Kur dingsta mūsų pinigai skirti darbo užmokesčio didinimui?
Lietuvos gydytojų sąjunga
LGS prezidentas prof. Labanauskas birželio 3 d. Seimo sveikatos reikalų komitetui pateikė LGS sekretoriato pagal Darbo užmokesčio kėlimo monitoringo grupei pateiktą VLK informaciją padarytą darbo užmokesčio kėlimo apžvalgą ir rezultatų prognozę. Išanalizavę duomenis atkreipėme Komiteto dėmesį, kad dalis įstaigų Vyriausybės ir LGS susitarimo siekinio vidutinio gydytojo atlyginimo - 3250 už etatą nepasieks.
Prezidentas pateikė rezultatų prognozę pagal VLK duomenis:
Vyriausybės ir profesinių sąjungų susitarimo siekinys, kad 2020 m. šalies gydytojo VDU už etatą pasiektų 3250 eur. :
• 100 proc. bus įgyvendintas ir viršytas – 55 proc. šalies gydytojų darbo vietų (6100 gydytojų etatų);
• Nuo 80 iki 100 proc. įgyvendinimas įvyks - 28 proc. gydytojų darbo vietų(3120);
• Likusiuose 17 proc. bus pasiektas tik 50-80 VDU nuo iškelto siekinio – 3250 eur už etatą(1900).
Vyriausybės ir profesinių sąjungų susitarimas lėmė reikšmingą medikų darbo užmokesčio pokytį, lyginant 2016 m. – 2020 m. VDU gydytojui:
• Universitetinių ligoninių etatinis VDU apmokėjimas padidėjo dvigubai t.y. išaugo 1583 eurų;
• Miestų poliklinikų dar daugiau – 1740 eur.,
• PSPC dirbančių gydytojų – 1532 eur.;
• Respublikinių ir regioninių ligoninių gydytojų – 1365 eur;
• Rajoninių ligoninių gydytojų – 1127 eur.
Taip pat Komitetui įvardinome pagrindines priežastis, kodėl skyrus lėšas rodikliai nebus pasiekti:
IŠVADOS:
Pagrindinė priežastis, kodėl Vyriausybės susitarimas su profesinėmis sąjungomis nebus įgyvendintas 100 proc. – dalies ASPĮ vadovų pozicija, kad jiems nėra privalomi valstybiniai susitarimai, todėl:
• dalis tikslinių, t.y. DU kėlimui skirtų lėšų nebuvo nukreipta į darbo užmokesčio fondą, jos buvo panaudotos įstaigų finansinei situacijai pagerinti t.y. panaikinti neigiamą finansinį rezultatą arba demonstruoti labai ,,teigiamą“ rezultatą; tai lėmė tiesioginis vadovų DU susiejimas su ASPĮ rezultatais, t.y. asmenis suinteresuotumas.
• dalis ASPĮ papildomai gautas PSDF lėšas skirstė nesilaikydamos ministro rekomendacijų – tikslines DU kėlimui skirtas lėšas naudojo ne tik SPPT personalo DU fondui, lėšos buvo nukreiptos administracijos ir kito personalo DU kėlimui.
• dalies lėšų nepanaudojo, nes kai kurios ASPĮ siekinius įgyvendino jau trečiame etape, arba lėšų ketvirtame etape buvo skirta daugiau nei poreikis pasiekti 3250 eur už etatą, todėl šių lėšų į darbo užmokestį nenukreipė.
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė A. Kubilienė ir Seimo narys D. Kaminskas inicijavo Komiteto birželio 10 d. protokolinį nutarimą, kuriuo pateikti siūlymai Sveikatos pasaugos ministerijai, Valstybinei kontrolei, Lietuvos savivaldybių ir sveikatos priežiūros įstaigų asociacijoms.

„Nuoširdžiai dėkojame jums visiems už tai, ką padarėte Lietuvos labui ir ką nuveiksite ateityje. Kiekvieno iš Jūsų gyvenimo pavyzdys – tai gyvas drąsios, kūrybingos, modernios valstybės, aktyviai dalyvaujančios tarptautiniame gyvenime, įrodymas“, – teikdamas ordinus ir medalius sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės dienos proga per 70 Lietuvos ir užsienio piliečių buvo apdovanoti Valstybės ordinais ir medaliais.

Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.

Nuo 2025 m. liepos 1 dienos penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – prijungiamos prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), kuriai pereina visos jų teisės ir pareigos. Šia pertvarka siekiama modernizuoti ir efektyvinti privalomojo sveikatos draudimo vykdymą visos šalies mastu.

Birželio 10 d. po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų draudžiama iš pacientų reikalauti papildomų mokėjimų už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Šie pakeitimai įvardijami kaip pirmasis žingsnis, stiprinant viešąjį sveikatos sektorių.

Šiemet minime žymaus vokiečių fiziko Vilhelmo Konrado Rentgeno gimimo 180-ąsias metines. Jis buvo keleto Vokietijos universitetų profesorius. Tai – pirmasis fizikas, 1901 m. gavęs Nobelio fizikos premiją. Jis buvo vienturtis sūnus pasiturinčių gelumbės gamintojų šeimoje, kuri gyveno Lenepe (dabar – Remšeidas). 1848 m. revoliucijos ir politinis sujudimas nulėmė, kad Rentgenų šeima prarado Vokietijos pilietybę ir nusprendė persikelti į Apeldorno miestą Vidurio Rytų Nyderlanduose. Būtent ten Vilhelmas praleido didžiąją dalį vaikystės. Pradinį ir vidurinį išsilavinimą jis įgijo privačiame Martino Hermano van Dorno institute Apeldorne. Būdamas septyniolikos ėmė lankyti Utrechto technikos mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikatūros nupiešimu. Būsimojo mokslininko ateitis tada neatrodė šviesi. Pašalintas iš mokyklos ir nelaikęs baigiamųjų egzaminų, jis negalėjo būti priimtas į Utrechto universitetą. Tačiau jis neoficialiai jame lankė fizikos, botanikos, zoologijos ir chemijos paskaitas.