LGS Kreipimasis dėl mažinamo finansavimo ASPĮ
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
LGS kelia klausimus dėl mažėjančio finansavimo sveikatos priežiūros įstaigoms
Kovo 24 d. Seimo Sveikatos reikalų komitete reaguodama į nerimą keliantį Lietuvos gydytojų sąjungos kreipimąsi, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos socialinių klausimų grupės vardu, Seimo ir Komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė pasiūlė išnagrinėti šias problemas. Posėdyje sutarta tai padaryti per artimiausias porą savaičių.
Raštas
Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms šiemet padidintos 190 mln. eurų, arba 12,6 proc. Tačiau finansavimą sveikatos priežiūros įstaigoms numatoma mažinti. Teritorinės ligonių kasos įstaigoms pateikė sutarčių projektus su vidutiniškai 5 proc. mažesnėmis sumomis.
Įstaigoms neplanuojama kompensuoti patirtų išlaidų pandemijos metu įrengiant vakcinavimo centrus, COVID-19 skyrius, perorganizuojant darbus, apmokant darbuotojus. Sutartinės sumos apskaičiuotos vertinant ne visus praėjusius metus, o tik 8 mėnesius, neatsižvelgiama, kiek išaugo išlaidos dezinfekcinėms ir vienkartinėms apsaugos priemonėms, jų rezervui, brangstant prekėms ir paslaugoms. Be to, įstaigoms numatomas beveik keturių mėnesių apmokėjimo už paslaugas atidėjimas. Dėl mažinamo finansavimo pirmiausiai ir labiausiai bus pažeisti teisėti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų interesai.
Šiuos ir kitus klausimus savo rašte Seimo Sveikatos reikalų komitetui, Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai kelia Lietuvos gydytojų sąjunga, ypač nuogąstaudama, kad įstaigos nepajėgs vykdyti 2018 m. pasirašytos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties. Pagal ją Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija įsipareigojo nuosekliai didinti specialistų darbo užmokestį siejant jį su minimalios algos augimu, gerinti ekonomines ir socialines darbo sąlygas, kurios pandemijos metu tapo dar sudėtingesnės.
Su raštu galite susipažinti:
LGS sekretoriatas
Pirmąjį šių metų pusmetį dauguma viešųjų gydymo įstaigų dirbo pakankamai stabiliai, tačiau dalis aukštesnio lygmens ligoninių vis dar susiduria su finansiniais iššūkiais, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys.
Spalio 3 d. LGS pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo. Dokumentu įsipareigojama dešimtus metus iš eilės didinti darbo užmokestį LNSS gydymo įstaigų darbuotojams. Kitais metais prioritetas bus teikiamas mažiausiai uždirbantiems.
Per 5 metus PSDF padidėjo nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų. Tai atrodytų tarsi ir gerai, bet realiai visas tas iš lėto didėjančias pajamas „suvalgė“ didesni atlyginimai ir infliacija. Jei lygintume su BVP, kaip buvo mažiau nei 5 proc., taip ir liko. Tai tie mūsų 5 proc. BVP sėdi Europos dugne. Realiai galėtų būti 7,5–8 proc. BVP, arba 6 mlrd. vietoj 4 mlrd. eurų, sako VLK direktorius G. Bendorius.
E. sveikatos informacinėje sistemoje sukurta nauja laboratorinių tyrimų duomenų posistemė. Tai reiškia, kad pacientų tyrimų duomenys bus tvarkomi centralizuotai, visos klinikinės laboratorijos teiks tyrimų atsakymus į posistemę tarptautiniu struktūrizuotu formatu. Darbui su nauja posisteme pritaikyti E. sveikatos specialisto ir paciento portalai. Tad suvestus laboratorinių tyrimų duomenis galės matyti tiek gyventojai, prisijungę prie savo paskyros E. sveikatos portale, tiek gydytojai specialisto portale.
Seimas pradėjo svarstyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma įteisinti galimybę gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigalioja atnaujinta pacientų skundų dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pažeistų paciento teisių nagrinėjimo tvarka .
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) išdavimo (pardavimo) tvarką, kuri įsigalios lapkričio mėnesį ir bus paprastesnė bei patogesnė tiek pacientams, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.
Gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali šie sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas. Laikinai einančios sveikatos apsaugos ministro pareigas Marijos Jakubauskienės įsakymu tikslinama iki šiol galiojusi tvarka, pagal kurią pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę pacientui galėjo išrašyti tik gydytojas.
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos patarėja paskirta ir nuo rugpjūčio 1 d. Ekonominės ir socialinės politikos grupėje pradeda dirbti Sonata Jarmalaitė. Patarėja bus atsakinga už asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimus .
