Gausiame apdovanojimų maratone pagerbti geriausieji

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

Ataskaitiniame Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotiniame susirinkime buvo įteiktos Vilniaus miesto mokslo premijos, taip pat LMA vardinės premijos, tarp jų – Vlado Lašo (medicinos), pristatyti laureatai, kuriems LMA prezidentas Jūras Banys įteikė diplomus, paskelbti jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojai, kuriems diplomus ir pagyrimo raštus įteikė LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius ir prezidentas J. Banys. Apdovanoti ir aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojai.

Šiemet pirmą kartą buvo paskelbti Vilniaus miesto mokslo premijų laureatai. Nuo 2013 m. Kauno miesto savivaldybė savo miesto mokslininkus pagerbia LMA. Pasak LMA prezidento J. Banio, sekant Kauno miesto pavyzdžiu, po 700-ųjų metinių Vilniaus savivaldybė pirmą kartą skiria sostinės mokslo premijas vilniečiams mokslininkams. „Mums toks bendravimas su mokslininkais – tai naujas formatas. Jaudinuosi, nes dar neteko tiek daug mokslininkų sutikti vienoje salėje. Puiku, kad LMA paskatino savivaldybės dialogą su mokslininkais, kurie daug daro miestui ir jo gyventojams. Šios premijos – labai apgalvotas mūsų žingsnis. Neabejotinai norėsime ir toliau tokiu būdu kartą per metus padėkoti tiems mokslininkams, kurie to nusipelnė“, – laureatų pagerbimo ceremonijoje kalbėjo Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

Pirmaisiais Vilniaus miesto mokslo premijos laureatais tapo akademikai Rūta Janonienė ir Česlovas Venclovas. Akademikė R. Janonienė priimdama apdovanojimą sakė: „Tyrinėjau Vilniaus katedrą, Verkių, Sapiegų rūmus, Bernardinų bažnyčią ir daug kitų objektų. Kiekvienas jų yra originalus. Džiaugiuosi, kad pavyko suburti darnų tyrėjų kolektyvą.“ Akademikas Č. Venclovas įvertintas už nuopelnus mokslui ir mokslo sklaidai gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos mokslo srityse. Jo vadovaujama bioinformatikų grupė yra viena lyderiaujančių. Mokslininkų darbai publikuojami prestižiniuose mokslo žurnaluose. Darbai plačiai matomi, cituojami, palieka reikšmingą pėdsaką moksle. Tai – visos komandos įvertinimas, nes be jos nebūtų visų ryškių pasiekimų. Kartu tai įsipareigojimas ir toliau siekti reikšmingų mokslo laimėjimų. Akademikas pripažino, kad jo kelias į bioinformatiką nulemtas atsitiktinumo. Darbas laboratorijoje nelabai sekėsi, akademikas E. Janulaitis pasiūlė išbandyti save naujoje srityje. Taip ir tapo pirmuoju Lietuvos bioinformatiku. Jo grupės mokslininkai tiria gyvybę, naudodami kompiuterinius metodus. Vaizdžiai sakant, viso pasaulio mokslininkai dirba bioinformatikams. Todėl kompiuteriu galima atlikti unikalius eksperimentus, tirti baltyminius ryšius tarp žmonių ir bakterijų, tai neretai kelia nuostabą. Šioje srityje jau dirba tokios bendrovės kaip „Google“. Laureatas patikino, kad ir toliau ketina prisidėti prie VU ir Vilniaus miesto garsinimo.

Medicinos Vlado Lašo vardinės premijos laureatė LSMU mokslininkė akademikė Vilmantė Borutaitė įvertinta už darbų ciklą „Mitochondrijų funkcijos ir jų sąsajos su sveikata ir širdies bei smegenų patologijomis“. Laureatė sakė, kad dirba fundamentinės medicinos srityje. Ji tiria ląstelės mirties mechanizmus. Pastaraisiais metais jų grupė ieškojo neuronų žūties priežasčių. Paaiškėjo, kad mitochondrijos yra ne tik ląstelių jėgainės, jos reguliuoja ir ląstelių mirties procesus. Akademikė su susirinkusiais pasidalijo viena sėkmės istorija, susijusia su vaistų kūrimu. Turima omenyje vaistų peradresavimo strategija, kai seniai naudojami vaistai pritaikomi naujoms ligoms gydyti. Grupės tyrimai patvirtino, kad mitochondrijos gali reguliuoti ląstelių mirtį širdies ir smegenų audiniuose. Akademikė atrado, kad vaistai nuo diabeto gali veikti mitochondrijas ir taip apsaugoti smegenų ląsteles, kai ištinka insultas.

Pasibaigus apdovanojimų maratonui, LMA prezidentas J. Banys pristatė LMA praėjusių metų veiklos ataskaitą. Jis pabrėžė, kad per praėjusius metus kartu su partneriais buvo organizuoti 156 renginiai. Anot jo, dirbama, kad politikų sprendimai būtų kuo dažniau pagrįsti mokslu.

 

                                                               „Gydytojų žinių“ informacija. 

Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 5 d.
Nesveikas gyvenimo būdas ir fizinio aktyvumo stoka tiesiogiai veda prie daugelio sveikatos problemų. Ten, kur nesuveikia prevencija, tenka įsikišti gydytojams. Kartais tai nutinka pernelyg vėlai. Kainą dėl to moka ne vien pacientai, jų artimieji, bet ir mūsų valstybė.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 2 d.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vertins gydymo įstaigų padarytą pažangą ir nustatys įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų darbo užmokestį pagal atnaujintus rodiklius. Bus stebima, ar įstaigos racionaliai naudoja finansinius išteklius ir ar laiku bei kokybiškai pacientams suteikia paslaugas.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. gegužės 19 d.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba primena, kad jau galima prisijungti prie Sveikatos specialistų kompetencijų platformos , kurioje yra kaupiami sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo duomenys gauti nuo šių metų sausio 1 d.
2025 m. gegužės 8 d.
Šiemet minime žymaus vokiečių fiziko Vilhelmo Konrado Rentgeno gimimo 180-ąsias metines. Jis buvo keleto Vokietijos universitetų profesorius. Tai – pirmasis fizikas, 1901 m. gavęs Nobelio fizikos premiją. Jis buvo vienturtis sūnus pasiturinčių gelumbės gamintojų šeimoje, kuri gyveno Lenepe (dabar – Remšeidas). 1848 m. revoliucijos ir politinis sujudimas nulėmė, kad Rentgenų šeima prarado Vokietijos pilietybę ir nusprendė persikelti į Apeldorno miestą Vidurio Rytų Nyderlanduose. Būtent ten Vilhelmas praleido didžiąją dalį vaikystės. Pradinį ir vidurinį išsilavinimą jis įgijo privačiame Martino Hermano van Dorno institute Apeldorne. Būdamas septyniolikos ėmė lankyti Utrechto technikos mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikatūros nupiešimu. Būsimojo mokslininko ateitis tada neatrodė šviesi. Pašalintas iš mokyklos ir nelaikęs baigiamųjų egzaminų, jis negalėjo būti priimtas į Utrechto universitetą. Tačiau jis neoficialiai jame lankė fizikos, botanikos, zoologijos ir chemijos paskaitas.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. gegužės 6 d.
Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugija ir Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas organizuoja respublikinę konferenciją „Vaikų gastroenterologija ir mityba 2025“, tai kartu bus ir Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos 7-asis suvažiavimas. Suvažiavimas vyks 2025 m. gegužės 29 d. Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete, Didlaukio g. 45, Vilnius. Konferencija vyks gyvai ir nuotoliniu būdu. Konferencija skirta visų specialybių gydytojams, slaugytojams, dietistams, visuomenės sveikatos specialistams. Dalyvaujant gyvai bus dovanojamas 2024 m. išleistas vadovėlis „Vaikų pagrindinių ligų ir būklių diagnostikos ir gydymo algoritmai“.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. balandžio 16 d.
Lietuvos gydytojų sąjunga pateikė pastabas Sveikatos apsaugos ministerijai dėl įstatymų projektų, susijusių su priemokomis, tobulinimo, susipažinusi su Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu ir lydimaisiais įstatymų projektais (toliau – Pakeitimai), aiškinamuoju raštu, pateiktais 2025-03-28 derinimui institucijoms ir visuomenei (iki 2025-04-11), TAIS Nr. 25-5262, siūlymu pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9, 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2790 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. balandžio 4 d.
Įgyvendindama Vyriausybės programą, SAM teikia įstatymų pakeitimus, kurie turėtų užtikrinti, kad iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. balandžio 2 d.
2025 m. kovo 20–22 d. Briuselyje įvyko Europos nuolatinio gydytojo komiteto (CPME) Asamblėja, kuri pažymėjo svarbų žingsnį sprendžiant visuotinę gydytojų krizę Europoje. Susitikimas prasidėjo Europos Parlamente, kur CPME delegatai susitiko su naujaisiais Sveikatos komiteto nariais – dr. András Kulja ir Tilly Metz.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. kovo 19 d.
Lietuvos gydytojų sąjunga, atstovaudama šalies gydytojų pažeidžiamus interesus dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 str. 1 d. numatyto draudimo įgyvendinimo, kreipėsi į LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą ragindama atkreipti dėmesį į problemą, susiklosčiusią dėl teisinio reguliavimo pakeitimo sukeliamų neigiamų pasekmių sveikatos priežiūros sistemai ir paslaugų prieinamumui.
Daugiau įrašų