G. Nausėda: „Kartu su Jumis mes esame stipresni“
Valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda įteikė valstybės apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai ir už jos vardo garsinimą pasaulyje. „Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, jog didžiausio mūsų dėkingumo nusipelno išskirtinės asmenybės, kurios nesitenkina dabartimi ir atkakliai kuria mūsų visų bendrą ateitį. Savo gabumus, jėgas ir laiką skirdamos Lietuvos naudai bei jos žmonių gerovei, jos plečia visų mūsų galimybių ribas. Gera žinoti, kad tiek daug šviesių žmonių nepailsdami dirba meno, kultūros, švietimo, mokslo, sveikatos, sporto ir kitose srityse, skatina globą ir savanorystę, rūpinasi savo bendruomenės ar krašto ateitimi... Iš daugelio tokių darbų susideda mūsų kasdienybės mozaika, iš jų gimsta mūsų tikėjimas šalies perspektyva, kaip ir mūsų galia keisti pasaulį, kuriame gyvename. Džiugina tai, kad būtent Vasario 16-ąją, Valstybės atkūrimo dieną, dalis tokių nuopelnų bus garsiai įvardyti ir pagerbti. Kartu su Jumis mes esame stipresni, iš Jūsų semiamės įkvėpimo, kai mums būna sunku. Jūsų draugystė mums visada buvo ir bus didžiausia dovana. Tegul tai būna reikšmingas žingsnis, skleidžiant žinią apie didžius darbus, kurie nelieka be atgarsio, ir apie Lietuvos valstybę, kuri moka parodyti dėkingumą jo nusipelniusiems žmonėms“, – Valstybės apdovanojimų ceremonijoje sakė Lietuvos prezidentas G. Nausėda.
Valstybės apdovanojimus pelnė ir du žymūs Lietuvos medikai, pedagogai: LSMU profesorė Vaiva Lesauskaitė ir VU profesorius Algirdas Utkus.
LSMU prorektorei mokslui, prof. V. Lesauskaitei įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius. Šiai gydytojai, patologei, profesorei apdovanojimas skirtas už mokslinius darbus, akademinę ir ekspertinę veiklą, už tarptautinio pripažinimo sulaukusius inovatyvius genetinius, epidemiologinius tyrimus. Prof. V. Lesauskaitė – ne tik LSMU prorektorė mokslui, ji yra LSMU Kardiologijos instituto Molekulinės kardiologijos laboratorijos įkūrėja ir vadovė. Mokslininkė pasiekė išskirtinį tarptautinį pripažinimą už širdies ir kraujagyslių ligų genetinius, epidemiologinius ir farmakogenetinius tyrimus, aortos išsiplėtimo rizikos vertinimus. Jos inovatyvūs ir žmonių likimus keičiantys darbai prisideda prie Lietuvos mokslo pažangos. Ji kartu su LSMU profesoriais Viliumi Grabausku, Jūrate Klumbiene, Janina Petkevičiene ir Abdonu Tamošiūnu už darbą „Lėtinės neinfekcinės ligos: nuo populiacijos iki genų“ 2018 m. pelnė Lietuvos mokslo premiją. Profesorė yra daugiau nei 180 publikacijų autorė arba bendraautorė. Prof. V. Lesauskaitė yra Lietuvos patologų, Lietuvos kardiologų, taip pat Europos kardiologų draugijų narė.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius įteiktas VU ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos centro vadovui, gydytojui, genetikui, profesoriui Algirdui Utkui. Jam šis apdovanojimas skirtas už ilgametę aktyvią mokslinę pedagoginę ir administracinę veiklą. Prof. A. Utkus 10 metų vadovavo VU Medicinos fakultetui. Per šį laikotarpį pokyčių buvo daug ir įvairių. Viena fakulteto stiprybių – kasmet vis stiprėjanti ir auganti tarptautinių studentų programa, taip pat naujų studijų programų diegimas. Per šį dešimtmetį išsiplėtė struktūrinė plėtra. Šiuo metu labiausiai matomas naujo Mokslo centro pastato statybų projektas. Iki statybų pradžios buvo nueitas ilgas kelias, kuris pareikalavo daug pastangų. Nuo pradinės tokio centro atsiradimo idėjos praėjo daug laiko, per kurį buvo sutelktos milžiniškos pastangos norint įtikinti valdžios institucijas gauti finansavimą ir pradėti darbus. Ne veltui profesorius spaudai yra teigęs, kad juokais šį projektą būtų galima pavadinti šimtmečio statyba.
„Reto tolerantiškumo gydytojas, labai profesionalus, kruopštus, atidus, nuoširdžiai bendraujantis su pacientais“, – taip apie gydytoją prof. A. Utkų yra atsiliepę jo pacientai bei jų tėvai. Jis dažnai primena, kad ne ligų padaugėjo, o tiesiog žmonės turi daugiau žinių, labiau domisi, kodėl dažniau kreipiasi į medikus ir prašo ištirti, ar jie (o gal jų būsimi vaikai) neserga paveldimomis ligomis. 2021 m. Seimas prof. A. Utkų paskyrė Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku. Tuomet Seime svarstant šią kandidatūrą parlamentaras Antanas Vinkus kalbėjo: „Gerbiamas prof. A. Utkus, manau, yra labai tinkama kandidatūra ir savo žmogiškumu, ir savo profesinėmis savybėmis. Gerbiamas profesorius turi didžiulę ir visapusišką patirtį tiek praktiniame sveikatos sistemos darbe, tiek sveikatos mokslo srityje.“ Seimo narys kvietė pritarti šiai kandidatūrai.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi pagerbta Michaela Rak – vienuolė, pirmosios Lietuvos Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospiso įkūrėja – už skleidžiamą neišsenkamą meilę, gėrį ir viltį. Kardinolas Audrys Juozas Bačkis pasiūlė Vilniuje steigti paliatyviosios slaugos namus onkologiniams ligoniams, kuriems nedaug liko gyventi, sesuo M. Rak sutiko. 2012 m. Vilniuje, Rasų gatvėje, duris atvėrė pirmasis hospisas, įrengtas ir išlaikomas privačiomis aukotojų lėšomis, prie jo išlaikymo iš dalies prisideda Vilniaus TLK bei Vilniaus miesto savivaldybė. Nuo įkūrimo paliatyviosios slaugos namams vadovauja vienuolė M. Rak. Ji įkūrė namus, kuriuose vyrauja meilė, gėris ir viltis. Čia dirba slaugės, gydytojai, reabilitologai, psichologai, socialiniai darbuotojai. Šiuose namuose pagalbos ranka ištiesiama ir ligonio šeimai. Ir stacionare, ir namie siekiama pagelbėti ligoniui ne tik mediciniškai ar fiziškai.
„Gydytojų žinių“ informacija.
