Nėra teisinga, jei patekimo pas gydytoją greitį lemia pajamos, o ne klinikinė rizika

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

Birželio 10 d. po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų draudžiama iš pacientų reikalauti papildomų mokėjimų už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Šie pakeitimai įvardijami kaip pirmasis žingsnis, stiprinant viešąjį sveikatos sektorių. 

„Egzistuojanti tvarka yra netoleruotina, nes ji iškreipia visą sveikatos sistemą. Deja, dažnai pacientai su siuntimu kreipiasi į privačią gydymo įstaigą, kuri turi sutartį su Valstybine ligonių kasa, bet už paslaugą vis tiek turi mokėti papildomai. Skaičiuojama, kad per metus pacientai tokiems mokėjimams išleidžia ne mažiau 40 mln. eurų. Priėmus įstatymo pataisas tokios galimybės gauti dvigubą apmokėjimą už paslaugą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir paties paciento neliks“, – teigia sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. 
Įstatymų pataisomis planuojama panaikinti galiojančią nuostatą, kuri numato galimybę pacientui už papildomą mokestį pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas ar procedūras, ir įtvirtinti, kad valstybės laiduojama asmens sveikatos priežiūra teikiama nemokamai, o už šios priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama jokio papildomo mokesčio.

Priemokų naikinimas padės spręsti ir eilių problemą, nes šiuo metu priemokos imamos ir už tai, kad pacientas greičiau patektų pas specialistą, tuomet kitiems vizito laukiantiems pacientams eilė dar labiau pailgėja. Priėmus įstatymo pataisas galimybės apeiti eiles nebeliks.

„Ne klinikinė būklė lemia, kada tu gauni paslaugą, ne klinikinė rizika apibrėžia paslaugos gavimo greitį, o tavo pajamos. Socialinės atskirties mažinimo požiūriu tai nėra teisinga“, – pristatydama įstatymo pataisas kalbėjo M.Jakubauskienė.

Dažniausiai įvairių sveikatos priežiūros paslaugų kreipiasi vyresni asmenys. O Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 metais didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje (36,9 proc.). Draudžiant papildomus mokėjimus siekiama mažinti pacientų atskirtį gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas nepriklausomai nuo turimų pajamų.

Pasak sveikatos apsaugos ministrės M. Jakubauskienės, teiginiai, kad pacientui PSDF lėšomis apmokamas tik bazinis (pigiausias) paslaugos paketas, neatitinka tiesos. Paslauga pacientui yra parenkama atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir nustatytas medicinines indikacijas. Iš viso už suteiktas paslaugas viešosioms ir privačioms gydymo įstaigoms per metus sumokama maždaug 4 milijardai eurų.

Priėmus įstatymų pakeitimus, imti mokestį iš paciento bus galima tik už tas paslaugas, kurios nėra apmokamos PSDF lėšomis: kai pacientas nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kai paslaugą pacientas pasirenka savo iniciatyva, be medicininių indikacijų, už nebūtinuosius tyrimus, grožio paslaugas ir pan.

Ministerija papildomų mokėjimų uždraudimą įvardija kaip pirmąjį žingsnį stiprinant viešąjį sveikatos sektorių. Jau yra parengtos ir pateiktos derinti Sveikatos draudimo įstatymo pataisos, kad, pasirašant sutartis su Valstybine ligonių kasa dėl paslaugų teikimo, būtų suteiktas prioritetas viešosioms gydymo įstaigoms. Taip pat planuojama per kelerius metus padidinti privalomojo sveikatos draudimo įmokas už valstybės draudžiamus asmenis.

Seimas po pateikimo pritarė Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Toliau jis bus svarstomas Seimo sveikatos reikalų komitete.

SAM Komunikacijos skyrius


Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 12 d.
Nuo 2025 m. liepos 1 dienos penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – prijungiamos prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), kuriai pereina visos jų teisės ir pareigos. Šia pertvarka siekiama modernizuoti ir efektyvinti privalomojo sveikatos draudimo vykdymą visos šalies mastu.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 5 d.
Nesveikas gyvenimo būdas ir fizinio aktyvumo stoka tiesiogiai veda prie daugelio sveikatos problemų. Ten, kur nesuveikia prevencija, tenka įsikišti gydytojams. Kartais tai nutinka pernelyg vėlai. Kainą dėl to moka ne vien pacientai, jų artimieji, bet ir mūsų valstybė.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 2 d.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vertins gydymo įstaigų padarytą pažangą ir nustatys įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų darbo užmokestį pagal atnaujintus rodiklius. Bus stebima, ar įstaigos racionaliai naudoja finansinius išteklius ir ar laiku bei kokybiškai pacientams suteikia paslaugas.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. gegužės 19 d.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba primena, kad jau galima prisijungti prie Sveikatos specialistų kompetencijų platformos , kurioje yra kaupiami sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo duomenys gauti nuo šių metų sausio 1 d.
2025 m. gegužės 8 d.
Šiemet minime žymaus vokiečių fiziko Vilhelmo Konrado Rentgeno gimimo 180-ąsias metines. Jis buvo keleto Vokietijos universitetų profesorius. Tai – pirmasis fizikas, 1901 m. gavęs Nobelio fizikos premiją. Jis buvo vienturtis sūnus pasiturinčių gelumbės gamintojų šeimoje, kuri gyveno Lenepe (dabar – Remšeidas). 1848 m. revoliucijos ir politinis sujudimas nulėmė, kad Rentgenų šeima prarado Vokietijos pilietybę ir nusprendė persikelti į Apeldorno miestą Vidurio Rytų Nyderlanduose. Būtent ten Vilhelmas praleido didžiąją dalį vaikystės. Pradinį ir vidurinį išsilavinimą jis įgijo privačiame Martino Hermano van Dorno institute Apeldorne. Būdamas septyniolikos ėmė lankyti Utrechto technikos mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikatūros nupiešimu. Būsimojo mokslininko ateitis tada neatrodė šviesi. Pašalintas iš mokyklos ir nelaikęs baigiamųjų egzaminų, jis negalėjo būti priimtas į Utrechto universitetą. Tačiau jis neoficialiai jame lankė fizikos, botanikos, zoologijos ir chemijos paskaitas.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. gegužės 6 d.
Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugija ir Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas organizuoja respublikinę konferenciją „Vaikų gastroenterologija ir mityba 2025“, tai kartu bus ir Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos 7-asis suvažiavimas. Suvažiavimas vyks 2025 m. gegužės 29 d. Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete, Didlaukio g. 45, Vilnius. Konferencija vyks gyvai ir nuotoliniu būdu. Konferencija skirta visų specialybių gydytojams, slaugytojams, dietistams, visuomenės sveikatos specialistams. Dalyvaujant gyvai bus dovanojamas 2024 m. išleistas vadovėlis „Vaikų pagrindinių ligų ir būklių diagnostikos ir gydymo algoritmai“.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. balandžio 16 d.
Lietuvos gydytojų sąjunga pateikė pastabas Sveikatos apsaugos ministerijai dėl įstatymų projektų, susijusių su priemokomis, tobulinimo, susipažinusi su Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu ir lydimaisiais įstatymų projektais (toliau – Pakeitimai), aiškinamuoju raštu, pateiktais 2025-03-28 derinimui institucijoms ir visuomenei (iki 2025-04-11), TAIS Nr. 25-5262, siūlymu pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9, 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2790 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. balandžio 4 d.
Įgyvendindama Vyriausybės programą, SAM teikia įstatymų pakeitimus, kurie turėtų užtikrinti, kad iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. balandžio 2 d.
2025 m. kovo 20–22 d. Briuselyje įvyko Europos nuolatinio gydytojo komiteto (CPME) Asamblėja, kuri pažymėjo svarbų žingsnį sprendžiant visuotinę gydytojų krizę Europoje. Susitikimas prasidėjo Europos Parlamente, kur CPME delegatai susitiko su naujaisiais Sveikatos komiteto nariais – dr. András Kulja ir Tilly Metz.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. kovo 19 d.
Lietuvos gydytojų sąjunga, atstovaudama šalies gydytojų pažeidžiamus interesus dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 str. 1 d. numatyto draudimo įgyvendinimo, kreipėsi į LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą ragindama atkreipti dėmesį į problemą, susiklosčiusią dėl teisinio reguliavimo pakeitimo sukeliamų neigiamų pasekmių sveikatos priežiūros sistemai ir paslaugų prieinamumui.
Daugiau įrašų