugą pagal tą centrą negu Kėdainiuose. Manau, kad tai jau Konstitucijos pažeidimas, nes išskiriamas skirtingumas. Kaip jūs žinote, šiandien to skirtingumo nėra. Visur reglamentuojama ir rodomos skaidrės, kad ta nuostabi reforma vyko Slovėnijoje. Noriu pasakyti, kad tai yra neteisybė. Slovėnijoje vyko šita reforma, bet jinai jau yra sugriuvusi. Slovėnai davė atsakymą. Jis – labai ilgas, bet jo esmė – tai yra nekompetentingai paruošta reforma, kurios daigus mes jau matome. Antra – ta komanda, kuri turėjo daryti reformą, nežinojo, ką daryti“, – pranešime konstatavo prof. L. Labanauskas.

LGS prezidentas parlamentarams priminė, kad eina gana įdomūs ministerijos įsakymai. „Lėšų kiekis realiai nepadidinamas. Šeimos gydytojų komandai dabar priklauso du asmenys, kai kur trys, dabar bus aštuoni ir jie kažką vykdys. Pažiūrėjome įdomų ministerijos dokumentą, kaip įdarbinami žmonės. Gydytoja, slaugytoja, akušerė ir kiti. Dėl laiko stokos jų visų įvardyti nenoriu. Dokumente parašytos jų pareigybės. Bet atsiranda du labai svarbūs asmenys. Reklamoje rodoma, kaip jie stovi susikibę už rankų, – tai atvejo vadybininkas ir apylinkės administratorius. Į šitas pareigas, kaip parašyta ministerijos rašte, priimama be apribojimų. Vadinasi, kas nori, tas gali būti priimtas: gali būti valytoja, gali būti dar kažkas, kaip aš sakau, gal net iš zonos grįžęs pilietis, ir jie vykdys šitą mūsų reformą. Mums atrodo šiek tiek nesuprantama. Mes vis kalbame apie tai, kad tai bus sveikatos apsaugai našta. Ligonių kasų raštas sako, kad bazinis apmokėjimas bus už prirašytą gyventoją, diferencijuojant į komandą, ir išskirta – gydytojas, slaugytoja (ta senoji komanda) čia nepriklauso, bet priklauso tie naujieji administratoriai. Negalima šitaip daryti. Visi žino, taip pat tos pačios ligonių kasos, kad įkainis nustatomas pagal amžių, ir tai reglamentuoja įstatymas, skirtinguose regionuose negali būti skirtingi įkainiai už suteiktą pagalbą pirminiame sveikatos priežiūros lygyje. Tai jau aišku, kad įstatymo pakeitimas.

lr baigiant, kad nesakytumėte, jog čia gali būti daug diskusijų, paskaičiavome, kad davė tokį procentą, aš jo nemačiau, t. y. 6,7 proc. įkainio didinimas. 6,7 proc. šeimos gydytojo komandai per mėnesį tai duoda papildomai 400 eurų. Kaip jūs matote, už tuos 400 eurų turės dirbti tie šeši papildomi asmenys. Kiek jie uždirbs? Man atrodo gan keistokai. Taigi, net ir lėšų nėra skirta. Mūsų medicinos visuomenėje ir iškilo ši problema. Lėšas uždirba tik šeimos gydytojas. Vadinasi, jis komandai turėtų mokėti iš savo uždirbtų lėšų. Gydytojai nesutinka su šia pozicija ir tikrai su ja nesutiks. Todėl ir yra mūsų kreipimasis į Seimą su keliais pasiūlymais. Jeigu dar yra galimybė stabdyti šį įstatymo vykdymą, dar kartą apsvarstyti šios reformos galimybes. Ar ji išvis reikalinga, nes tokia sveikatos apsaugos sistema, kokia yra Lietuvoje, yra visoje ES. Vienaip ar kitaip, truputį skiriasi ir funkcionuoja jau tiek metų. Sakyčiau, čia viskas vyksta neblogai.

Antras pasiūlymas. Mes tikrai matome ir įstatymų, ir Konstitucijos pažeidimų, todėl mes kreipiamės į Seimą ar į Seimo narius, kad šis klausimas su visais pažeidimais būtų perduotas į Administracinį teismą. Ar teismas priims reformos stabdymą, ar nepriims – mes pasakyti negalime, bet tikimės, kad tai turės įvykti, jeigu nėra kitų priemonių. Taigi aš tik noriu pasakyti, kad mes tikimės, jog būsime išgirsti. Todėl aš ir džiaugiuosi, kad šiandien galėjau pasisakyti Seimo tribūnoje, nes iki šiol, kaip minėjau, mes atsakymų negavome nė į vieną klausimą. Tikimės, kad nebus priimti sprendimai, kurie bus žalingi mūsų gydytojams ir pacientams, kurie iš savo mokesčių moka už jiems suteikiamą pagalbą“, – kalbėjo LGS prezidentas prof. L. Labanauskas.

                                                               „Gydytojų žinių“ informacija.