LGS Garbės nario vardas suteiktas

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

Lietuvos gydytojų sąjungos suvažiavimas turi nuostabią tradiciją už ilgametį atstovavimą gydytojų profesijai visuomenėje, profesinių vertybių puoselėjimą, pasiaukojamą kasdienį darbą ir aktyvią LGS veiklą nusipelniusiems organizacijos nariams suteikia garbės vardus.


LGS XVI suvažiavime garbės vardai buvo suteikti net 12 LGS narių.


buvusiai LGS atsakingajai sekretorei gydytojai Astai Grigaliūnienei, akademikui LSMU prof. Limui Kupčinskui, Šilutės filialo pirmininkei Audronei Pikžinienei, buvusiam LGS Šiaulių filialo pirmininkui gydytojui Rolandui Barkauskui, Plungės filialo pirmininkei Stefanijai Ščupokienei, Druskininkų gydytojų sąjungos pradininkui Kaziui Barniškiui,
Klaipėdos Jūrininkų ligoninės LGS skyriaus pirmininkei gydytojai Alminai Kasiliauskienei, Kauno ligoninės gydytojui Faustui Valiukui, LSMU Neurochirurgijos klinikos neurochirurgui Algirdui Blazgiui, Kauno miesto poliklinikos vaikų ligų gydytojai Irenai Levickienei, LGS Kauno filialo atsakingajai sekretorei, šeimos gydytojai Gražinai Langaitienei.

Už milžinišką indėlį į organizacijos veiklų plėtojimą 1998-2010 m. LGS GARBĖS NARIO vardas suteiktas buvusiai LGS atsakingajai sekretorei gyd. Astai GRIGALIŪNIENEI


Už indėlį į organizacijos prisijungimą prie Europos medicinos specialistų organizacijos (UEMS), LGS Garbės nario vardas suteiktas akademikui prof. Limui KUPČINSKUI.


Už dešimtmečius paskirtus Šilutės gydytojų sąjungos bendruomenės būrimui ir puoselėjimui LGS Garbės nario vardas suteiktas buvusiai Šilutės filialo pirmininkei Audronei PIKŽIRNIENEI.


Už Šiaulių filialo jaunosios gydytojų kartos puoselėjimą ir įjungimą į organizacijos darbą ir filialo veiklų plėtojimą LGS Garbės nario vardas suteiktas buvusiam filialo pirmininkui Rolandui BURKAUSKUI.


Už milžiniškas pastangas, kuriomis sukurta Plungės gydytojų sąjunga ir jos veikos vystymą 2 dešimtmečius LGS Garbės nario vardas suteiktas filialo pirmininkei Stefanijai ŠČUPOKIENEI.


Už indėlį į Druskininkų gydytojų sąjungos kūrimą LGS Garbės nario vardas suteiktas 1988-1989 m. medikų sąjūdžio iniciatoriui, ilgamečiam Druskininkų filialo pirmininkui gydytojui Kaziui BARNIŠKIUI.


Už indėlį į LGS Kauno filialo veiklos vystymą, atsakingai vykdomą koordinatoriaus veiklą, kompetentingą atstovavimą LGS Garbės nario vardas suteiktas Algirdui BLAZGIUI.


Už indėlį į LGS Kauno filialo veiklos vystymą, ilgamečiam Kauno filialo valdybos nariui Faustui VALIUKUI suteiktas LGS Garbės nario vardas.


Už indėlį į LGS Kauno filialo ir LGS tarybos veiklą LGS Garbės nario vardas suteiktas LGS Kauno filialo atsakingajai sekretorei, filialo valdybos narei gydytojai Gražinai LANGAITIENEI.

Už indėlį į LGS Kauno filialo veiklą, organizacinius gebėjimus ir vystomas veiklas LGS Garbės nario vardas suteiktas gydytojai Irenai LEVICKIENEI.


Už indėlį į Šilalės filialo veiklą, atsakingą organizacijos veiklos administravimą, sąžiningą visuomeninių pareigų vykdymą LGS Garbės nario vardas suteiktas gydytojai Janinai Kuraitienei.


Už 20 metų LGS Klaipėdos filialo Jūrininkų ligoninės grupės veiklos vystymą, atsakomybę prisiimtą jai vadovaujant LGS Garbės nario vardas suteiktas gyd. Alminai Kasiliauskienei.

Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. liepos 7 d.
„Nuoširdžiai dėkojame jums visiems už tai, ką padarėte Lietuvos labui ir ką nuveiksite ateityje. Kiekvieno iš Jūsų gyvenimo pavyzdys – tai gyvas drąsios, kūrybingos, modernios valstybės, aktyviai dalyvaujančios tarptautiniame gyvenime, įrodymas“, – teikdamas ordinus ir medalius sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės dienos proga per 70 Lietuvos ir užsienio piliečių buvo apdovanoti Valstybės ordinais ir medaliais.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 30 d.
VASPV tarnyba parengė standartų šeimos medicinos paslaugai versiją, kuri įsigaliojo 2025 m. gegužės 25 d. Šiuo metu Lietuvoje yra išduota 70 įstaigos akreditavimo pažymėjimų, o apie 35 proc. pacientų yra prisirašę prie įstaigų, akredituotų šeimos medicinos paslaugai.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 19 d.
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 16 d.
Seimo Audito komitetas kelia klausimus dėl PSDF biudžeto rezervo dydžio pagrįstumo ir maksimalaus dydžio
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 12 d.
Nuo 2025 m. liepos 1 dienos penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – prijungiamos prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), kuriai pereina visos jų teisės ir pareigos. Šia pertvarka siekiama modernizuoti ir efektyvinti privalomojo sveikatos draudimo vykdymą visos šalies mastu.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 11 d.
Birželio 10 d. po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų draudžiama iš pacientų reikalauti papildomų mokėjimų už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Šie pakeitimai įvardijami kaip pirmasis žingsnis, stiprinant viešąjį sveikatos sektorių.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 5 d.
Nesveikas gyvenimo būdas ir fizinio aktyvumo stoka tiesiogiai veda prie daugelio sveikatos problemų. Ten, kur nesuveikia prevencija, tenka įsikišti gydytojams. Kartais tai nutinka pernelyg vėlai. Kainą dėl to moka ne vien pacientai, jų artimieji, bet ir mūsų valstybė.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 2 d.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vertins gydymo įstaigų padarytą pažangą ir nustatys įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų darbo užmokestį pagal atnaujintus rodiklius. Bus stebima, ar įstaigos racionaliai naudoja finansinius išteklius ir ar laiku bei kokybiškai pacientams suteikia paslaugas.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. gegužės 19 d.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba primena, kad jau galima prisijungti prie Sveikatos specialistų kompetencijų platformos , kurioje yra kaupiami sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo duomenys gauti nuo šių metų sausio 1 d.
2025 m. gegužės 8 d.
Šiemet minime žymaus vokiečių fiziko Vilhelmo Konrado Rentgeno gimimo 180-ąsias metines. Jis buvo keleto Vokietijos universitetų profesorius. Tai – pirmasis fizikas, 1901 m. gavęs Nobelio fizikos premiją. Jis buvo vienturtis sūnus pasiturinčių gelumbės gamintojų šeimoje, kuri gyveno Lenepe (dabar – Remšeidas). 1848 m. revoliucijos ir politinis sujudimas nulėmė, kad Rentgenų šeima prarado Vokietijos pilietybę ir nusprendė persikelti į Apeldorno miestą Vidurio Rytų Nyderlanduose. Būtent ten Vilhelmas praleido didžiąją dalį vaikystės. Pradinį ir vidurinį išsilavinimą jis įgijo privačiame Martino Hermano van Dorno institute Apeldorne. Būdamas septyniolikos ėmė lankyti Utrechto technikos mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikatūros nupiešimu. Būsimojo mokslininko ateitis tada neatrodė šviesi. Pašalintas iš mokyklos ir nelaikęs baigiamųjų egzaminų, jis negalėjo būti priimtas į Utrechto universitetą. Tačiau jis neoficialiai jame lankė fizikos, botanikos, zoologijos ir chemijos paskaitas.