Nacionalinis vėžio centras - Santaros klinikų filialas

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

2025 m. sausio 1 d. veiklą pradėjo naujas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas – Nacionalinis vėžio centras. Nacionalinis vėžio centras įsteigtas sujungus Nacionalinio vėžio instituto klinikinę veiklą bei Santaros klinikų klinikinės onkologijos, onkohematologijos, onkogenetikos bei pažangios terapijos veiklas. Jame pacientų lauks paprastesnė ir patogesnė kelionė diagnozuojant ir gydant vėžį. Čia bus teikiamos visapusiškos kompleksinės onkologijos paslaugos, taikoma onkogenetika pagrįsta personalizuota sveikatos priežiūra, pažangios terapijos technologijos onkologinėms ligoms gydyti, pacientams sudaromos plačios galimybės dalyvauti inovatyvių vaistų klinikiniuose tyrimuose. 


 „Jungtinės specialistų komandos patirtis, papildyta daugiaprofilinės universiteto ligoninės resursais, leis suteikti pacientams dar greitesnę ir visapusišką pagalbą diagnozuojant ir gydant onkologines ligas. Ši sritis reikalauja ypatingai jautraus požiūrio, inovacijų pritaikymo, išskirtinių medikų kompetencijų bei pastangų“, – sako Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministrė prof. Jelena Čelutkienė.

„Vykdant bet kokį pokytį, svarbu prisiminti, dėl ko jis daromas. Nacionalinio vėžio centro sukūrimas – tai ryžtingas įsipareigojimas mūsų šalies pacientams ir pažadas užtikrinti aukščiausią paslaugų kokybę, grįstą naujausiais mokslo pasiekimais. Tai, ką darome šiandien konsoliduodami dviejų įstaigų pajėgumus, yra žingsniai tam, kad ateityje garantuotume geresnę ankstyvąją onkologinių ligų diagnostiką, integruotą gydymą, priežiūrą po jo, kad mūsų pacientams būtų užtikrinta tokia pagalba, kokią gauna kitų Vakarų valstybių – Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Vokietijos – sergantieji onkologinėmis ligomis. Nacionalinis vėžio centras, siekdamas Visapusiško vėžio centro akreditacijos, privalės atitikti ypatingai aukštus tarptautinius reikalavimus ir įsitraukti į tarptautinio tinklo veiklą. Tai bus neabejotinas garantas pacientams, kad jie sulauks efektyviausio, naujausiais mokslo bei technologijų pasiekimais grįsto gydymo bei priežiūros“, – pabrėžia Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša.

Svarbiausias Nacionalinio vėžio centro tikslas – maksimali nauda pacientams

Anot Nacionalinio vėžio centro direktoriaus doc. dr. Valdo Pečeliūno, sujungus Nacionalinio vėžio instituto klinikinę veiklą bei Santaros klinikų klinikinės onkologijos ir onkohematologijos veiklas, sujungtos ir abiejų įstaigų medicinos profesionalų ilgametės kompetencijos. 

„Konsolidavus abiejų įstaigų klinikines veiklas, resursus bei kompetencijas, bus užtikrinta daugiadalykė 24/7 pagalba visomis onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Pagerės onkologinėmis ligomis sergančių pacientų diagnostikos, gydymo ir priežiūros kokybė, padidės technologijų bei inovacijų prieinamumas pacientams, augs onkologijos srities mokslinės veiklos vystymo galimybės, apjungti abiejų, iki šiol buvusių atskirų, įstaigų mokslo veiklos rezultatai bus diegiami Nacionalinio vėžio centro klinikinėje veikloje. Įstaigų klinikinės veiklos sujungimas sukuria tvirtą ir tvarų pagrindą siekiant įgyvendinti svarbiausius tikslus– didinti onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams kompleksinių integruotų paslaugų prieinamumą, mažinti eiles ir užtikrinti sklandų ir koordinuotą paciento kelią nuo diagnozės, gydymo iki ilgalaikės jo sveikatos stebėsenos“, – pasakoja doc. dr. V. Pečeliūnas.

Vadovui antrina asociacijos Kraujas pirmininkė Ieva Drėgienė, kuri akcentuoja, jog tiek pacientų atstovai, tiek Nacionalinio vėžio centro kolektyvas siekia to paties tikslo – sukurti modernų, inovatyvų ir visapusišką vėžio centrą, kuris įkūnytų šiuolaikinės onkologijos viziją – kai profesionalumas, mokslo pasiekimai ir žmogiškasis rūpestis susilieja į vieną visumą kurios kertinis akmuo – į pacientą orientuota priežiūra.

„Nacionalinio vėžio centro įsteigimas atveria naujas galimybes onkologiniams pacientams. Vienas iš svarbių pokyčių – vienoda prieiga prie sveikatos duomenų visiems onkologiniams pacientams. Internetinė paciento kortelė taps prieinama visiems onkologiniams pacientams. Tai ne tik patogus technologinis sprendimas, bet ir svarbi psichologinė parama – pacientai jaučiasi labiau įsitraukę į gydymo procesą, mažėja jų nerimas dėl nežinomybės, didėja pasitikėjimas gydymu. Centro įkūrimas atveria platesnes galimybes pacientams dalyvauti klinikiniuose tyrimuose ir gauti pažangiausią gydymą. Pacientams taps prieinami dar platesni diagnostikos metodai ir šiuolaikiniai onkogenetiniai tyrimai, užtikrinantys mokslu grįstą gydymo taktiką, o tai reikšmingas postūmis link personalizuoto gydymo, kuris leis pasiekti geresnių gydymo rezultatų ir palankesnės ligos prognozės. Sujungus informacines sistemas, pacientų registracija tiek radiologiniams tyrimams, tiek spinduliniam gydymui taps sklandesnė ir aiškesnė. Tai ne tik supaprastins paslaugų gavimą, bet ir sumažins administracinę naštą tiek pacientams, tiek medicinos personalui”, – vardija I.Drėgvienė.

Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. Valdas Pečeliūnas pabrėžia, kad pacientams, kurie iki šiol buvo gydomi Nacionaliniame vėžio institute, nuo sausio 1 d. niekas nepasikeitė: jie paslaugas ir toliau gauna tuo pačiu adresu (Santariškių g. 1), pas tuos pačius specialistus, paslaugoms registruojasi ta pačia tvarka tuo pačiu numeriu (+370 5 278 6711). Nuo šiol Nacionaliniame vėžio centre pacientų lauks geriau ir efektyviau organizuojama bei koordinuojama gydymo priežiūra: anksčiau Santaros klinikos ir Nacionalinis vėžio institutas turėjo atskirus specialistus, dirbančius atskirose įstaigose. Įsteigus Nacionalinį vėžio centrą, abiejų įstaigų specialistai, apjungdami kompetencijas ir patirtį, galės dirbti vienoje komandoje. Tai reiškia, kad pacientai gaus visapusišką pagalbą nuo pirmojo vizito iki ilgalaikės stebėsenos. 

Nacionalinis vėžio centro sukūrimas – reikšmingas žingsnis stiprinant mokslinį bendradarbiavimą

„Nacionalinio vėžio instituto klinikinės dalies integracija su Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis – reikšmingas žingsnis stiprinant mokslinį bendradarbiavimą. Pokytis, be abejo, atveria naujas praktikos galimybes ir stiprina onkologijos klausimų integraciją į Vilniaus universiteto Medicinos fakultete vykdomas mokslo veiklas – nuo medicinos iki visuomenės sveikatos ir slaugos. Atsiranda galimybių mokslininkams glaudžiau bendradarbiauti, vykdyti tarpdisciplininius ir transliacinius tyrimus, siekiant kurti naujus sprendimus onkologijos, onkohematologijos, onkogenetikos srityse”, – apie mokslo svarbą kalba Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Dalius Jatužis. 

Anot Nacionalinio vėžio centro Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovo prof. Laimono Griškevičiaus, naujos kartos personalizuotos medicinos technologijos taps prieinamos visiems Nacionalinio vėžio centro pacientams. 

„Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre turime išvystytas onkogenetikos, pažangios terapijos, transplantacijų technologijas, pacientams sudarytos galimybės dalyvauti personalizuotos medicinos klinikiniuose tyrimuose, ankstyvo inovatyvių vaistų prieinamumo programose. Sukūrus Nacionalinį vėžio centrą, iki šiol tik Santaros klinikose taikytos technologijos taps prieinamos visiems Nacionalinio vėžio centro onkologiniams pacientams. Ypač svarbu, kad pagerės bendradarbiavimas tarp gydytojų, naujausių onkologijos žinių sklaida, gerės medikų kompetencija, centre atsiras galimybė vykdyti vis daugiau inovatyvių personalizuotos medicinos, pažangios terapijos klinikinių tyrimų, spartinti inovacijų prieinamumą pacientams, kas užtikrins aukštą paslaugų kokybę ir geresnius gydymo rezultatus,“ – sako prof. L. Griškevičius.


Santaros klinikų informacija


Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 12 d.
Nuo 2025 m. liepos 1 dienos penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – prijungiamos prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), kuriai pereina visos jų teisės ir pareigos. Šia pertvarka siekiama modernizuoti ir efektyvinti privalomojo sveikatos draudimo vykdymą visos šalies mastu.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 11 d.
Birželio 10 d. po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų draudžiama iš pacientų reikalauti papildomų mokėjimų už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Šie pakeitimai įvardijami kaip pirmasis žingsnis, stiprinant viešąjį sveikatos sektorių.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 5 d.
Nesveikas gyvenimo būdas ir fizinio aktyvumo stoka tiesiogiai veda prie daugelio sveikatos problemų. Ten, kur nesuveikia prevencija, tenka įsikišti gydytojams. Kartais tai nutinka pernelyg vėlai. Kainą dėl to moka ne vien pacientai, jų artimieji, bet ir mūsų valstybė.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 2 d.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vertins gydymo įstaigų padarytą pažangą ir nustatys įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų darbo užmokestį pagal atnaujintus rodiklius. Bus stebima, ar įstaigos racionaliai naudoja finansinius išteklius ir ar laiku bei kokybiškai pacientams suteikia paslaugas.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. gegužės 19 d.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba primena, kad jau galima prisijungti prie Sveikatos specialistų kompetencijų platformos , kurioje yra kaupiami sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo duomenys gauti nuo šių metų sausio 1 d.
2025 m. gegužės 8 d.
Šiemet minime žymaus vokiečių fiziko Vilhelmo Konrado Rentgeno gimimo 180-ąsias metines. Jis buvo keleto Vokietijos universitetų profesorius. Tai – pirmasis fizikas, 1901 m. gavęs Nobelio fizikos premiją. Jis buvo vienturtis sūnus pasiturinčių gelumbės gamintojų šeimoje, kuri gyveno Lenepe (dabar – Remšeidas). 1848 m. revoliucijos ir politinis sujudimas nulėmė, kad Rentgenų šeima prarado Vokietijos pilietybę ir nusprendė persikelti į Apeldorno miestą Vidurio Rytų Nyderlanduose. Būtent ten Vilhelmas praleido didžiąją dalį vaikystės. Pradinį ir vidurinį išsilavinimą jis įgijo privačiame Martino Hermano van Dorno institute Apeldorne. Būdamas septyniolikos ėmė lankyti Utrechto technikos mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikatūros nupiešimu. Būsimojo mokslininko ateitis tada neatrodė šviesi. Pašalintas iš mokyklos ir nelaikęs baigiamųjų egzaminų, jis negalėjo būti priimtas į Utrechto universitetą. Tačiau jis neoficialiai jame lankė fizikos, botanikos, zoologijos ir chemijos paskaitas.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. gegužės 6 d.
Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugija ir Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas organizuoja respublikinę konferenciją „Vaikų gastroenterologija ir mityba 2025“, tai kartu bus ir Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos 7-asis suvažiavimas. Suvažiavimas vyks 2025 m. gegužės 29 d. Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete, Didlaukio g. 45, Vilnius. Konferencija vyks gyvai ir nuotoliniu būdu. Konferencija skirta visų specialybių gydytojams, slaugytojams, dietistams, visuomenės sveikatos specialistams. Dalyvaujant gyvai bus dovanojamas 2024 m. išleistas vadovėlis „Vaikų pagrindinių ligų ir būklių diagnostikos ir gydymo algoritmai“.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. balandžio 16 d.
Lietuvos gydytojų sąjunga pateikė pastabas Sveikatos apsaugos ministerijai dėl įstatymų projektų, susijusių su priemokomis, tobulinimo, susipažinusi su Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu ir lydimaisiais įstatymų projektais (toliau – Pakeitimai), aiškinamuoju raštu, pateiktais 2025-03-28 derinimui institucijoms ir visuomenei (iki 2025-04-11), TAIS Nr. 25-5262, siūlymu pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9, 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2790 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. balandžio 4 d.
Įgyvendindama Vyriausybės programą, SAM teikia įstatymų pakeitimus, kurie turėtų užtikrinti, kad iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. balandžio 2 d.
2025 m. kovo 20–22 d. Briuselyje įvyko Europos nuolatinio gydytojo komiteto (CPME) Asamblėja, kuri pažymėjo svarbų žingsnį sprendžiant visuotinę gydytojų krizę Europoje. Susitikimas prasidėjo Europos Parlamente, kur CPME delegatai susitiko su naujaisiais Sveikatos komiteto nariais – dr. András Kulja ir Tilly Metz.
Daugiau įrašų