Gausiame apdovanojimų maratone pagerbti geriausieji

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

Ataskaitiniame Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotiniame susirinkime buvo įteiktos Vilniaus miesto mokslo premijos, taip pat LMA vardinės premijos, tarp jų – Vlado Lašo (medicinos), pristatyti laureatai, kuriems LMA prezidentas Jūras Banys įteikė diplomus, paskelbti jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojai, kuriems diplomus ir pagyrimo raštus įteikė LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius ir prezidentas J. Banys. Apdovanoti ir aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojai.

Šiemet pirmą kartą buvo paskelbti Vilniaus miesto mokslo premijų laureatai. Nuo 2013 m. Kauno miesto savivaldybė savo miesto mokslininkus pagerbia LMA. Pasak LMA prezidento J. Banio, sekant Kauno miesto pavyzdžiu, po 700-ųjų metinių Vilniaus savivaldybė pirmą kartą skiria sostinės mokslo premijas vilniečiams mokslininkams. „Mums toks bendravimas su mokslininkais – tai naujas formatas. Jaudinuosi, nes dar neteko tiek daug mokslininkų sutikti vienoje salėje. Puiku, kad LMA paskatino savivaldybės dialogą su mokslininkais, kurie daug daro miestui ir jo gyventojams. Šios premijos – labai apgalvotas mūsų žingsnis. Neabejotinai norėsime ir toliau tokiu būdu kartą per metus padėkoti tiems mokslininkams, kurie to nusipelnė“, – laureatų pagerbimo ceremonijoje kalbėjo Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

Pirmaisiais Vilniaus miesto mokslo premijos laureatais tapo akademikai Rūta Janonienė ir Česlovas Venclovas. Akademikė R. Janonienė priimdama apdovanojimą sakė: „Tyrinėjau Vilniaus katedrą, Verkių, Sapiegų rūmus, Bernardinų bažnyčią ir daug kitų objektų. Kiekvienas jų yra originalus. Džiaugiuosi, kad pavyko suburti darnų tyrėjų kolektyvą.“ Akademikas Č. Venclovas įvertintas už nuopelnus mokslui ir mokslo sklaidai gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos mokslo srityse. Jo vadovaujama bioinformatikų grupė yra viena lyderiaujančių. Mokslininkų darbai publikuojami prestižiniuose mokslo žurnaluose. Darbai plačiai matomi, cituojami, palieka reikšmingą pėdsaką moksle. Tai – visos komandos įvertinimas, nes be jos nebūtų visų ryškių pasiekimų. Kartu tai įsipareigojimas ir toliau siekti reikšmingų mokslo laimėjimų. Akademikas pripažino, kad jo kelias į bioinformatiką nulemtas atsitiktinumo. Darbas laboratorijoje nelabai sekėsi, akademikas E. Janulaitis pasiūlė išbandyti save naujoje srityje. Taip ir tapo pirmuoju Lietuvos bioinformatiku. Jo grupės mokslininkai tiria gyvybę, naudodami kompiuterinius metodus. Vaizdžiai sakant, viso pasaulio mokslininkai dirba bioinformatikams. Todėl kompiuteriu galima atlikti unikalius eksperimentus, tirti baltyminius ryšius tarp žmonių ir bakterijų, tai neretai kelia nuostabą. Šioje srityje jau dirba tokios bendrovės kaip „Google“. Laureatas patikino, kad ir toliau ketina prisidėti prie VU ir Vilniaus miesto garsinimo.

Medicinos Vlado Lašo vardinės premijos laureatė LSMU mokslininkė akademikė Vilmantė Borutaitė įvertinta už darbų ciklą „Mitochondrijų funkcijos ir jų sąsajos su sveikata ir širdies bei smegenų patologijomis“. Laureatė sakė, kad dirba fundamentinės medicinos srityje. Ji tiria ląstelės mirties mechanizmus. Pastaraisiais metais jų grupė ieškojo neuronų žūties priežasčių. Paaiškėjo, kad mitochondrijos yra ne tik ląstelių jėgainės, jos reguliuoja ir ląstelių mirties procesus. Akademikė su susirinkusiais pasidalijo viena sėkmės istorija, susijusia su vaistų kūrimu. Turima omenyje vaistų peradresavimo strategija, kai seniai naudojami vaistai pritaikomi naujoms ligoms gydyti. Grupės tyrimai patvirtino, kad mitochondrijos gali reguliuoti ląstelių mirtį širdies ir smegenų audiniuose. Akademikė atrado, kad vaistai nuo diabeto gali veikti mitochondrijas ir taip apsaugoti smegenų ląsteles, kai ištinka insultas.

Pasibaigus apdovanojimų maratonui, LMA prezidentas J. Banys pristatė LMA praėjusių metų veiklos ataskaitą. Jis pabrėžė, kad per praėjusius metus kartu su partneriais buvo organizuoti 156 renginiai. Anot jo, dirbama, kad politikų sprendimai būtų kuo dažniau pagrįsti mokslu.

 

                                                               „Gydytojų žinių“ informacija. 

Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. liepos 7 d.
„Nuoširdžiai dėkojame jums visiems už tai, ką padarėte Lietuvos labui ir ką nuveiksite ateityje. Kiekvieno iš Jūsų gyvenimo pavyzdys – tai gyvas drąsios, kūrybingos, modernios valstybės, aktyviai dalyvaujančios tarptautiniame gyvenime, įrodymas“, – teikdamas ordinus ir medalius sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės dienos proga per 70 Lietuvos ir užsienio piliečių buvo apdovanoti Valstybės ordinais ir medaliais.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 30 d.
VASPV tarnyba parengė standartų šeimos medicinos paslaugai versiją, kuri įsigaliojo 2025 m. gegužės 25 d. Šiuo metu Lietuvoje yra išduota 70 įstaigos akreditavimo pažymėjimų, o apie 35 proc. pacientų yra prisirašę prie įstaigų, akredituotų šeimos medicinos paslaugai.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 19 d.
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 16 d.
Seimo Audito komitetas kelia klausimus dėl PSDF biudžeto rezervo dydžio pagrįstumo ir maksimalaus dydžio
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 12 d.
Nuo 2025 m. liepos 1 dienos penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – prijungiamos prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), kuriai pereina visos jų teisės ir pareigos. Šia pertvarka siekiama modernizuoti ir efektyvinti privalomojo sveikatos draudimo vykdymą visos šalies mastu.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 11 d.
Birželio 10 d. po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų draudžiama iš pacientų reikalauti papildomų mokėjimų už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Šie pakeitimai įvardijami kaip pirmasis žingsnis, stiprinant viešąjį sveikatos sektorių.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 5 d.
Nesveikas gyvenimo būdas ir fizinio aktyvumo stoka tiesiogiai veda prie daugelio sveikatos problemų. Ten, kur nesuveikia prevencija, tenka įsikišti gydytojams. Kartais tai nutinka pernelyg vėlai. Kainą dėl to moka ne vien pacientai, jų artimieji, bet ir mūsų valstybė.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 2 d.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vertins gydymo įstaigų padarytą pažangą ir nustatys įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų darbo užmokestį pagal atnaujintus rodiklius. Bus stebima, ar įstaigos racionaliai naudoja finansinius išteklius ir ar laiku bei kokybiškai pacientams suteikia paslaugas.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. gegužės 19 d.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba primena, kad jau galima prisijungti prie Sveikatos specialistų kompetencijų platformos , kurioje yra kaupiami sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo duomenys gauti nuo šių metų sausio 1 d.
2025 m. gegužės 8 d.
Šiemet minime žymaus vokiečių fiziko Vilhelmo Konrado Rentgeno gimimo 180-ąsias metines. Jis buvo keleto Vokietijos universitetų profesorius. Tai – pirmasis fizikas, 1901 m. gavęs Nobelio fizikos premiją. Jis buvo vienturtis sūnus pasiturinčių gelumbės gamintojų šeimoje, kuri gyveno Lenepe (dabar – Remšeidas). 1848 m. revoliucijos ir politinis sujudimas nulėmė, kad Rentgenų šeima prarado Vokietijos pilietybę ir nusprendė persikelti į Apeldorno miestą Vidurio Rytų Nyderlanduose. Būtent ten Vilhelmas praleido didžiąją dalį vaikystės. Pradinį ir vidurinį išsilavinimą jis įgijo privačiame Martino Hermano van Dorno institute Apeldorne. Būdamas septyniolikos ėmė lankyti Utrechto technikos mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikatūros nupiešimu. Būsimojo mokslininko ateitis tada neatrodė šviesi. Pašalintas iš mokyklos ir nelaikęs baigiamųjų egzaminų, jis negalėjo būti priimtas į Utrechto universitetą. Tačiau jis neoficialiai jame lankė fizikos, botanikos, zoologijos ir chemijos paskaitas.