Gausiame apdovanojimų maratone pagerbti geriausieji

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

Ataskaitiniame Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotiniame susirinkime buvo įteiktos Vilniaus miesto mokslo premijos, taip pat LMA vardinės premijos, tarp jų – Vlado Lašo (medicinos), pristatyti laureatai, kuriems LMA prezidentas Jūras Banys įteikė diplomus, paskelbti jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojai, kuriems diplomus ir pagyrimo raštus įteikė LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius ir prezidentas J. Banys. Apdovanoti ir aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojai.

Šiemet pirmą kartą buvo paskelbti Vilniaus miesto mokslo premijų laureatai. Nuo 2013 m. Kauno miesto savivaldybė savo miesto mokslininkus pagerbia LMA. Pasak LMA prezidento J. Banio, sekant Kauno miesto pavyzdžiu, po 700-ųjų metinių Vilniaus savivaldybė pirmą kartą skiria sostinės mokslo premijas vilniečiams mokslininkams. „Mums toks bendravimas su mokslininkais – tai naujas formatas. Jaudinuosi, nes dar neteko tiek daug mokslininkų sutikti vienoje salėje. Puiku, kad LMA paskatino savivaldybės dialogą su mokslininkais, kurie daug daro miestui ir jo gyventojams. Šios premijos – labai apgalvotas mūsų žingsnis. Neabejotinai norėsime ir toliau tokiu būdu kartą per metus padėkoti tiems mokslininkams, kurie to nusipelnė“, – laureatų pagerbimo ceremonijoje kalbėjo Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

Pirmaisiais Vilniaus miesto mokslo premijos laureatais tapo akademikai Rūta Janonienė ir Česlovas Venclovas. Akademikė R. Janonienė priimdama apdovanojimą sakė: „Tyrinėjau Vilniaus katedrą, Verkių, Sapiegų rūmus, Bernardinų bažnyčią ir daug kitų objektų. Kiekvienas jų yra originalus. Džiaugiuosi, kad pavyko suburti darnų tyrėjų kolektyvą.“ Akademikas Č. Venclovas įvertintas už nuopelnus mokslui ir mokslo sklaidai gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos mokslo srityse. Jo vadovaujama bioinformatikų grupė yra viena lyderiaujančių. Mokslininkų darbai publikuojami prestižiniuose mokslo žurnaluose. Darbai plačiai matomi, cituojami, palieka reikšmingą pėdsaką moksle. Tai – visos komandos įvertinimas, nes be jos nebūtų visų ryškių pasiekimų. Kartu tai įsipareigojimas ir toliau siekti reikšmingų mokslo laimėjimų. Akademikas pripažino, kad jo kelias į bioinformatiką nulemtas atsitiktinumo. Darbas laboratorijoje nelabai sekėsi, akademikas E. Janulaitis pasiūlė išbandyti save naujoje srityje. Taip ir tapo pirmuoju Lietuvos bioinformatiku. Jo grupės mokslininkai tiria gyvybę, naudodami kompiuterinius metodus. Vaizdžiai sakant, viso pasaulio mokslininkai dirba bioinformatikams. Todėl kompiuteriu galima atlikti unikalius eksperimentus, tirti baltyminius ryšius tarp žmonių ir bakterijų, tai neretai kelia nuostabą. Šioje srityje jau dirba tokios bendrovės kaip „Google“. Laureatas patikino, kad ir toliau ketina prisidėti prie VU ir Vilniaus miesto garsinimo.

Medicinos Vlado Lašo vardinės premijos laureatė LSMU mokslininkė akademikė Vilmantė Borutaitė įvertinta už darbų ciklą „Mitochondrijų funkcijos ir jų sąsajos su sveikata ir širdies bei smegenų patologijomis“. Laureatė sakė, kad dirba fundamentinės medicinos srityje. Ji tiria ląstelės mirties mechanizmus. Pastaraisiais metais jų grupė ieškojo neuronų žūties priežasčių. Paaiškėjo, kad mitochondrijos yra ne tik ląstelių jėgainės, jos reguliuoja ir ląstelių mirties procesus. Akademikė su susirinkusiais pasidalijo viena sėkmės istorija, susijusia su vaistų kūrimu. Turima omenyje vaistų peradresavimo strategija, kai seniai naudojami vaistai pritaikomi naujoms ligoms gydyti. Grupės tyrimai patvirtino, kad mitochondrijos gali reguliuoti ląstelių mirtį širdies ir smegenų audiniuose. Akademikė atrado, kad vaistai nuo diabeto gali veikti mitochondrijas ir taip apsaugoti smegenų ląsteles, kai ištinka insultas.

Pasibaigus apdovanojimų maratonui, LMA prezidentas J. Banys pristatė LMA praėjusių metų veiklos ataskaitą. Jis pabrėžė, kad per praėjusius metus kartu su partneriais buvo organizuoti 156 renginiai. Anot jo, dirbama, kad politikų sprendimai būtų kuo dažniau pagrįsti mokslu.

 

                                                               „Gydytojų žinių“ informacija. 

Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. lapkričio 19 d.
Susitarimu įsipareigota nuo 2027 m. sausio 1 d. didinti viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų mažiausios pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydžius.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 29 d.
Ligoninė nurodo, kad siekiant užtikrinti Ligoninės finansinį tvarumą Ligoninėje būtų teikiami rašytiniai pasiūlymai ligoninės darbuotojams (DK 45 str.) keisti jų darbo sutartyje numatytas darbo apmokėjimo sąlygas, nustatant LNSS šakos kolektyvinėje sutartyje numatytus kiekvienai profesinei grupei minimalius pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies (Ap) koeficientus ir kiekvienam darbuotojui be pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies minimalaus koeficiento(Ap) darbo sutartyse būtų nustatoma atitinkama darbo užmokesčio kintamoji dalis- Ak, kompensuojanti kiekvieno darbuotojo darbo užmokesčio skirtumą, kuris 2027 metais atsirastų dėl mažesnio pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficiento Ap nustatymo.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 15 d.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo siūloma įteisinti mišrų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų finansavimo modelį.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 15 d.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Numatyta, kad 2027-aisiais PSDF pajamos sieks 4,86 mlrd. eurų ir bus 12,9 proc. didesnės nei šiemet, o išlaidos sudarys 4,76 mlrd. eurų – 10,5 proc. daugiau nei 2026 metais. Didesnis finansavimas leis toliau plėsti gyventojams teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, didinti jų prieinamumą, kompensuoti naujus vaistus ir medicinos priemones bei stiprinti sveikatos sistemos skaitmenizaciją.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. spalio 7 d.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras stebi situaciją dėl rusijos laboratorijos darbuotojo, kuriam, kaip skelbiama žiniasklaidoje, buvo diagnozuotanežinomos kilmės pneumonija ir kuris vėliau mirė, atvejo.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugsėjo 9 d.
Lietuvos rajonų ligoninėse supaprastinami reikalavimai intensyviajai terapijai ir atveriamos galimybės išlaikyti gyvybiškai svarbias paslaugas arčiau gyventojų namų.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugsėjo 1 d.
Valstybinė ligonių kasa susipažino su STT atlikto antikorupcinio vertinimo išvadomis ir jas vertina kaip galimybę toliau tobulinti derybų su gydymo įstaigomis procesą.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugpjūčio 27 d.
Vyriausybės pasitarime pritarta sprendimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo skirti 44,4 mln. eurų 2026 m. II ketvirtį gydymo įstaigų suteiktoms viršsutartinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. rugpjūčio 6 d.
Nuo lapkričio 1 d. Skubiosios medicinos pagalbos (SMP) skyriuose - pokytis - suteikus daugiau savarankiškumo SMP specializacijos išplėstinės praktikos slaugytojams, jie galės patys apžiūrėti lengvesnės būklės pacientus ir suteikti jiems reikiamą pagalbą. Dėl to gyventojai atsakymus gaus nedelsiant, o gydytojai galės visą dėmesį skirti sudėtingiems ir gyvybei pavojingiems atvejams.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga • 2026 m. liepos 21 d.
Medikų pastangos nugalėti vėžį sukeliančią ligą Lietuvoje įvertintos tarptautiniu pripažinimu