Kur dingsta mūsų pinigai skirti darbo užmokesčio didinimui?
Lietuvos gydytojų sąjunga
LGS prezidentas prof. Labanauskas birželio 3 d. Seimo sveikatos reikalų komitetui pateikė LGS sekretoriato pagal Darbo užmokesčio kėlimo monitoringo grupei pateiktą VLK informaciją padarytą darbo užmokesčio kėlimo apžvalgą ir rezultatų prognozę. Išanalizavę duomenis atkreipėme Komiteto dėmesį, kad dalis įstaigų Vyriausybės ir LGS susitarimo siekinio vidutinio gydytojo atlyginimo - 3250 už etatą nepasieks.
Prezidentas pateikė rezultatų prognozę pagal VLK duomenis:
Vyriausybės ir profesinių sąjungų susitarimo siekinys, kad 2020 m. šalies gydytojo VDU už etatą pasiektų 3250 eur. :
• 100 proc. bus įgyvendintas ir viršytas – 55 proc. šalies gydytojų darbo vietų (6100 gydytojų etatų);
• Nuo 80 iki 100 proc. įgyvendinimas įvyks - 28 proc. gydytojų darbo vietų(3120);
• Likusiuose 17 proc. bus pasiektas tik 50-80 VDU nuo iškelto siekinio – 3250 eur už etatą(1900).
Vyriausybės ir profesinių sąjungų susitarimas lėmė reikšmingą medikų darbo užmokesčio pokytį, lyginant 2016 m. – 2020 m. VDU gydytojui:
• Universitetinių ligoninių etatinis VDU apmokėjimas padidėjo dvigubai t.y. išaugo 1583 eurų;
• Miestų poliklinikų dar daugiau – 1740 eur.,
• PSPC dirbančių gydytojų – 1532 eur.;
• Respublikinių ir regioninių ligoninių gydytojų – 1365 eur;
• Rajoninių ligoninių gydytojų – 1127 eur.
Taip pat Komitetui įvardinome pagrindines priežastis, kodėl skyrus lėšas rodikliai nebus pasiekti:
IŠVADOS:
Pagrindinė priežastis, kodėl Vyriausybės susitarimas su profesinėmis sąjungomis nebus įgyvendintas 100 proc. – dalies ASPĮ vadovų pozicija, kad jiems nėra privalomi valstybiniai susitarimai, todėl:
• dalis tikslinių, t.y. DU kėlimui skirtų lėšų nebuvo nukreipta į darbo užmokesčio fondą, jos buvo panaudotos įstaigų finansinei situacijai pagerinti t.y. panaikinti neigiamą finansinį rezultatą arba demonstruoti labai ,,teigiamą“ rezultatą; tai lėmė tiesioginis vadovų DU susiejimas su ASPĮ rezultatais, t.y. asmenis suinteresuotumas.
• dalis ASPĮ papildomai gautas PSDF lėšas skirstė nesilaikydamos ministro rekomendacijų – tikslines DU kėlimui skirtas lėšas naudojo ne tik SPPT personalo DU fondui, lėšos buvo nukreiptos administracijos ir kito personalo DU kėlimui.
• dalies lėšų nepanaudojo, nes kai kurios ASPĮ siekinius įgyvendino jau trečiame etape, arba lėšų ketvirtame etape buvo skirta daugiau nei poreikis pasiekti 3250 eur už etatą, todėl šių lėšų į darbo užmokestį nenukreipė.
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė A. Kubilienė ir Seimo narys D. Kaminskas inicijavo Komiteto birželio 10 d. protokolinį nutarimą, kuriuo pateikti siūlymai Sveikatos pasaugos ministerijai, Valstybinei kontrolei, Lietuvos savivaldybių ir sveikatos priežiūros įstaigų asociacijoms.

Spalio 3 d. LGS pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo. Dokumentu įsipareigojama dešimtus metus iš eilės didinti darbo užmokestį LNSS gydymo įstaigų darbuotojams. Kitais metais prioritetas bus teikiamas mažiausiai uždirbantiems.

Per 5 metus PSDF padidėjo nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų. Tai atrodytų tarsi ir gerai, bet realiai visas tas iš lėto didėjančias pajamas „suvalgė“ didesni atlyginimai ir infliacija. Jei lygintume su BVP, kaip buvo mažiau nei 5 proc., taip ir liko. Tai tie mūsų 5 proc. BVP sėdi Europos dugne. Realiai galėtų būti 7,5–8 proc. BVP, arba 6 mlrd. vietoj 4 mlrd. eurų, sako VLK direktorius G. Bendorius.

E. sveikatos informacinėje sistemoje sukurta nauja laboratorinių tyrimų duomenų posistemė. Tai reiškia, kad pacientų tyrimų duomenys bus tvarkomi centralizuotai, visos klinikinės laboratorijos teiks tyrimų atsakymus į posistemę tarptautiniu struktūrizuotu formatu. Darbui su nauja posisteme pritaikyti E. sveikatos specialisto ir paciento portalai. Tad suvestus laboratorinių tyrimų duomenis galės matyti tiek gyventojai, prisijungę prie savo paskyros E. sveikatos portale, tiek gydytojai specialisto portale.

Seimas pradėjo svarstyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma įteisinti galimybę gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.

Gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali šie sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas. Laikinai einančios sveikatos apsaugos ministro pareigas Marijos Jakubauskienės įsakymu tikslinama iki šiol galiojusi tvarka, pagal kurią pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę pacientui galėjo išrašyti tik gydytojas.

























