Gausiame apdovanojimų maratone pagerbti geriausieji

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

Ataskaitiniame Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotiniame susirinkime buvo įteiktos Vilniaus miesto mokslo premijos, taip pat LMA vardinės premijos, tarp jų – Vlado Lašo (medicinos), pristatyti laureatai, kuriems LMA prezidentas Jūras Banys įteikė diplomus, paskelbti jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojai, kuriems diplomus ir pagyrimo raštus įteikė LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius ir prezidentas J. Banys. Apdovanoti ir aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojai.

Šiemet pirmą kartą buvo paskelbti Vilniaus miesto mokslo premijų laureatai. Nuo 2013 m. Kauno miesto savivaldybė savo miesto mokslininkus pagerbia LMA. Pasak LMA prezidento J. Banio, sekant Kauno miesto pavyzdžiu, po 700-ųjų metinių Vilniaus savivaldybė pirmą kartą skiria sostinės mokslo premijas vilniečiams mokslininkams. „Mums toks bendravimas su mokslininkais – tai naujas formatas. Jaudinuosi, nes dar neteko tiek daug mokslininkų sutikti vienoje salėje. Puiku, kad LMA paskatino savivaldybės dialogą su mokslininkais, kurie daug daro miestui ir jo gyventojams. Šios premijos – labai apgalvotas mūsų žingsnis. Neabejotinai norėsime ir toliau tokiu būdu kartą per metus padėkoti tiems mokslininkams, kurie to nusipelnė“, – laureatų pagerbimo ceremonijoje kalbėjo Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

Pirmaisiais Vilniaus miesto mokslo premijos laureatais tapo akademikai Rūta Janonienė ir Česlovas Venclovas. Akademikė R. Janonienė priimdama apdovanojimą sakė: „Tyrinėjau Vilniaus katedrą, Verkių, Sapiegų rūmus, Bernardinų bažnyčią ir daug kitų objektų. Kiekvienas jų yra originalus. Džiaugiuosi, kad pavyko suburti darnų tyrėjų kolektyvą.“ Akademikas Č. Venclovas įvertintas už nuopelnus mokslui ir mokslo sklaidai gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos mokslo srityse. Jo vadovaujama bioinformatikų grupė yra viena lyderiaujančių. Mokslininkų darbai publikuojami prestižiniuose mokslo žurnaluose. Darbai plačiai matomi, cituojami, palieka reikšmingą pėdsaką moksle. Tai – visos komandos įvertinimas, nes be jos nebūtų visų ryškių pasiekimų. Kartu tai įsipareigojimas ir toliau siekti reikšmingų mokslo laimėjimų. Akademikas pripažino, kad jo kelias į bioinformatiką nulemtas atsitiktinumo. Darbas laboratorijoje nelabai sekėsi, akademikas E. Janulaitis pasiūlė išbandyti save naujoje srityje. Taip ir tapo pirmuoju Lietuvos bioinformatiku. Jo grupės mokslininkai tiria gyvybę, naudodami kompiuterinius metodus. Vaizdžiai sakant, viso pasaulio mokslininkai dirba bioinformatikams. Todėl kompiuteriu galima atlikti unikalius eksperimentus, tirti baltyminius ryšius tarp žmonių ir bakterijų, tai neretai kelia nuostabą. Šioje srityje jau dirba tokios bendrovės kaip „Google“. Laureatas patikino, kad ir toliau ketina prisidėti prie VU ir Vilniaus miesto garsinimo.

Medicinos Vlado Lašo vardinės premijos laureatė LSMU mokslininkė akademikė Vilmantė Borutaitė įvertinta už darbų ciklą „Mitochondrijų funkcijos ir jų sąsajos su sveikata ir širdies bei smegenų patologijomis“. Laureatė sakė, kad dirba fundamentinės medicinos srityje. Ji tiria ląstelės mirties mechanizmus. Pastaraisiais metais jų grupė ieškojo neuronų žūties priežasčių. Paaiškėjo, kad mitochondrijos yra ne tik ląstelių jėgainės, jos reguliuoja ir ląstelių mirties procesus. Akademikė su susirinkusiais pasidalijo viena sėkmės istorija, susijusia su vaistų kūrimu. Turima omenyje vaistų peradresavimo strategija, kai seniai naudojami vaistai pritaikomi naujoms ligoms gydyti. Grupės tyrimai patvirtino, kad mitochondrijos gali reguliuoti ląstelių mirtį širdies ir smegenų audiniuose. Akademikė atrado, kad vaistai nuo diabeto gali veikti mitochondrijas ir taip apsaugoti smegenų ląsteles, kai ištinka insultas.

Pasibaigus apdovanojimų maratonui, LMA prezidentas J. Banys pristatė LMA praėjusių metų veiklos ataskaitą. Jis pabrėžė, kad per praėjusius metus kartu su partneriais buvo organizuoti 156 renginiai. Anot jo, dirbama, kad politikų sprendimai būtų kuo dažniau pagrįsti mokslu.

 

                                                               „Gydytojų žinių“ informacija. 

Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2026 m. liepos 2 d.
Dienos chirurgijos paslaugų sąrašas papildytas naujomis intervencijomis, patikslintos jų atlikimo sąlygos, išplėstas specialistų, galinčių teikti šias paslaugas, ratas.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2026 m. liepos 2 d.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos nuo liepos 1 d. leis teikti nuotolines paslaugas už ASPĮ ribų
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2026 m. birželio 30 d.
Seimas pritarė Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms, kurios keis Valstybinės ligonių kasos (VLK) sutarčių sudarymo su gydymo įstaigomis principus. Pirmiausia sutartys dėl sveikatos priežiūros paslaugų bus sudaromos su viešojo sektoriaus gydymo įstaigomis, o privačios įstaigos sutartis su VLK galės sudaryti tik dėl tos dalies paslaugų, kurių negalės užtikrinti viešasis sektorius. Ši nauja tvarka nebus taikoma pirminei sveikatos priežiūrai.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2026 m. birželio 22 d.
Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino Slaugytojo padėjėjo veiklos reikalavimų aprašą: praplėtė šių specialistų kompetencijas, o tai leis slaugytojų padėjėjams atlikti dalį nesudėtingų funkcijų, kurios iki šiol buvo priskiriamos tik slaugytojams.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2026 m. birželio 16 d.
LNSS įstaigos gydytojas specialistas nuo liepos 1 d., suteikdamas mokamą paslaugą, turės galimybę pacientui išrašyti siuntimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamai paslaugai gauti.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2026 m. birželio 16 d.
Džiugi žinia ieškantiems informacijos Lietuvių išeivijos spaudoje. Jau galima naudotis portalu SPAUDA.org
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2026 m. birželio 16 d.
VIDEO
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2026 m. birželio 14 d.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, jog teisė gauti šią paslaugą buvo apibrėžta per plačiai, tačiau sistema jau pradėta tvarkyti
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2026 m. birželio 14 d.
Pacientų pavėžėjimo paslaugos, kurias teikė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT), buvo apmokamos didesniais tarifais, nei leidžia teisės aktai. Iki 85 proc. pavėžėjimo paslaugų kainos kai kuriais mėnesiais sudarė administravimo išlaidos. Nustatyta atvejų, kai vieno kilometro pavėžėjimas valstybei kainavo 159 Eur. Ketvirtadalis 2025 m. skirto finansavimo buvo panaudota ankstesnių metų skoloms padengti. GMPT papildomą finansavimą iš PSDF rezervo gavo nepaisant fiksuoto 2,2 mln. Eur pelno.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2026 m. birželio 11 d.
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymams pakeisti stacionarinių akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų profilio paslaugų teikimo reikalavimus. Priimti sprendimai leis išsaugoti šias paslaugas regionuose ir užtikrins, kad gyventojai jas galėtų gauti arčiau savo gyvenamosios vietos.