LGS kreipėsi dėl PSDF rezervo lėšų panaudojimo medikų atlyginimams
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
LGS kreipėsi į LR Vyriausybę, LRS Sveikatos reikalų komitetą, Sveikatos ir Finansų ministerijas bei VLK dėl:
- PSDF biudžeto rezervo lėšų (t. y. apie 130 mln. eurų) skyrimo paslaugų įkainiams didinti, siekiant, kad ASP paslaugoms skiriama dalis atitiktų PSDF augimo procentą.
- Duomenų, kokios pajamos gautos iš investuotų PSDF biudžeto lėšų.
- PSDF biudžeto rezervo lėšų skyrimo paslaugų įkainiams padidinti klausimo įtraukimo į artimiausio LRS SRK posėdžio darbotvarkę ir jo parlamentinės kontrolės.
LGS i atkreipia dėmesį kad:
- 2024 m. PSDF biudžete, kuris, palyginti su 2023 m., didėjo 13,5 proc., valstybės institucijoms ir vykdomoms veikloms buvo suplanuoti PSDF augimą atitinkantys papildomo finansavimo procentai (12,8–12,9 proc.), tačiau asmens sveikatos priežiūros paslaugoms papildomai skirta 7,4 proc.
- VLK 2024 m. I ketvirčio duomenys rodo, kad ketvirtadalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų susiduria su finansiniais sunkumais ar lėšų trūkumu įgyvendindamos Vyriausybės, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinėje sutartyje prisiimtus įsipareigojimus dėl sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio didinimo. Padidinto įkainio nepakanka pasiekti darbo užmokesčio augimui 10 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad tai didžiosios ASPĮ, ir darbuotojų skaičius, kurį tai paliečia, – reikšmingas.
Todėl siūlome:
- svarstyti dalį lėšų iš beprecedenčio dydžio sukaupto PSDF biudžeto rezervo skirti paslaugų įkainiams padidinti. Taip būtų užtikrintas tvarus Vyriausybės įsipareigojimų dėl sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio didinimo įvykdymas. Juolab kad PSDF biudžeto lėšos yra tikslinės, skirtos naudoti tik sveikatos priežiūrai.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.

Gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali šie sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas. Laikinai einančios sveikatos apsaugos ministro pareigas Marijos Jakubauskienės įsakymu tikslinama iki šiol galiojusi tvarka, pagal kurią pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę pacientui galėjo išrašyti tik gydytojas.

SAM įpareigojo šalies stacionarines gydymo įstaigas savo vidaus tvarkose numatyti, kaip bus užtikrinamas artimųjų orus atsisveikinamas su mirštančiu pacientu. Iki šiol prievolė stacionarines paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms užtikrinti galimybę mirštančio paciento artimiesiems oriai atsisveikinti su mirštančiuoju nebuvo reglamentuota.

„Nuoširdžiai dėkojame jums visiems už tai, ką padarėte Lietuvos labui ir ką nuveiksite ateityje. Kiekvieno iš Jūsų gyvenimo pavyzdys – tai gyvas drąsios, kūrybingos, modernios valstybės, aktyviai dalyvaujančios tarptautiniame gyvenime, įrodymas“, – teikdamas ordinus ir medalius sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės dienos proga per 70 Lietuvos ir užsienio piliečių buvo apdovanoti Valstybės ordinais ir medaliais.

Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.

Nuo 2025 m. liepos 1 dienos penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – prijungiamos prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), kuriai pereina visos jų teisės ir pareigos. Šia pertvarka siekiama modernizuoti ir efektyvinti privalomojo sveikatos draudimo vykdymą visos šalies mastu.