Gausiame apdovanojimų maratone pagerbti geriausieji

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

Ataskaitiniame Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotiniame susirinkime buvo įteiktos Vilniaus miesto mokslo premijos, taip pat LMA vardinės premijos, tarp jų – Vlado Lašo (medicinos), pristatyti laureatai, kuriems LMA prezidentas Jūras Banys įteikė diplomus, paskelbti jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojai, kuriems diplomus ir pagyrimo raštus įteikė LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius ir prezidentas J. Banys. Apdovanoti ir aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojai.

Šiemet pirmą kartą buvo paskelbti Vilniaus miesto mokslo premijų laureatai. Nuo 2013 m. Kauno miesto savivaldybė savo miesto mokslininkus pagerbia LMA. Pasak LMA prezidento J. Banio, sekant Kauno miesto pavyzdžiu, po 700-ųjų metinių Vilniaus savivaldybė pirmą kartą skiria sostinės mokslo premijas vilniečiams mokslininkams. „Mums toks bendravimas su mokslininkais – tai naujas formatas. Jaudinuosi, nes dar neteko tiek daug mokslininkų sutikti vienoje salėje. Puiku, kad LMA paskatino savivaldybės dialogą su mokslininkais, kurie daug daro miestui ir jo gyventojams. Šios premijos – labai apgalvotas mūsų žingsnis. Neabejotinai norėsime ir toliau tokiu būdu kartą per metus padėkoti tiems mokslininkams, kurie to nusipelnė“, – laureatų pagerbimo ceremonijoje kalbėjo Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

Pirmaisiais Vilniaus miesto mokslo premijos laureatais tapo akademikai Rūta Janonienė ir Česlovas Venclovas. Akademikė R. Janonienė priimdama apdovanojimą sakė: „Tyrinėjau Vilniaus katedrą, Verkių, Sapiegų rūmus, Bernardinų bažnyčią ir daug kitų objektų. Kiekvienas jų yra originalus. Džiaugiuosi, kad pavyko suburti darnų tyrėjų kolektyvą.“ Akademikas Č. Venclovas įvertintas už nuopelnus mokslui ir mokslo sklaidai gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos mokslo srityse. Jo vadovaujama bioinformatikų grupė yra viena lyderiaujančių. Mokslininkų darbai publikuojami prestižiniuose mokslo žurnaluose. Darbai plačiai matomi, cituojami, palieka reikšmingą pėdsaką moksle. Tai – visos komandos įvertinimas, nes be jos nebūtų visų ryškių pasiekimų. Kartu tai įsipareigojimas ir toliau siekti reikšmingų mokslo laimėjimų. Akademikas pripažino, kad jo kelias į bioinformatiką nulemtas atsitiktinumo. Darbas laboratorijoje nelabai sekėsi, akademikas E. Janulaitis pasiūlė išbandyti save naujoje srityje. Taip ir tapo pirmuoju Lietuvos bioinformatiku. Jo grupės mokslininkai tiria gyvybę, naudodami kompiuterinius metodus. Vaizdžiai sakant, viso pasaulio mokslininkai dirba bioinformatikams. Todėl kompiuteriu galima atlikti unikalius eksperimentus, tirti baltyminius ryšius tarp žmonių ir bakterijų, tai neretai kelia nuostabą. Šioje srityje jau dirba tokios bendrovės kaip „Google“. Laureatas patikino, kad ir toliau ketina prisidėti prie VU ir Vilniaus miesto garsinimo.

Medicinos Vlado Lašo vardinės premijos laureatė LSMU mokslininkė akademikė Vilmantė Borutaitė įvertinta už darbų ciklą „Mitochondrijų funkcijos ir jų sąsajos su sveikata ir širdies bei smegenų patologijomis“. Laureatė sakė, kad dirba fundamentinės medicinos srityje. Ji tiria ląstelės mirties mechanizmus. Pastaraisiais metais jų grupė ieškojo neuronų žūties priežasčių. Paaiškėjo, kad mitochondrijos yra ne tik ląstelių jėgainės, jos reguliuoja ir ląstelių mirties procesus. Akademikė su susirinkusiais pasidalijo viena sėkmės istorija, susijusia su vaistų kūrimu. Turima omenyje vaistų peradresavimo strategija, kai seniai naudojami vaistai pritaikomi naujoms ligoms gydyti. Grupės tyrimai patvirtino, kad mitochondrijos gali reguliuoti ląstelių mirtį širdies ir smegenų audiniuose. Akademikė atrado, kad vaistai nuo diabeto gali veikti mitochondrijas ir taip apsaugoti smegenų ląsteles, kai ištinka insultas.

Pasibaigus apdovanojimų maratonui, LMA prezidentas J. Banys pristatė LMA praėjusių metų veiklos ataskaitą. Jis pabrėžė, kad per praėjusius metus kartu su partneriais buvo organizuoti 156 renginiai. Anot jo, dirbama, kad politikų sprendimai būtų kuo dažniau pagrįsti mokslu.

 

                                                               „Gydytojų žinių“ informacija. 

Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. gruodžio 15 d.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė siūlymui skirti 11,3 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies sveikatos priežiūros paslaugų bazinėms kainoms kelti. Dar apie 0,5 mln. eurų numatyta skirti iš šių metų fondo biudžeto. Šios lėšos leis jau 2026 metų pradžioje padidinti medikų atlyginimus, kaip numatyta Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinėje sutartyje.
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. lapkričio 18 d.
sveikatos priežiūros specialistai nuo šiol elektroninius dokumentus E. sveikatos sistemoje gali pasirašyti nauja elektroninio parašo priemone – mobiliąją programėle LT ID.
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. lapkričio 18 d.
E. sveikata – nuo lapkričio 8 d. atsinaujino. Po atnaujinimo stabilizavus sistemos darbą, ja jau gali naudotis tiek sveikatos priežiūros specialistai, tiek gyventojai.
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. lapkričio 4 d.
Spalio 24 ir 25 d. Atėnuose vyko Europos gydytojų nuolatinio komiteto (CPME) Generalinė Asamblėja, kurią organizavo Graikijos gydytojų asociacija (Panhellenic Medical Association) savo 100-ųjų metinių proga.
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. lapkričio 4 d.
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas pirmą kartą organizavo iškilmingą ceremoniją po mirties medicinos mokslui kūnus paaukojusiems žmonėms palaidoti.
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. spalio 14 d.
Pirmąjį šių metų pusmetį dauguma viešųjų gydymo įstaigų dirbo pakankamai stabiliai, tačiau dalis aukštesnio lygmens ligoninių vis dar susiduria su finansiniais iššūkiais, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. spalio 6 d.
Spalio 3 d. LGS pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo. Dokumentu įsipareigojama dešimtus metus iš eilės didinti darbo užmokestį LNSS gydymo įstaigų darbuotojams. Kitais metais prioritetas bus teikiamas mažiausiai uždirbantiems.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. spalio 1 d.
Per 5 metus PSDF padidėjo nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų. Tai atrodytų tarsi ir gerai, bet realiai visas tas iš lėto didėjančias pajamas „suvalgė“ didesni atlyginimai ir infliacija. Jei lygintume su BVP, kaip buvo mažiau nei 5 proc., taip ir liko. Tai tie mūsų 5 proc. BVP sėdi Europos dugne. Realiai galėtų būti 7,5–8 proc. BVP, arba 6 mlrd. vietoj 4 mlrd. eurų, sako VLK direktorius G. Bendorius.
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. spalio 1 d.
E. sveikatos informacinėje sistemoje sukurta nauja laboratorinių tyrimų duomenų posistemė. Tai reiškia, kad pacientų tyrimų duomenys bus tvarkomi centralizuotai, visos klinikinės laboratorijos teiks tyrimų atsakymus į posistemę tarptautiniu struktūrizuotu formatu. Darbui su nauja posisteme pritaikyti E. sveikatos specialisto ir paciento portalai. Tad suvestus laboratorinių tyrimų duomenis galės matyti tiek gyventojai, prisijungę prie savo paskyros E. sveikatos portale, tiek gydytojai specialisto portale.
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. rugsėjo 15 d.
Seimas pradėjo svarstyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma įteisinti galimybę gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų.