Papildomi 5 mln. eurų ASPĮ – kaip pasiūlymas gydytis placebu

Lietuvos Gydytojų Sąjunga


Šiandien vyko Seimo nario Aurelijaus Verygos spaudos konferencija
„Ar dėl išaugusių energijos sąnaudų gydymo įstaigose bus mažinami atlyginimai medikams?“, reaguojant į tai, kad Sveikatos reikalų ministerija (SAM) paskelbė, jog krizę įveikti bandys 6 proc. didindama asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų vertes, tam panaudodama PSDF biudžeto rezervo lėšas. Šiemet numatoma papildomai skirti 5 mln. eurų (spalio–gruodžio mėn.), skaičiuojama, kad 12 mln. eurų jau buvo skirta ASPĮ didinant įkainį 2022 m. Galbūt dar apie 20 mln. eurų bus skirti 2023 m.

 

„Nedovanotina, kad visi energijos sąnaudų kaštai kompensuojami iš PSDF biudžeto“, – teigė Seimo narys Aurelijus Veryga.


Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) atliko ASPĮ apklausą dėl augančių energijos išlaidų, vertino Lietuvos banko ir kitų finansų įstaigų pareiškimus dėl mažinamų kitų metų BVP augimo prognozių, nedarbo augimo (tai tiesiogiai daro įtaką PSDF biudžeto pajamoms). Daroma išvada, kad numatomas asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų vertės padidinimas nepakankamas siekiant amortizuoti net ir šiemet patiriamas išlaidas. Tačiau ministerija džiūgauja teigdama, kad skiriama 17 mln. eurų (tai yra 1,4 mln. eurų mėnesiui visoms 235 ASPĮ), nors realiai išlaidos auga gerokai daugiau.


Pvz.: ASPĮ išlaidos 2022 m. rugpjūčio mėn. (dar iki šildymo sezono), palyginti su 2021 m.:

  •   Didelės (universiteto) ligoninės išlaidos mėnesiui augo veik 800 tūkst. eurų, metams tokios ligoninės poreikis –  10 mln. eurų;
  •    Apskrities ligoninės išlaidos mėnesiui augo 300 tūkst. eurų per mėnesį, metams tokios ligoninės poreikis –  papildomai 3,5 mln. eurų

 

„Atsakomybė turi gulti ne ant mūsų, gydytojų, gydymo įstaigų, tegu ją pasiima tas, kas padarė šitą netvarką“, – teigė LGS prezidentas Liutauras Labanauskas.


Finansinė asmens sveikatos priežiūros įstaigų situacija blogėja jau nuo 2021 m. Šių metų pirmą pusmetį net 62 ASPĮ dirbo nuostolingai, nors kainos už energijos išteklius dar nebuvo padidėjusios. Pernai nuostolingai dirbo 120, t. y. veik pusė gydymo įstaigų. Tai rodo, kad negalima tikėtis, jog pačios gydymo įstaigos dar turi rezervų šiems augantiems kaštams padengti.


SAM pasiūlė ASPĮ susitaupyti 80 mln. eurų efektyvinant savo veiklą ir naudoti lėšas, kurias sumokės už gydytus COVID-19 pacientus. Ministerijos pozicija yra daugiau nei ciniška, nes:


  • nekompensuojamos net šiemet patirtos išaugusios išlaidos, o dėl kitų metų (prognozuojama, kad šios išlaidos kils 2–3 kartus) nesiūloma jokių sprendimų;
  • net neužsimenama, kad, be šių išlaidų, nuo sausio 1 d. ASPĮ turi pareigą didinti MMA, ir tam būtina skirti papildomų PSDF lėšų;
  • problemas pasiūlyta spręsti pačioms ASPĮ, be valstybės paramos, t. y. kartojamas 2009–2012 m. krizės „valdymo“ scenarijus – taupyti apkarpant darbo užmokesčio fondą. Lietuvos sveikatos sistemos darbuotojai puikiai prisimena, kaip 2009–2012 m. krizė buvo „suvaldyta“ darbuotojų darbo užmokestį sumažinus 30–40 proc. (Pasiskolinus ir negrąžinus jiems 1 mlrd. litų.).


LGS turi pareigą informuoti, kad, nesprendžiant energetinės krizės sukeltų išlaidų augimo problemos, jau 2023 m. pradžioje bus sulaukta skaudžių pasekmių pacientams, nes asmens sveikatos priežiūros įstaigos bus priverstos taupyti, tad sumažės paslaugų gyventojams (pvz., siekdamos taupyti poliklinikos sutrumpins darbo laiką, ilgės eilės pas specialistus, stacionarinės įstaigos neteiks virškvotinių paslaugų, augs mokamų paslaugų kainos), taip pat sveikatos priežiūros sistemos darbuotojams, nes valstybei nesprendžiant ASPĮ finansinių problemų vadovai bus verčiami ieškoti rezervo darbo užmokesčio fonduose.


Siekdama išvengti socialinės įtampos, LGS prašo Vyriausybės svarstyti sprendimo būdus, kaip įstaigoms kompensuoti padidėjusius energijos išteklių kaštus, kad nebūtų mažinamas darbuotojų darbo užmokestis, ir reikalauja:

  • sveikatos sistemos darbuotojų bendruomenei paskelbti planuojamus sprendimus ir jų įgyvendinimo mechanizmus, t. y. aiškiai įvardyti, kaip prognozuojami energijos išteklių brangimo kaštai bus kompensuojami; 
  • paslaugų bazinių kainų vertes didinti ne 6 proc., o 10–15 proc. lėšomis, kurias būtina įtraukti į 2023 m. PSDF biudžetą, norint tinkamai pasiruošti suvaldyti krizę;
  • kitų metų PSDF biudžete numatyti lėšų sveikatos sistemos darbuotojų minimaliam atlyginimui didinti nuo sausio 1 d.;
  • 2023 m. PSDF biudžete numatyti valstybės subsidijas energijos išteklių krizei suvaldyti sveikatos sistemoje (kaip buvo finansuojamos ASPĮ išlaidos, skirtos apsaugos priemonėms įsigyti ir darbo užmokesčiui valdant pandemiją).


Jei Vyriausybė toliau imituos krizės sprendimą - sulauksime nemalonių pasekmių: sveikatos sistemos darbuotojai bus priešinami su pacientais ir ASPĮ vadovais, o augantys ASPĮ kaštai dengiami darbo užmokečio fondo lėšomis.


Todėl LGS primena, kad tiek pagal Darbo kodekso nuostatas, tiek pagal LNSS šakos kolektyvinės sutarties nuostatas mažinti darbuotojų darbo užmokestį galima tik su darbuotojo sutikimu, ir pabrėžia, kad pradėjus mažinti darbo užmokestį LGS imsis visų teisėtų gynybos priemonių, tiek individualių, tiek kolektyvinių ginčų tvarka, ir nesutiks, kad padidėjusios energijos išteklių kainos būtų kompensuojamos darbuotojų sąskaita.

 



Lietuvos gydytojų sąjungos informacija

Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. lapkričio 19 d.
Susitarimu įsipareigota nuo 2027 m. sausio 1 d. didinti viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų mažiausios pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydžius.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 29 d.
Ligoninė nurodo, kad siekiant užtikrinti Ligoninės finansinį tvarumą Ligoninėje būtų teikiami rašytiniai pasiūlymai ligoninės darbuotojams (DK 45 str.) keisti jų darbo sutartyje numatytas darbo apmokėjimo sąlygas, nustatant LNSS šakos kolektyvinėje sutartyje numatytus kiekvienai profesinei grupei minimalius pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies (Ap) koeficientus ir kiekvienam darbuotojui be pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies minimalaus koeficiento(Ap) darbo sutartyse būtų nustatoma atitinkama darbo užmokesčio kintamoji dalis- Ak, kompensuojanti kiekvieno darbuotojo darbo užmokesčio skirtumą, kuris 2027 metais atsirastų dėl mažesnio pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficiento Ap nustatymo.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 15 d.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo siūloma įteisinti mišrų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų finansavimo modelį.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 15 d.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Numatyta, kad 2027-aisiais PSDF pajamos sieks 4,86 mlrd. eurų ir bus 12,9 proc. didesnės nei šiemet, o išlaidos sudarys 4,76 mlrd. eurų – 10,5 proc. daugiau nei 2026 metais. Didesnis finansavimas leis toliau plėsti gyventojams teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, didinti jų prieinamumą, kompensuoti naujus vaistus ir medicinos priemones bei stiprinti sveikatos sistemos skaitmenizaciją.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 7 d.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras stebi situaciją dėl rusijos laboratorijos darbuotojo, kuriam, kaip skelbiama žiniasklaidoje, buvo diagnozuotanežinomos kilmės pneumonija ir kuris vėliau mirė, atvejo.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugsėjo 9 d.
Lietuvos rajonų ligoninėse supaprastinami reikalavimai intensyviajai terapijai ir atveriamos galimybės išlaikyti gyvybiškai svarbias paslaugas arčiau gyventojų namų.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugsėjo 1 d.
Valstybinė ligonių kasa susipažino su STT atlikto antikorupcinio vertinimo išvadomis ir jas vertina kaip galimybę toliau tobulinti derybų su gydymo įstaigomis procesą.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugpjūčio 27 d.
Vyriausybės pasitarime pritarta sprendimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo skirti 44,4 mln. eurų 2026 m. II ketvirtį gydymo įstaigų suteiktoms viršsutartinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugpjūčio 6 d.
Nuo lapkričio 1 d. Skubiosios medicinos pagalbos (SMP) skyriuose - pokytis - suteikus daugiau savarankiškumo SMP specializacijos išplėstinės praktikos slaugytojams, jie galės patys apžiūrėti lengvesnės būklės pacientus ir suteikti jiems reikiamą pagalbą. Dėl to gyventojai atsakymus gaus nedelsiant, o gydytojai galės visą dėmesį skirti sudėtingiems ir gyvybei pavojingiems atvejams.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. liepos 21 d.
Medikų pastangos nugalėti vėžį sukeliančią ligą Lietuvoje įvertintos tarptautiniu pripažinimu