NVI, VU ir VULSK sieks tapti visapusiškos vėžio priežiūros centru

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

Siekiant kartu spręsti su onkologinių pacientų interesais ir onkologijos mokslo bei mokymo vystymusi susijusius klausimus Vilniaus universitetas (VU), Nacionalinis vėžio institutas (NVI) ir Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (VULSK) pasirašė bendradarbiavimo sutartį.



VU, NVI ir VULSK apjungs savo pastangas, patirtį, darbą ir žinias rengiant ir įgyvendinant vėžio strategiją onkologinių ligų sveikatos priežiūros klausimais, vykdant klinikinius, taikomuosius ir fundamentinius tyrimus, spręs onkologinių pacientų, onkologijos mokslo ir mokymo problemas diegiant mokslo naujoves, diagnostikos ir gydymo technologijas ir inovacijas medicinos srityje.

„Džiaugiamės, kad Vilniaus universitetas, vykdydamas aukščiausio lygio mokslinius tyrimus, bendradarbiauja su nacionalinės sveikatos priežiūros institucijomis ir taip prisideda prie opių, Lietuvoje ir pasaulyje aktualių problemų sprendimo. Tikimės, kad dirbant kartu pavyks pasiekti ambicingo tikslo – sukurti Visapusiškos vėžio priežiūros centrą“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Atsižvelgiant į Europoje vykdomą Kovos su vėžiu planą (angl. EU Beating Cancer Plan), bendradarbiaujančios įstaigos sieks gauti Europos vėžio institutų organizacijos (OECI) akreditaciją kaip onkologines paslaugas teikiantis bei mokslinius tyrimus atliekantis Visapusiškos vėžio priežiūros centras (angl. Comprehensive Cancer Centre), kuris atitinka visus OECI suformuluotus onkologijos srities institutų standartus. Tokio centro statusas pasaulyje reiškia, kad centras ne tik vykdo vėžio prevenciją ar teikia medicinines paslaugas, bet ir plėtoja aukščiausius mokslinius tyrimus šioje srityje.

„Vertiname šią trišalę sutartį kaip neabejotiną naudą mūsų pacientams, kaip dar vieną žingsnį diegiant Lietuvoje personalizuotos medicinos principus, kurie leis kiekvienam vėžiu susirgusiam Lietuvos gyventojui gauti šiuolaikiškas, mokslo pažangą atitinkančias paslaugas. Nacionalinis vėžio institutas beveik du dešimtmečius aktyviai dalyvauja OECI veikloje, o nuo 2013 m. yra OECI akredituotas kaip klinikinis vėžio centras. Tvirtai tikiu, jog Visapusiškos vėžio priežiūros centras taps veiksmingos partnerystės struktūra“, – sako NVI mokslinis sekretorius, vykdantis NVI direktoriaus funkcijas dr. Ernestas Janulionis.

Sutartis pasirašyta atsižvelgiant į tai, jog VULSK ir NVI yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios aukščiausio lygio, modernias asmens sveikatos paslaugas pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, o VU – universitetas vykdantis įvairių pakopų gyvybės, medicinos ir sveikatos mokslų studijas bei ruošianti įvairių profesinių kvalifikacijų specialistus, dirbančius onkologijos srityje. Šioms įstaigoms bendradarbiaujant, onkologiniams pacientams bus siekiama pasiūlyti ir teikti geriausią onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo sistemos modelį bei kokybiškas paslaugas, taip prisidedant ir prie Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos stiprinimo bei gerinimo, asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimo bei kitų aktualių klausimų sprendimo.

„Santaros klinikos – universiteto ligoninė, todėl turi galimybę glaudžiai bendradarbiauti ir naudotis visų VU tikslinių ir biomedicininių mokslų padalinių potencialu. Tai suteikia prieigą prie VU aukštųjų technologijų ir leidžia diversifikuoti mokslinių paieškų frontą. Trišalė sutartis suteiks galimybę ir NVI naudotis VU baze, itin praplės instituto mokslinį bei gydomąjį arsenalą ir įgalins kartu su Santaros klinikomis siekti aukštesnės tarptautinės akreditacijos“, – pabrėžia VUL Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius.

Bendradarbiavimo sutartį pasirašė VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, VULSK generalinis direktorius prof. dr. Feliksas Jankevičius ir NVI mokslinis sekretorius, vykdantis direktoriaus funkcijas dr. Ernestas Janulionis.

NVI informacija ir nuotrauka


Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. rugpjūčio 28 d.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) išdavimo (pardavimo) tvarką, kuri įsigalios lapkričio mėnesį ir bus paprastesnė bei patogesnė tiek pacientams, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams.
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. rugpjūčio 22 d.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.
2025 m. rugpjūčio 7 d.
Gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali šie sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas. Laikinai einančios sveikatos apsaugos ministro pareigas Marijos Jakubauskienės įsakymu tikslinama iki šiol galiojusi tvarka, pagal kurią pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę pacientui galėjo išrašyti tik gydytojas.
Autorius Lietuvos Gydytojų sąjunga 2025 m. rugpjūčio 4 d.
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos patarėja paskirta ir nuo rugpjūčio 1 d. Ekonominės ir socialinės politikos grupėje pradeda dirbti Sonata Jarmalaitė. Patarėja bus atsakinga už asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimus .
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. rugpjūčio 4 d.
SAM įpareigojo šalies stacionarines gydymo įstaigas savo vidaus tvarkose numatyti, kaip bus užtikrinamas artimųjų orus atsisveikinamas su mirštančiu pacientu. Iki šiol prievolė stacionarines paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms užtikrinti galimybę mirštančio paciento artimiesiems oriai atsisveikinti su mirštančiuoju nebuvo reglamentuota.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. liepos 7 d.
„Nuoširdžiai dėkojame jums visiems už tai, ką padarėte Lietuvos labui ir ką nuveiksite ateityje. Kiekvieno iš Jūsų gyvenimo pavyzdys – tai gyvas drąsios, kūrybingos, modernios valstybės, aktyviai dalyvaujančios tarptautiniame gyvenime, įrodymas“, – teikdamas ordinus ir medalius sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės dienos proga per 70 Lietuvos ir užsienio piliečių buvo apdovanoti Valstybės ordinais ir medaliais.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 30 d.
VASPV tarnyba parengė standartų šeimos medicinos paslaugai versiją, kuri įsigaliojo 2025 m. gegužės 25 d. Šiuo metu Lietuvoje yra išduota 70 įstaigos akreditavimo pažymėjimų, o apie 35 proc. pacientų yra prisirašę prie įstaigų, akredituotų šeimos medicinos paslaugai.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 19 d.
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 16 d.
Seimo Audito komitetas kelia klausimus dėl PSDF biudžeto rezervo dydžio pagrįstumo ir maksimalaus dydžio
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 12 d.
Nuo 2025 m. liepos 1 dienos penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – prijungiamos prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), kuriai pereina visos jų teisės ir pareigos. Šia pertvarka siekiama modernizuoti ir efektyvinti privalomojo sveikatos draudimo vykdymą visos šalies mastu.