Nėra teisinga, jei patekimo pas gydytoją greitį lemia pajamos, o ne klinikinė rizika
Birželio 10 d. po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų draudžiama iš pacientų reikalauti papildomų mokėjimų už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Šie pakeitimai įvardijami kaip pirmasis žingsnis, stiprinant viešąjį sveikatos sektorių.
„Egzistuojanti tvarka yra netoleruotina, nes ji iškreipia visą sveikatos sistemą. Deja, dažnai pacientai su siuntimu kreipiasi į privačią gydymo įstaigą, kuri turi sutartį su Valstybine ligonių kasa, bet už paslaugą vis tiek turi mokėti papildomai. Skaičiuojama, kad per metus pacientai tokiems mokėjimams išleidžia ne mažiau 40 mln. eurų. Priėmus įstatymo pataisas tokios galimybės gauti dvigubą apmokėjimą už paslaugą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir paties paciento neliks“, – teigia sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Įstatymų pataisomis planuojama panaikinti galiojančią nuostatą, kuri numato galimybę pacientui už papildomą mokestį pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas ar procedūras, ir įtvirtinti, kad valstybės laiduojama asmens sveikatos priežiūra teikiama nemokamai, o už šios priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama jokio papildomo mokesčio.
Priemokų naikinimas padės spręsti ir eilių problemą, nes šiuo metu priemokos imamos ir už tai, kad pacientas greičiau patektų pas specialistą, tuomet kitiems vizito laukiantiems pacientams eilė dar labiau pailgėja. Priėmus įstatymo pataisas galimybės apeiti eiles nebeliks.
„Ne klinikinė būklė lemia, kada tu gauni paslaugą, ne klinikinė rizika apibrėžia paslaugos gavimo greitį, o tavo pajamos. Socialinės atskirties mažinimo požiūriu tai nėra teisinga“, – pristatydama įstatymo pataisas kalbėjo M.Jakubauskienė.
Dažniausiai įvairių sveikatos priežiūros paslaugų kreipiasi vyresni asmenys. O Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 metais didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje (36,9 proc.). Draudžiant papildomus mokėjimus siekiama mažinti pacientų atskirtį gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas nepriklausomai nuo turimų pajamų.
Pasak sveikatos apsaugos ministrės M. Jakubauskienės, teiginiai, kad pacientui PSDF lėšomis apmokamas tik bazinis (pigiausias) paslaugos paketas, neatitinka tiesos. Paslauga pacientui yra parenkama atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir nustatytas medicinines indikacijas. Iš viso už suteiktas paslaugas viešosioms ir privačioms gydymo įstaigoms per metus sumokama maždaug 4 milijardai eurų.
Priėmus įstatymų pakeitimus, imti mokestį iš paciento bus galima tik už tas paslaugas, kurios nėra apmokamos PSDF lėšomis: kai pacientas nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kai paslaugą pacientas pasirenka savo iniciatyva, be medicininių indikacijų, už nebūtinuosius tyrimus, grožio paslaugas ir pan.
Ministerija papildomų mokėjimų uždraudimą įvardija kaip pirmąjį žingsnį stiprinant viešąjį sveikatos sektorių. Jau yra parengtos ir pateiktos derinti Sveikatos draudimo įstatymo pataisos, kad, pasirašant sutartis su Valstybine ligonių kasa dėl paslaugų teikimo, būtų suteiktas prioritetas viešosioms gydymo įstaigoms. Taip pat planuojama per kelerius metus padidinti privalomojo sveikatos draudimo įmokas už valstybės draudžiamus asmenis.
Seimas po pateikimo pritarė Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Toliau jis bus svarstomas Seimo sveikatos reikalų komitete.
