LGS kreipėsi dėl PSDF rezervo lėšų panaudojimo medikų atlyginimams
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
LGS kreipėsi į LR Vyriausybę, LRS Sveikatos reikalų komitetą, Sveikatos ir Finansų ministerijas bei VLK dėl:
- PSDF biudžeto rezervo lėšų (t. y. apie 130 mln. eurų) skyrimo paslaugų įkainiams didinti, siekiant, kad ASP paslaugoms skiriama dalis atitiktų PSDF augimo procentą.
- Duomenų, kokios pajamos gautos iš investuotų PSDF biudžeto lėšų.
- PSDF biudžeto rezervo lėšų skyrimo paslaugų įkainiams padidinti klausimo įtraukimo į artimiausio LRS SRK posėdžio darbotvarkę ir jo parlamentinės kontrolės.
LGS i atkreipia dėmesį kad:
- 2024 m. PSDF biudžete, kuris, palyginti su 2023 m., didėjo 13,5 proc., valstybės institucijoms ir vykdomoms veikloms buvo suplanuoti PSDF augimą atitinkantys papildomo finansavimo procentai (12,8–12,9 proc.), tačiau asmens sveikatos priežiūros paslaugoms papildomai skirta 7,4 proc.
- VLK 2024 m. I ketvirčio duomenys rodo, kad ketvirtadalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų susiduria su finansiniais sunkumais ar lėšų trūkumu įgyvendindamos Vyriausybės, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinėje sutartyje prisiimtus įsipareigojimus dėl sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio didinimo. Padidinto įkainio nepakanka pasiekti darbo užmokesčio augimui 10 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad tai didžiosios ASPĮ, ir darbuotojų skaičius, kurį tai paliečia, – reikšmingas.
Todėl siūlome:
- svarstyti dalį lėšų iš beprecedenčio dydžio sukaupto PSDF biudžeto rezervo skirti paslaugų įkainiams padidinti. Taip būtų užtikrintas tvarus Vyriausybės įsipareigojimų dėl sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio didinimo įvykdymas. Juolab kad PSDF biudžeto lėšos yra tikslinės, skirtos naudoti tik sveikatos priežiūrai.
„Nuoširdžiai dėkojame jums visiems už tai, ką padarėte Lietuvos labui ir ką nuveiksite ateityje. Kiekvieno iš Jūsų gyvenimo pavyzdys – tai gyvas drąsios, kūrybingos, modernios valstybės, aktyviai dalyvaujančios tarptautiniame gyvenime, įrodymas“, – teikdamas ordinus ir medalius sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės dienos proga per 70 Lietuvos ir užsienio piliečių buvo apdovanoti Valstybės ordinais ir medaliais.
VASPV tarnyba parengė standartų šeimos medicinos paslaugai versiją, kuri įsigaliojo 2025 m. gegužės 25 d. Šiuo metu Lietuvoje yra išduota 70 įstaigos akreditavimo pažymėjimų, o apie 35 proc. pacientų yra prisirašę prie įstaigų, akredituotų šeimos medicinos paslaugai.
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.
Seimo Audito komitetas kelia klausimus dėl PSDF biudžeto rezervo dydžio pagrįstumo ir maksimalaus dydžio
Nuo 2025 m. liepos 1 dienos penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – prijungiamos prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), kuriai pereina visos jų teisės ir pareigos. Šia pertvarka siekiama modernizuoti ir efektyvinti privalomojo sveikatos draudimo vykdymą visos šalies mastu.
Birželio 10 d. po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų draudžiama iš pacientų reikalauti papildomų mokėjimų už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Šie pakeitimai įvardijami kaip pirmasis žingsnis, stiprinant viešąjį sveikatos sektorių.
Nesveikas gyvenimo būdas ir fizinio aktyvumo stoka tiesiogiai veda prie daugelio sveikatos problemų. Ten, kur nesuveikia prevencija, tenka įsikišti gydytojams. Kartais tai nutinka pernelyg vėlai. Kainą dėl to moka ne vien pacientai, jų artimieji, bet ir mūsų valstybė.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vertins gydymo įstaigų padarytą pažangą ir nustatys įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų darbo užmokestį pagal atnaujintus rodiklius. Bus stebima, ar įstaigos racionaliai naudoja finansinius išteklius ir ar laiku bei kokybiškai pacientams suteikia paslaugas.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba primena, kad jau galima prisijungti prie Sveikatos specialistų kompetencijų platformos , kurioje yra kaupiami sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo duomenys gauti nuo šių metų sausio 1 d.
Šiemet minime žymaus vokiečių fiziko Vilhelmo Konrado Rentgeno gimimo 180-ąsias metines. Jis buvo keleto Vokietijos universitetų profesorius. Tai – pirmasis fizikas, 1901 m. gavęs Nobelio fizikos premiją. Jis buvo vienturtis sūnus pasiturinčių gelumbės gamintojų šeimoje, kuri gyveno Lenepe (dabar – Remšeidas). 1848 m. revoliucijos ir politinis sujudimas nulėmė, kad Rentgenų šeima prarado Vokietijos pilietybę ir nusprendė persikelti į Apeldorno miestą Vidurio Rytų Nyderlanduose. Būtent ten Vilhelmas praleido didžiąją dalį vaikystės. Pradinį ir vidurinį išsilavinimą jis įgijo privačiame Martino Hermano van Dorno institute Apeldorne. Būdamas septyniolikos ėmė lankyti Utrechto technikos mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikatūros nupiešimu. Būsimojo mokslininko ateitis tada neatrodė šviesi. Pašalintas iš mokyklos ir nelaikęs baigiamųjų egzaminų, jis negalėjo būti priimtas į Utrechto universitetą. Tačiau jis neoficialiai jame lankė fizikos, botanikos, zoologijos ir chemijos paskaitas.
