NVI, VU ir VULSK sieks tapti visapusiškos vėžio priežiūros centru

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

Siekiant kartu spręsti su onkologinių pacientų interesais ir onkologijos mokslo bei mokymo vystymusi susijusius klausimus Vilniaus universitetas (VU), Nacionalinis vėžio institutas (NVI) ir Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (VULSK) pasirašė bendradarbiavimo sutartį.



VU, NVI ir VULSK apjungs savo pastangas, patirtį, darbą ir žinias rengiant ir įgyvendinant vėžio strategiją onkologinių ligų sveikatos priežiūros klausimais, vykdant klinikinius, taikomuosius ir fundamentinius tyrimus, spręs onkologinių pacientų, onkologijos mokslo ir mokymo problemas diegiant mokslo naujoves, diagnostikos ir gydymo technologijas ir inovacijas medicinos srityje.

„Džiaugiamės, kad Vilniaus universitetas, vykdydamas aukščiausio lygio mokslinius tyrimus, bendradarbiauja su nacionalinės sveikatos priežiūros institucijomis ir taip prisideda prie opių, Lietuvoje ir pasaulyje aktualių problemų sprendimo. Tikimės, kad dirbant kartu pavyks pasiekti ambicingo tikslo – sukurti Visapusiškos vėžio priežiūros centrą“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Atsižvelgiant į Europoje vykdomą Kovos su vėžiu planą (angl. EU Beating Cancer Plan), bendradarbiaujančios įstaigos sieks gauti Europos vėžio institutų organizacijos (OECI) akreditaciją kaip onkologines paslaugas teikiantis bei mokslinius tyrimus atliekantis Visapusiškos vėžio priežiūros centras (angl. Comprehensive Cancer Centre), kuris atitinka visus OECI suformuluotus onkologijos srities institutų standartus. Tokio centro statusas pasaulyje reiškia, kad centras ne tik vykdo vėžio prevenciją ar teikia medicinines paslaugas, bet ir plėtoja aukščiausius mokslinius tyrimus šioje srityje.

„Vertiname šią trišalę sutartį kaip neabejotiną naudą mūsų pacientams, kaip dar vieną žingsnį diegiant Lietuvoje personalizuotos medicinos principus, kurie leis kiekvienam vėžiu susirgusiam Lietuvos gyventojui gauti šiuolaikiškas, mokslo pažangą atitinkančias paslaugas. Nacionalinis vėžio institutas beveik du dešimtmečius aktyviai dalyvauja OECI veikloje, o nuo 2013 m. yra OECI akredituotas kaip klinikinis vėžio centras. Tvirtai tikiu, jog Visapusiškos vėžio priežiūros centras taps veiksmingos partnerystės struktūra“, – sako NVI mokslinis sekretorius, vykdantis NVI direktoriaus funkcijas dr. Ernestas Janulionis.

Sutartis pasirašyta atsižvelgiant į tai, jog VULSK ir NVI yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios aukščiausio lygio, modernias asmens sveikatos paslaugas pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, o VU – universitetas vykdantis įvairių pakopų gyvybės, medicinos ir sveikatos mokslų studijas bei ruošianti įvairių profesinių kvalifikacijų specialistus, dirbančius onkologijos srityje. Šioms įstaigoms bendradarbiaujant, onkologiniams pacientams bus siekiama pasiūlyti ir teikti geriausią onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo sistemos modelį bei kokybiškas paslaugas, taip prisidedant ir prie Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos stiprinimo bei gerinimo, asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimo bei kitų aktualių klausimų sprendimo.

„Santaros klinikos – universiteto ligoninė, todėl turi galimybę glaudžiai bendradarbiauti ir naudotis visų VU tikslinių ir biomedicininių mokslų padalinių potencialu. Tai suteikia prieigą prie VU aukštųjų technologijų ir leidžia diversifikuoti mokslinių paieškų frontą. Trišalė sutartis suteiks galimybę ir NVI naudotis VU baze, itin praplės instituto mokslinį bei gydomąjį arsenalą ir įgalins kartu su Santaros klinikomis siekti aukštesnės tarptautinės akreditacijos“, – pabrėžia VUL Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius.

Bendradarbiavimo sutartį pasirašė VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, VULSK generalinis direktorius prof. dr. Feliksas Jankevičius ir NVI mokslinis sekretorius, vykdantis direktoriaus funkcijas dr. Ernestas Janulionis.

NVI informacija ir nuotrauka


Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. liepos 7 d.
„Nuoširdžiai dėkojame jums visiems už tai, ką padarėte Lietuvos labui ir ką nuveiksite ateityje. Kiekvieno iš Jūsų gyvenimo pavyzdys – tai gyvas drąsios, kūrybingos, modernios valstybės, aktyviai dalyvaujančios tarptautiniame gyvenime, įrodymas“, – teikdamas ordinus ir medalius sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės dienos proga per 70 Lietuvos ir užsienio piliečių buvo apdovanoti Valstybės ordinais ir medaliais.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 30 d.
VASPV tarnyba parengė standartų šeimos medicinos paslaugai versiją, kuri įsigaliojo 2025 m. gegužės 25 d. Šiuo metu Lietuvoje yra išduota 70 įstaigos akreditavimo pažymėjimų, o apie 35 proc. pacientų yra prisirašę prie įstaigų, akredituotų šeimos medicinos paslaugai.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 19 d.
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 16 d.
Seimo Audito komitetas kelia klausimus dėl PSDF biudžeto rezervo dydžio pagrįstumo ir maksimalaus dydžio
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 12 d.
Nuo 2025 m. liepos 1 dienos penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – prijungiamos prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), kuriai pereina visos jų teisės ir pareigos. Šia pertvarka siekiama modernizuoti ir efektyvinti privalomojo sveikatos draudimo vykdymą visos šalies mastu.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 11 d.
Birželio 10 d. po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų draudžiama iš pacientų reikalauti papildomų mokėjimų už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Šie pakeitimai įvardijami kaip pirmasis žingsnis, stiprinant viešąjį sveikatos sektorių.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 5 d.
Nesveikas gyvenimo būdas ir fizinio aktyvumo stoka tiesiogiai veda prie daugelio sveikatos problemų. Ten, kur nesuveikia prevencija, tenka įsikišti gydytojams. Kartais tai nutinka pernelyg vėlai. Kainą dėl to moka ne vien pacientai, jų artimieji, bet ir mūsų valstybė.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 2 d.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vertins gydymo įstaigų padarytą pažangą ir nustatys įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų darbo užmokestį pagal atnaujintus rodiklius. Bus stebima, ar įstaigos racionaliai naudoja finansinius išteklius ir ar laiku bei kokybiškai pacientams suteikia paslaugas.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. gegužės 19 d.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba primena, kad jau galima prisijungti prie Sveikatos specialistų kompetencijų platformos , kurioje yra kaupiami sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo duomenys gauti nuo šių metų sausio 1 d.
2025 m. gegužės 8 d.
Šiemet minime žymaus vokiečių fiziko Vilhelmo Konrado Rentgeno gimimo 180-ąsias metines. Jis buvo keleto Vokietijos universitetų profesorius. Tai – pirmasis fizikas, 1901 m. gavęs Nobelio fizikos premiją. Jis buvo vienturtis sūnus pasiturinčių gelumbės gamintojų šeimoje, kuri gyveno Lenepe (dabar – Remšeidas). 1848 m. revoliucijos ir politinis sujudimas nulėmė, kad Rentgenų šeima prarado Vokietijos pilietybę ir nusprendė persikelti į Apeldorno miestą Vidurio Rytų Nyderlanduose. Būtent ten Vilhelmas praleido didžiąją dalį vaikystės. Pradinį ir vidurinį išsilavinimą jis įgijo privačiame Martino Hermano van Dorno institute Apeldorne. Būdamas septyniolikos ėmė lankyti Utrechto technikos mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikatūros nupiešimu. Būsimojo mokslininko ateitis tada neatrodė šviesi. Pašalintas iš mokyklos ir nelaikęs baigiamųjų egzaminų, jis negalėjo būti priimtas į Utrechto universitetą. Tačiau jis neoficialiai jame lankė fizikos, botanikos, zoologijos ir chemijos paskaitas.