LGS Kreipimasis dėl mažinamo finansavimo ASPĮ
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
LGS kelia klausimus dėl mažėjančio finansavimo sveikatos priežiūros įstaigoms
Kovo 24 d. Seimo Sveikatos reikalų komitete reaguodama į nerimą keliantį Lietuvos gydytojų sąjungos kreipimąsi, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos socialinių klausimų grupės vardu, Seimo ir Komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė pasiūlė išnagrinėti šias problemas. Posėdyje sutarta tai padaryti per artimiausias porą savaičių.
Raštas
Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms šiemet padidintos 190 mln. eurų, arba 12,6 proc. Tačiau finansavimą sveikatos priežiūros įstaigoms numatoma mažinti. Teritorinės ligonių kasos įstaigoms pateikė sutarčių projektus su vidutiniškai 5 proc. mažesnėmis sumomis.
Įstaigoms neplanuojama kompensuoti patirtų išlaidų pandemijos metu įrengiant vakcinavimo centrus, COVID-19 skyrius, perorganizuojant darbus, apmokant darbuotojus. Sutartinės sumos apskaičiuotos vertinant ne visus praėjusius metus, o tik 8 mėnesius, neatsižvelgiama, kiek išaugo išlaidos dezinfekcinėms ir vienkartinėms apsaugos priemonėms, jų rezervui, brangstant prekėms ir paslaugoms. Be to, įstaigoms numatomas beveik keturių mėnesių apmokėjimo už paslaugas atidėjimas. Dėl mažinamo finansavimo pirmiausiai ir labiausiai bus pažeisti teisėti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų interesai.
Šiuos ir kitus klausimus savo rašte Seimo Sveikatos reikalų komitetui, Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai kelia Lietuvos gydytojų sąjunga, ypač nuogąstaudama, kad įstaigos nepajėgs vykdyti 2018 m. pasirašytos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties. Pagal ją Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija įsipareigojo nuosekliai didinti specialistų darbo užmokestį siejant jį su minimalios algos augimu, gerinti ekonomines ir socialines darbo sąlygas, kurios pandemijos metu tapo dar sudėtingesnės.
Su raštu galite susipažinti:
LGS sekretoriatas

Seimas pritarė Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms, kurios keis Valstybinės ligonių kasos (VLK) sutarčių sudarymo su gydymo įstaigomis principus. Pirmiausia sutartys dėl sveikatos priežiūros paslaugų bus sudaromos su viešojo sektoriaus gydymo įstaigomis, o privačios įstaigos sutartis su VLK galės sudaryti tik dėl tos dalies paslaugų, kurių negalės užtikrinti viešasis sektorius. Ši nauja tvarka nebus taikoma pirminei sveikatos priežiūrai.

Pacientų pavėžėjimo paslaugos, kurias teikė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT), buvo apmokamos didesniais tarifais, nei leidžia teisės aktai. Iki 85 proc. pavėžėjimo paslaugų kainos kai kuriais mėnesiais sudarė administravimo išlaidos. Nustatyta atvejų, kai vieno kilometro pavėžėjimas valstybei kainavo 159 Eur. Ketvirtadalis 2025 m. skirto finansavimo buvo panaudota ankstesnių metų skoloms padengti. GMPT papildomą finansavimą iš PSDF rezervo gavo nepaisant fiksuoto 2,2 mln. Eur pelno.

Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymams pakeisti stacionarinių akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų profilio paslaugų teikimo reikalavimus. Priimti sprendimai leis išsaugoti šias paslaugas regionuose ir užtikrins, kad gyventojai jas galėtų gauti arčiau savo gyvenamosios vietos.







