Kur dingsta mūsų pinigai skirti darbo užmokesčio didinimui?
Lietuvos gydytojų sąjunga
LGS prezidentas prof. Labanauskas birželio 3 d. Seimo sveikatos reikalų komitetui pateikė LGS sekretoriato pagal Darbo užmokesčio kėlimo monitoringo grupei pateiktą VLK informaciją padarytą darbo užmokesčio kėlimo apžvalgą ir rezultatų prognozę. Išanalizavę duomenis atkreipėme Komiteto dėmesį, kad dalis įstaigų Vyriausybės ir LGS susitarimo siekinio vidutinio gydytojo atlyginimo - 3250 už etatą nepasieks.
Prezidentas pateikė rezultatų prognozę pagal VLK duomenis:
Vyriausybės ir profesinių sąjungų susitarimo siekinys, kad 2020 m. šalies gydytojo VDU už etatą pasiektų 3250 eur. :
• 100 proc. bus įgyvendintas ir viršytas – 55 proc. šalies gydytojų darbo vietų (6100 gydytojų etatų);
• Nuo 80 iki 100 proc. įgyvendinimas įvyks - 28 proc. gydytojų darbo vietų(3120);
• Likusiuose 17 proc. bus pasiektas tik 50-80 VDU nuo iškelto siekinio – 3250 eur už etatą(1900).
Vyriausybės ir profesinių sąjungų susitarimas lėmė reikšmingą medikų darbo užmokesčio pokytį, lyginant 2016 m. – 2020 m. VDU gydytojui:
• Universitetinių ligoninių etatinis VDU apmokėjimas padidėjo dvigubai t.y. išaugo 1583 eurų;
• Miestų poliklinikų dar daugiau – 1740 eur.,
• PSPC dirbančių gydytojų – 1532 eur.;
• Respublikinių ir regioninių ligoninių gydytojų – 1365 eur;
• Rajoninių ligoninių gydytojų – 1127 eur.
Taip pat Komitetui įvardinome pagrindines priežastis, kodėl skyrus lėšas rodikliai nebus pasiekti:
IŠVADOS:
Pagrindinė priežastis, kodėl Vyriausybės susitarimas su profesinėmis sąjungomis nebus įgyvendintas 100 proc. – dalies ASPĮ vadovų pozicija, kad jiems nėra privalomi valstybiniai susitarimai, todėl:
• dalis tikslinių, t.y. DU kėlimui skirtų lėšų nebuvo nukreipta į darbo užmokesčio fondą, jos buvo panaudotos įstaigų finansinei situacijai pagerinti t.y. panaikinti neigiamą finansinį rezultatą arba demonstruoti labai ,,teigiamą“ rezultatą; tai lėmė tiesioginis vadovų DU susiejimas su ASPĮ rezultatais, t.y. asmenis suinteresuotumas.
• dalis ASPĮ papildomai gautas PSDF lėšas skirstė nesilaikydamos ministro rekomendacijų – tikslines DU kėlimui skirtas lėšas naudojo ne tik SPPT personalo DU fondui, lėšos buvo nukreiptos administracijos ir kito personalo DU kėlimui.
• dalies lėšų nepanaudojo, nes kai kurios ASPĮ siekinius įgyvendino jau trečiame etape, arba lėšų ketvirtame etape buvo skirta daugiau nei poreikis pasiekti 3250 eur už etatą, todėl šių lėšų į darbo užmokestį nenukreipė.
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė A. Kubilienė ir Seimo narys D. Kaminskas inicijavo Komiteto birželio 10 d. protokolinį nutarimą, kuriuo pateikti siūlymai Sveikatos pasaugos ministerijai, Valstybinei kontrolei, Lietuvos savivaldybių ir sveikatos priežiūros įstaigų asociacijoms.

Šiemet minime žymaus vokiečių fiziko Vilhelmo Konrado Rentgeno gimimo 180-ąsias metines. Jis buvo keleto Vokietijos universitetų profesorius. Tai – pirmasis fizikas, 1901 m. gavęs Nobelio fizikos premiją. Jis buvo vienturtis sūnus pasiturinčių gelumbės gamintojų šeimoje, kuri gyveno Lenepe (dabar – Remšeidas). 1848 m. revoliucijos ir politinis sujudimas nulėmė, kad Rentgenų šeima prarado Vokietijos pilietybę ir nusprendė persikelti į Apeldorno miestą Vidurio Rytų Nyderlanduose. Būtent ten Vilhelmas praleido didžiąją dalį vaikystės. Pradinį ir vidurinį išsilavinimą jis įgijo privačiame Martino Hermano van Dorno institute Apeldorne. Būdamas septyniolikos ėmė lankyti Utrechto technikos mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikatūros nupiešimu. Būsimojo mokslininko ateitis tada neatrodė šviesi. Pašalintas iš mokyklos ir nelaikęs baigiamųjų egzaminų, jis negalėjo būti priimtas į Utrechto universitetą. Tačiau jis neoficialiai jame lankė fizikos, botanikos, zoologijos ir chemijos paskaitas.

Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugija ir Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas organizuoja respublikinę konferenciją „Vaikų gastroenterologija ir mityba 2025“, tai kartu bus ir Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos 7-asis suvažiavimas. Suvažiavimas vyks 2025 m. gegužės 29 d. Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete, Didlaukio g. 45, Vilnius. Konferencija vyks gyvai ir nuotoliniu būdu. Konferencija skirta visų specialybių gydytojams, slaugytojams, dietistams, visuomenės sveikatos specialistams. Dalyvaujant gyvai bus dovanojamas 2024 m. išleistas vadovėlis „Vaikų pagrindinių ligų ir būklių diagnostikos ir gydymo algoritmai“.

Lietuvos gydytojų sąjunga pateikė pastabas Sveikatos apsaugos ministerijai dėl įstatymų projektų, susijusių su priemokomis, tobulinimo, susipažinusi su Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu ir lydimaisiais įstatymų projektais (toliau – Pakeitimai), aiškinamuoju raštu, pateiktais 2025-03-28 derinimui institucijoms ir visuomenei (iki 2025-04-11), TAIS Nr. 25-5262, siūlymu pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9, 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2790 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios.

2025 m. kovo 20–22 d. Briuselyje įvyko Europos nuolatinio gydytojo komiteto (CPME) Asamblėja, kuri pažymėjo svarbų žingsnį sprendžiant visuotinę gydytojų krizę Europoje. Susitikimas prasidėjo Europos Parlamente, kur CPME delegatai susitiko su naujaisiais Sveikatos komiteto nariais – dr. András Kulja ir Tilly Metz.

Lietuvos gydytojų sąjunga, atstovaudama šalies gydytojų pažeidžiamus interesus dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 str. 1 d. numatyto draudimo įgyvendinimo, kreipėsi į LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą ragindama atkreipti dėmesį į problemą, susiklosčiusią dėl teisinio reguliavimo pakeitimo sukeliamų neigiamų pasekmių sveikatos priežiūros sistemai ir paslaugų prieinamumui.