Šiandien vyko Seimo nario Aurelijaus Verygos spaudos konferencija „Ar dėl išaugusių energijos sąnaudų gydymo įstaigose bus mažinami atlyginimai medikams?“, reaguojant į tai, kad Sveikatos reikalų ministerija (SAM) paskelbė, jog krizę įveikti bandys 6 proc. didindama asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų vertes, tam panaudodama PSDF biudžeto rezervo lėšas. Šiemet numatoma papildomai skirti 5 mln. eurų (spalio–gruodžio mėn.), skaičiuojama, kad 12 mln. eurų jau buvo skirta ASPĮ didinant įkainį 2022 m. Galbūt dar apie 20 mln. eurų bus skirti 2023 m.

„Nedovanotina, kad visi energijos sąnaudų kaštai kompensuojami iš PSDF biudžeto“, – teigė Seimo narys Aurelijus Veryga.

Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) atliko ASPĮ apklausą dėl augančių energijos išlaidų, vertino Lietuvos banko ir kitų finansų įstaigų pareiškimus dėl mažinamų kitų metų BVP augimo prognozių, nedarbo augimo (tai tiesiogiai daro įtaką PSDF biudžeto pajamoms). Daroma išvada, kad numatomas asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų vertės padidinimas nepakankamas siekiant amortizuoti net ir šiemet patiriamas išlaidas. Tačiau ministerija džiūgauja teigdama, kad skiriama 17 mln. eurų (tai yra 1,4 mln. eurų mėnesiui visoms 235 ASPĮ), nors realiai išlaidos auga gerokai daugiau.

Pvz.: ASPĮ išlaidos 2022 m. rugpjūčio mėn. (dar iki šildymo sezono), palyginti su 2021 m.:

•   Didelės (universiteto) ligoninės išlaidos mėnesiui augo veik 800 tūkst. eurų, metams tokios ligoninės poreikis –  10 mln. eurų;
•    Apskrities ligoninės išlaidos mėnesiui augo 300 tūkst. eurų per mėnesį, metams tokios ligoninės poreikis –  papildomai 3,5 mln. eurų

„Atsakomybė turi gulti ne ant mūsų, gydytojų, gydymo įstaigų, tegu ją pasiima tas, kas padarė šitą netvarką“, – teigė LGS prezidentas Liutauras Labanauskas.

Finansinė asmens sveikatos priežiūros įstaigų situacija blogėja jau nuo 2021 m. Šių metų pirmą pusmetį net 62 ASPĮ dirbo nuostolingai, nors kainos už energijos išteklius dar nebuvo padidėjusios. Pernai nuostolingai dirbo 120, t. y. veik pusė gydymo įstaigų. Tai rodo, kad negalima tikėtis, jog pačios gydymo įstaigos dar turi rezervų šiems augantiems kaštams padengti.

SAM pasiūlė ASPĮ susitaupyti 80 mln. eurų efektyvinant savo veiklą ir naudoti lėšas, kurias sumokės už gydytus COVID-19 pacientus. Ministerijos pozicija yra daugiau nei ciniška, nes:

• nekompensuojamos net šiemet patirtos išaugusios išlaidos, o dėl kitų metų (prognozuojama, kad šios išlaidos kils 2–3 kartus) nesiūloma jokių sprendimų;
• net neužsimenama, kad, be šių išlaidų, nuo sausio 1 d. ASPĮ turi pareigą didinti MMA, ir tam būtina skirti papildomų PSDF lėšų;
• problemas pasiūlyta spręsti pačioms ASPĮ, be valstybės paramos, t. y. kartojamas 2009–2012 m. krizės „valdymo“ scenarijus – taupyti apkarpant darbo užmokesčio fondą. Lietuvos sveikatos sistemos darbuotojai puikiai prisimena, kaip 2009–2012 m. krizė buvo „suvaldyta“ darbuotojų darbo užmokestį sumažinus 30–40 proc. (Pasiskolinus ir negrąžinus jiems 1 mlrd. litų.).

LGS turi pareigą informuoti, kad, nesprendžiant energetinės krizės sukeltų išlaidų augimo problemos, jau 2023 m. pradžioje bus sulaukta skaudžių pasekmių pacientams, nes asmens sveikatos priežiūros įstaigos bus priverstos taupyti, tad sumažės paslaugų gyventojams (pvz., siekdamos taupyti poliklinikos sutrumpins darbo laiką, ilgės eilės pas specialistus, stacionarinės įstaigos neteiks virškvotinių paslaugų, augs mokamų paslaugų kainos), taip pat sveikatos priežiūros sistemos darbuotojams, nes valstybei nesprendžiant ASPĮ finansinių problemų vadovai bus verčiami ieškoti rezervo darbo užmokesčio fonduose.

Siekdama išvengti socialinės įtampos, LGS prašo Vyriausybės svarstyti sprendimo būdus, kaip įstaigoms kompensuoti padidėjusius energijos išteklių kaštus, kad nebūtų mažinamas darbuotojų darbo užmokestis, ir reikalauja:

• sveikatos sistemos darbuotojų bendruomenei paskelbti planuojamus sprendimus ir jų įgyvendinimo mechanizmus, t. y. aiškiai įvardyti, kaip prognozuojami energijos išteklių brangimo kaštai bus kompensuojami; 
• paslaugų bazinių kainų vertes didinti ne 6 proc., o 10–15 proc. lėšomis, kurias būtina įtraukti į 2023 m. PSDF biudžetą, norint tinkamai pasiruošti suvaldyti krizę;
• kitų metų PSDF biudžete numatyti lėšų sveikatos sistemos darbuotojų minimaliam atlyginimui didinti nuo sausio 1 d.;
• 2023 m. PSDF biudžete numatyti valstybės subsidijas energijos išteklių krizei suvaldyti sveikatos sistemoje (kaip buvo finansuojamos ASPĮ išlaidos, skirtos apsaugos priemonėms įsigyti ir darbo užmokesčiui valdant pandemiją).

Jei Vyriausybė toliau imituos krizės sprendimą - sulauksime nemalonių pasekmių: sveikatos sistemos darbuotojai bus priešinami su pacientais ir ASPĮ vadovais, o augantys ASPĮ kaštai dengiami darbo užmokečio fondo lėšomis.

Todėl LGS primena, kad tiek pagal Darbo kodekso nuostatas, tiek pagal LNSS šakos kolektyvinės sutarties nuostatas mažinti darbuotojų darbo užmokestį galima tik su darbuotojo sutikimu, ir pabrėžia, kad pradėjus mažinti darbo užmokestį LGS imsis visų teisėtų gynybos priemonių, tiek individualių, tiek kolektyvinių ginčų tvarka, ir nesutiks, kad padidėjusios energijos išteklių kainos būtų kompensuojamos darbuotojų sąskaita.