Nacionalinis vėžio centras - Santaros klinikų filialas

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

2025 m. sausio 1 d. veiklą pradėjo naujas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas – Nacionalinis vėžio centras. Nacionalinis vėžio centras įsteigtas sujungus Nacionalinio vėžio instituto klinikinę veiklą bei Santaros klinikų klinikinės onkologijos, onkohematologijos, onkogenetikos bei pažangios terapijos veiklas. Jame pacientų lauks paprastesnė ir patogesnė kelionė diagnozuojant ir gydant vėžį. Čia bus teikiamos visapusiškos kompleksinės onkologijos paslaugos, taikoma onkogenetika pagrįsta personalizuota sveikatos priežiūra, pažangios terapijos technologijos onkologinėms ligoms gydyti, pacientams sudaromos plačios galimybės dalyvauti inovatyvių vaistų klinikiniuose tyrimuose. 


 „Jungtinės specialistų komandos patirtis, papildyta daugiaprofilinės universiteto ligoninės resursais, leis suteikti pacientams dar greitesnę ir visapusišką pagalbą diagnozuojant ir gydant onkologines ligas. Ši sritis reikalauja ypatingai jautraus požiūrio, inovacijų pritaikymo, išskirtinių medikų kompetencijų bei pastangų“, – sako Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministrė prof. Jelena Čelutkienė.

„Vykdant bet kokį pokytį, svarbu prisiminti, dėl ko jis daromas. Nacionalinio vėžio centro sukūrimas – tai ryžtingas įsipareigojimas mūsų šalies pacientams ir pažadas užtikrinti aukščiausią paslaugų kokybę, grįstą naujausiais mokslo pasiekimais. Tai, ką darome šiandien konsoliduodami dviejų įstaigų pajėgumus, yra žingsniai tam, kad ateityje garantuotume geresnę ankstyvąją onkologinių ligų diagnostiką, integruotą gydymą, priežiūrą po jo, kad mūsų pacientams būtų užtikrinta tokia pagalba, kokią gauna kitų Vakarų valstybių – Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Vokietijos – sergantieji onkologinėmis ligomis. Nacionalinis vėžio centras, siekdamas Visapusiško vėžio centro akreditacijos, privalės atitikti ypatingai aukštus tarptautinius reikalavimus ir įsitraukti į tarptautinio tinklo veiklą. Tai bus neabejotinas garantas pacientams, kad jie sulauks efektyviausio, naujausiais mokslo bei technologijų pasiekimais grįsto gydymo bei priežiūros“, – pabrėžia Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša.

Svarbiausias Nacionalinio vėžio centro tikslas – maksimali nauda pacientams

Anot Nacionalinio vėžio centro direktoriaus doc. dr. Valdo Pečeliūno, sujungus Nacionalinio vėžio instituto klinikinę veiklą bei Santaros klinikų klinikinės onkologijos ir onkohematologijos veiklas, sujungtos ir abiejų įstaigų medicinos profesionalų ilgametės kompetencijos. 

„Konsolidavus abiejų įstaigų klinikines veiklas, resursus bei kompetencijas, bus užtikrinta daugiadalykė 24/7 pagalba visomis onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Pagerės onkologinėmis ligomis sergančių pacientų diagnostikos, gydymo ir priežiūros kokybė, padidės technologijų bei inovacijų prieinamumas pacientams, augs onkologijos srities mokslinės veiklos vystymo galimybės, apjungti abiejų, iki šiol buvusių atskirų, įstaigų mokslo veiklos rezultatai bus diegiami Nacionalinio vėžio centro klinikinėje veikloje. Įstaigų klinikinės veiklos sujungimas sukuria tvirtą ir tvarų pagrindą siekiant įgyvendinti svarbiausius tikslus– didinti onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams kompleksinių integruotų paslaugų prieinamumą, mažinti eiles ir užtikrinti sklandų ir koordinuotą paciento kelią nuo diagnozės, gydymo iki ilgalaikės jo sveikatos stebėsenos“, – pasakoja doc. dr. V. Pečeliūnas.

Vadovui antrina asociacijos Kraujas pirmininkė Ieva Drėgienė, kuri akcentuoja, jog tiek pacientų atstovai, tiek Nacionalinio vėžio centro kolektyvas siekia to paties tikslo – sukurti modernų, inovatyvų ir visapusišką vėžio centrą, kuris įkūnytų šiuolaikinės onkologijos viziją – kai profesionalumas, mokslo pasiekimai ir žmogiškasis rūpestis susilieja į vieną visumą kurios kertinis akmuo – į pacientą orientuota priežiūra.

„Nacionalinio vėžio centro įsteigimas atveria naujas galimybes onkologiniams pacientams. Vienas iš svarbių pokyčių – vienoda prieiga prie sveikatos duomenų visiems onkologiniams pacientams. Internetinė paciento kortelė taps prieinama visiems onkologiniams pacientams. Tai ne tik patogus technologinis sprendimas, bet ir svarbi psichologinė parama – pacientai jaučiasi labiau įsitraukę į gydymo procesą, mažėja jų nerimas dėl nežinomybės, didėja pasitikėjimas gydymu. Centro įkūrimas atveria platesnes galimybes pacientams dalyvauti klinikiniuose tyrimuose ir gauti pažangiausią gydymą. Pacientams taps prieinami dar platesni diagnostikos metodai ir šiuolaikiniai onkogenetiniai tyrimai, užtikrinantys mokslu grįstą gydymo taktiką, o tai reikšmingas postūmis link personalizuoto gydymo, kuris leis pasiekti geresnių gydymo rezultatų ir palankesnės ligos prognozės. Sujungus informacines sistemas, pacientų registracija tiek radiologiniams tyrimams, tiek spinduliniam gydymui taps sklandesnė ir aiškesnė. Tai ne tik supaprastins paslaugų gavimą, bet ir sumažins administracinę naštą tiek pacientams, tiek medicinos personalui”, – vardija I.Drėgvienė.

Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. Valdas Pečeliūnas pabrėžia, kad pacientams, kurie iki šiol buvo gydomi Nacionaliniame vėžio institute, nuo sausio 1 d. niekas nepasikeitė: jie paslaugas ir toliau gauna tuo pačiu adresu (Santariškių g. 1), pas tuos pačius specialistus, paslaugoms registruojasi ta pačia tvarka tuo pačiu numeriu (+370 5 278 6711). Nuo šiol Nacionaliniame vėžio centre pacientų lauks geriau ir efektyviau organizuojama bei koordinuojama gydymo priežiūra: anksčiau Santaros klinikos ir Nacionalinis vėžio institutas turėjo atskirus specialistus, dirbančius atskirose įstaigose. Įsteigus Nacionalinį vėžio centrą, abiejų įstaigų specialistai, apjungdami kompetencijas ir patirtį, galės dirbti vienoje komandoje. Tai reiškia, kad pacientai gaus visapusišką pagalbą nuo pirmojo vizito iki ilgalaikės stebėsenos. 

Nacionalinis vėžio centro sukūrimas – reikšmingas žingsnis stiprinant mokslinį bendradarbiavimą

„Nacionalinio vėžio instituto klinikinės dalies integracija su Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis – reikšmingas žingsnis stiprinant mokslinį bendradarbiavimą. Pokytis, be abejo, atveria naujas praktikos galimybes ir stiprina onkologijos klausimų integraciją į Vilniaus universiteto Medicinos fakultete vykdomas mokslo veiklas – nuo medicinos iki visuomenės sveikatos ir slaugos. Atsiranda galimybių mokslininkams glaudžiau bendradarbiauti, vykdyti tarpdisciplininius ir transliacinius tyrimus, siekiant kurti naujus sprendimus onkologijos, onkohematologijos, onkogenetikos srityse”, – apie mokslo svarbą kalba Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Dalius Jatužis. 

Anot Nacionalinio vėžio centro Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovo prof. Laimono Griškevičiaus, naujos kartos personalizuotos medicinos technologijos taps prieinamos visiems Nacionalinio vėžio centro pacientams. 

„Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre turime išvystytas onkogenetikos, pažangios terapijos, transplantacijų technologijas, pacientams sudarytos galimybės dalyvauti personalizuotos medicinos klinikiniuose tyrimuose, ankstyvo inovatyvių vaistų prieinamumo programose. Sukūrus Nacionalinį vėžio centrą, iki šiol tik Santaros klinikose taikytos technologijos taps prieinamos visiems Nacionalinio vėžio centro onkologiniams pacientams. Ypač svarbu, kad pagerės bendradarbiavimas tarp gydytojų, naujausių onkologijos žinių sklaida, gerės medikų kompetencija, centre atsiras galimybė vykdyti vis daugiau inovatyvių personalizuotos medicinos, pažangios terapijos klinikinių tyrimų, spartinti inovacijų prieinamumą pacientams, kas užtikrins aukštą paslaugų kokybę ir geresnius gydymo rezultatus,“ – sako prof. L. Griškevičius.


Santaros klinikų informacija


Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. rugsėjo 8 d.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigalioja atnaujinta pacientų skundų dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pažeistų paciento teisių nagrinėjimo tvarka .
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. rugpjūčio 28 d.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) išdavimo (pardavimo) tvarką, kuri įsigalios lapkričio mėnesį ir bus paprastesnė bei patogesnė tiek pacientams, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams.
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. rugpjūčio 22 d.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.
2025 m. rugpjūčio 7 d.
Gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali šie sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas. Laikinai einančios sveikatos apsaugos ministro pareigas Marijos Jakubauskienės įsakymu tikslinama iki šiol galiojusi tvarka, pagal kurią pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę pacientui galėjo išrašyti tik gydytojas.
Autorius Lietuvos Gydytojų sąjunga 2025 m. rugpjūčio 4 d.
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos patarėja paskirta ir nuo rugpjūčio 1 d. Ekonominės ir socialinės politikos grupėje pradeda dirbti Sonata Jarmalaitė. Patarėja bus atsakinga už asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimus .
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. rugpjūčio 4 d.
SAM įpareigojo šalies stacionarines gydymo įstaigas savo vidaus tvarkose numatyti, kaip bus užtikrinamas artimųjų orus atsisveikinamas su mirštančiu pacientu. Iki šiol prievolė stacionarines paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms užtikrinti galimybę mirštančio paciento artimiesiems oriai atsisveikinti su mirštančiuoju nebuvo reglamentuota.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. liepos 7 d.
„Nuoširdžiai dėkojame jums visiems už tai, ką padarėte Lietuvos labui ir ką nuveiksite ateityje. Kiekvieno iš Jūsų gyvenimo pavyzdys – tai gyvas drąsios, kūrybingos, modernios valstybės, aktyviai dalyvaujančios tarptautiniame gyvenime, įrodymas“, – teikdamas ordinus ir medalius sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės dienos proga per 70 Lietuvos ir užsienio piliečių buvo apdovanoti Valstybės ordinais ir medaliais.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 30 d.
VASPV tarnyba parengė standartų šeimos medicinos paslaugai versiją, kuri įsigaliojo 2025 m. gegužės 25 d. Šiuo metu Lietuvoje yra išduota 70 įstaigos akreditavimo pažymėjimų, o apie 35 proc. pacientų yra prisirašę prie įstaigų, akredituotų šeimos medicinos paslaugai.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 19 d.
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 16 d.
Seimo Audito komitetas kelia klausimus dėl PSDF biudžeto rezervo dydžio pagrįstumo ir maksimalaus dydžio